Ventspilio olimpinio stadiono istorija ir dabartis

Įvadas

Ventspilio olimpinis stadionas yra svarbus sporto objektas Ventspilio mieste, Latvijoje. Straipsnyje aptariama stadiono istorija, jo reikšmė sporto renginiams ir kitos su juo susijusios įdomybės.

Baltijos taurės varžybos Ventspilio olimpiniame centre

Ventspilio olimpinio centro stadionas ne kartą tapo svarbių sporto varžybų arena. Vienas tokių pavyzdžių - Baltijos taurės varžybos. Šiame turnyre, kuris vyksta jau 26-ąjį kartą, dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Suomijos atstovai šiame turnyre dalyvavo antrąjį kartą. Prieš dvejus metus suomiai finale po baudinių serijos nusileido Latvijos komandai.

Lietuvos rinktinės pasiruošimas varžyboms

Lietuvos futbolo rinktinė prieš varžybas su Suomija treniravosi Ventspilio olimpinio centro stadione. Futbolininkai gavo trenerių pateiktą analizę iš Suomijos ir Čekijos kontrolinės dvikovos. Treneriai teigė, kad rungtynėms pasiruošė puikiai, tad bus gerai nusiteikę ir pilni jėgų, ir tikrai nebijos varžovų.

Istorinis kontekstas

Lietuvos ir Suomijos futbolo rinktinės šiuolaikiniame futbole tarpusavyje nerungtyniavo. Paskutinė komandų dvikova vyko tarpukaryje, prieš 76 metus. Šį kartą Suomijos futbolininkai buvo laikomi ne tik pusfinalio rungtynių, tačiau ir viso Baltijos taurės turnyro favoritais. FIFA pasaulio rinktinių reitinge Suomija žengė 54 vietoje. Paskutiniame atrankos cikle Suomija įveikė Baltarusiją bei Gruziją, taip pat kartą netikėtai sužaidė lygiosiomis su ispanais ir liko trečioje grupės vietoje.

Suomijos rinktinės sudėtis

Baltijos taurės turnyrui suomiai surinko beveik visus pajėgiausius žaidėjus. Ekipos branduolį sudarė įvairiuose užsienio čempionatuose žaidžiantys futbolininkai. Komandos kapitonas, gynėjas Niklas Moisanderis atstovavo garsiajam Amsterdamo „Ajax“ klubui. Kylančios suomių žvaigždės - Škotijos čempionams Glazgo „Celtic“ atstovaujantis puolėjas Teemu Pukki, Vokietijos antrojoje Bundeslygoje žaidžiantys saugai Alexanderis Ringas ir Timas Sparvas. Komandą treniravo 47 metų suomis Mika-Matti Petteri („Mixu“) Paatelainenas.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes

Lietuvos pergalė prieš Suomiją

Lietuva - Suomija 1:0 (1:0). A.Novikovas (41). FIFA reitinge Suomija užėmė 52-ąją, o Lietuva - vos 104-ąją vietą. Pergalę Lietuvos komandai atnešė fantastiškai realizuotas Arvydo Novikovo baudos smūgis 41-ąją minutę. Tai buvo pirmasis 23 metų Aujės „Erzgebirge" (Vokietija) saugo įvartis Lietuvos rinktinėje. Finale lietuviai susitiko su Latvijos rinktine, kuri po 11 m baudinių serijos 4:2 palaužė estus (pagr. laikas - 0:0).

Tai buvo pirmoji Lietuvos futbolininkų pergalė prieš suomius per visą istoriją. Su Suomija mūsiškiai futbolo stadione susitiko tik antrą kartą. Paskutinį sykį - dar 1936 metais, kai Helsinkyje lietuviai pralaimėjo 1:3.

Rungtynių eiga

90-ąją rungtynių minutę Suomija turėjo galimybę išlyginti rezultatą, bet prieš G.Arlauskį iššokęs suomis iš kelių metrų nesugebėjo pasiųsti kamuolio į vartus. 73 min. Kamuolys po kampinio riedėjo ant Lietuvos rinktinės vartų linijos, tačiau prie virpsto budėję lietuviai paskutinę akimirką išmušė kamuolį toliau nuo vartų. 41-ąją minutę lietuvius į priekį fantastišku baudos smūgiu išvedė A.Novikovas. Saugas meistriškai perkėlė kamuolį per suomių gyvatvorę ir smūgiavo taip tiksliai, kad Suomijos rinktinės vartininkas neturėjo jokių šansų. Iniciatyva pirmajame kėlinyje priklausė Lietuvos nacionalinei komandai. Veržliai puolime rungtyniavo F.Černychas, keletą kartų išbandęs suomių vartininką. Puikią progą kėlinio viduryje turėjo L.Spalvis, tačiau „nesusidėliojęs“ kojų jis nesugebėjo iš kelių metrų atlikti smūgio.

Sudėtys

Lietuva: Giedrius Arlauskis, Ramūnas Radavičius, Tadas Kijanskas, Georgas Freidgeimas, Egidijus Vaitkūnas, Arvydas Novikovas, Vytautas Lukša (70 min. Saulius Mikoliūnas), Artūras Žulpa, Karolis Chvedukas (90+1 min. Simonas Stankevičius), Fiodoras Černychas (85 min.

Suomija: Niki Maenpaa, Jarkko Hurme, Tero Mantyla, Niklas Moisanderis (68 min. Juhanis Ojala), Jukka Raitala, Alexanderis Ring (68 min. Mika Vayrynenas), Timas Sparvas, Perperimas Hetemajus, Roope Riski (73 min. Joel Pohjanpalo), Romanas Jeremenka (46 min. Eero Markkanenas), Teemu Pukki (46 min.

Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas

Baltijos taurės turnyro reikšmė

Gegužės pabaigoje - birželio pradžioje vyko vienas seniausių tarptautinių futbolo turnyrų Europoje „Baltijos taurė”, kurio metu Baltijos valstybių nacionalinės rinktinės varžėsi dėl nugalėtojo titulo ir įspūdingos taurės. Šiais metais buvo pakeistas turnyro formatas ir jis vyko visą savaitę visose trijose Baltijos šalyse. Nuo 1928 metų vykstančios Baltijos taurės varžybos, kuriose dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės, su pertraukomis vyksta jau 88-erius metus. Prieš dešimtmetį nutarta ieškoti taurės originalo ir grąžinti jį teisėtiems savininkams, bet nepaisant visų pastangų Rusijoje prizo pėdsakų nebepavyko rasti. Šalims atkūrus nepriklausomybę pereinamosios taurės nebuvo. 2011 m. sutarus trijų šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - futbolo federacijoms nutarta taurę atkurti pagal išlikusias nuotraukas. Jose matyti jog trofėjų sudarė trys ant pečių futbolo kamuolį laikantys žmonės. Darbo ėmėsi skulptorius Džiugas Jurkūnas. Jis padidino taurę, išgraviravo visus taurės laimėtojus, pridėjo rankenas.

Klaipėdos indėlis į futbolą

Iki Lietuvos futbolo rinktinės sugrįžimo į Klaipėdą uostamiestyje apsistojo ir Baltijos futbolo taurės trofėjus. Ją futbolo gerbėjai iki gegužės 29 d. Iš Klaipėdos kilusio dainų kūrėjo ir atlikėjo balsas iki šiol skamba miesto stadione po „Atlanto” įmuštų įvarčių. „Su futbolu susipažinau ankstyvojoje vaikystėje, kai tėtis vesdavosi į stadioną. Atsimenu pilną stadioną ošiančių dėdžių. Nuo tų laikų šis žaidimas įstrigo į akį. Be abejo ir savam kieme žaisdavome - ką daugiau, jei ne futbolą, - pasakoja Deivis - Dabar taip pat einu žaisti kartą per savaitę, tik gaunu daug traumų. „Labai tikiuosi, kad stadionas bus pilnutėlis. Noriu nuoširdžiai pakviesti visu klaipėdiečius, kad ateitų ir palaikytų. Tai tikrai malonus jausmas futbolininkams. Galbūt jie to nedemonstruoja, nedrįsta.

Klaipėdiečių prisiminimai apie futbolą

Pasak J. Liesio, aktyviai domėtis futbolu jį įtraukė sūnus, kuris lankė chorą, tačiau nuolat keliaudamas matydavo futbolo aikštelę. „Galų gale sūnus man pasakė, kad negali gyventi be futbolo, kad ne tik žaidžia kieme, bet ir nori treniruotis, - pasakojo žinomas vyras - Tapau savamoksliu išprotėjusiu futbolo fanu. Muzikinės grupės „B’Avarija” nariui J. Liesiui futbolas sukelia nemažai sentimentų iš vaikystės. „Puikiai atsimenu žalią aikštę, galingus prožektorius, minią žmonių stadione, ir būrį žmonių, kurie apspito apšvietimo stulpus. Man jau daugiau nei 40 metų bet įspūdis toks stiprus, kad mintimis vis dar sugrįžtu į tas rungtynes, - prisiminimais dalijosi klaipėdietis. Jis džiaugėsi, jog po ilgos pertraukos į Klaipėdą grįžta Lietuvos rinktinė: „Man labai smagu, kad Lietuvos futbolo federacija stengiasi atvežti futbolo šventes į visą Lietuvą ir kad principinis broliškas turnyras vyks mano gimtajame mieste, - kalbėjo J.

Ventspilis: miestas prie jūros ir sporto centras

Ventspilis yra miestas Latvijos vakaruose, prie Baltijos jūros. Jis žinomas ne tik kaip svarbus uostamiestis, bet ir kaip aktyvus sporto centras.

Ventspilio pramogos ir lankytinos vietos

Ventspilis siūlo įvairias pramogas ir lankytinas vietas:

Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis

• Ventspilio fontanai: Ventspilio gyventojai, fontanų dėka, gali mėgautis ramybe, kurią į kasdienį miesto triukšmą įneša tekančio vandens čiurlenimas.
• Ventspilio amatų namai: 2007 metų rugpjūtį Ventspilyje buvo atidarytas Šiaurės Kuržemės konsultacinis amatų centras - Amatų namai.
• Olimpinis „Ventspils" centras ir pačiūžų parkas: Olimpinio „Ventspils“ centro administracijoje yra krepšinio ir ledo salės, stadionas.
• Ventspilio mėlynosios vėliavos paplūdimys ir pietinis molas su apžvalgos aikštele: Plaukimo sezono metu, Ventspilio paplūdimyje pakabinama Mėlyna vėliava, liudijanti, kad jūros vanduo yra švarus ir saugus maudytis.
• Ventspilio pramogų parkas: Ventspilio pramogų parkas - tai aktyvaus poilsio ir sporto kompleksas, kuriame tiek individualiems lankytojams, tiek grupėms, ištisus metus siūlomos įvairios pramogos.

Netoliese esančios lankytinos vietos

Aplink Ventspilį taip pat yra įdomių vietų, kurias verta aplankyti:

• Ovišo švyturys: Ovišo švyturys laikomas pirmąja ir seniausia išlikusia Latvijos navigacijos struktūra. Švyturio statyba buvo baigta 1814 metais.
• Astronominis radijo centras Irbene: Aštuntas pasaulyje pagal dydį radijo teleskopas yra Kuržemėje, netoli jūros, Tarp Kolkos ir Ventspilio.
• Ugalės vargonų dirbtuvės: Didžiausios ir vienintelės Latvijoje naujų vargonų gamybos dirbtuvės yra Ugale - mažame Vakarų Kuržemės kaimelyje.
• Stiklu pelkės gamtos takas: Tam, kad geriau susipažintum su viena iš Stiklu pelkės - Vasenieku - pelke ir jos gyventojais, yra įrengti specialūs tilteliai.
• Ėduolės pilis: Ėduolės pilis yra šalia Ėduolės malūno ežero. Pilis vis dar gyvenama. Ėduolės pilis buvo statoma nuo 1264 iki 1276 ir per šį laiką ji ne kartą buvo perstatyta.
• Ežeras Usmas: Ežero Usmas vagos dumblėtos, kai kuriose vietose yra smėlio, seklumose krantai apaugę. Į Usmas ežerą įteka 10 upių: Tirukšupė, Godelė.
• Architektūrinis Ivandeso dvaro ansamblis: Šalia Ivandeso liuteronų bažnyčios vis dar veikia vandens malūnas, esantis ant Vankos upės.
• Dundagos pilis ir jos apylinkės: Dundagos pilis - yra didžiausia XIII amžiuje Šiaurės Kuržemėje pastatyta pilis su uždaru kiemu, vartais su bokštu ir 2-3 m.

Ventspilio pilis

Ventspilio pilis - vienintelė iki mūsų dienų išlikusi ordino pilis, esanti Kuržemėje. Pilis pastatyta 1290 metais kaip konvento tipo pilis su keturiais gyvenamaisiais korpusais ir pilies bokštu pietrytiniame kampe. Akmeninės pilies sienos storus siekia 2 m. Bėgant laikui pilis kelis kartus buvo perstatyta. XVIII amžiuje pilyje buvo bažnyčia, o XIX amžiaus pradžioje čia buvo kalėjimas, mokykla, locmanų stebėjimo bokštelis, tačiau visa tai iki mūsų dienų neišliko. Pilies koplyčia - seniausia bažnyčia išlikusi Kuržemėje. Kalėjimas pilyje buvo beveik 200 metų. Jame buvo įkalintas 1905 metų revoliucijos dalyvis - rašytojas A. Austrinšas (1884-1934), po Antrojo pasaulinio karo - poetas K. Ekabsonas (1879-1946), kuris čia ir mirė.

Kiti sporto ir pramogų renginiai Lietuvoje

Be futbolo varžybų, Lietuvoje vyksta ir kitų įdomių sporto bei pramogų renginių.

Vlado Garasto taurės turnyras

Nuo antradienio iki sekmadienio (rugsėjo 16-21 dienomis) Klaipėdoje ir Palangoje vyko tarptautinis Vlado Garasto taurės turnyras, skirtas Klaipėdos krepšinio klubo "Neptūnas" 50-ies metų jubiliejui paminėti. Turnyre į dvikovas stojo aštuonios komandos: Klaipėdos "Švyturio" arenoje varžėsi Kauno "Žalgiris", Latvijos "Ventspils", Dnepropetrovsko "Dnepr" ir "Neptūnas", Palangos sporto arenoje - Vilniaus "Lietuvos rytas", "Šiauliai", Maskvos srities "Khimki" ir Ukrainos Kijevo "Budivelnik". Šiemet tradicinis ir šventinis krepšinio renginys truko net penkias dienas. Dvi stipriausios komandos iš Palangos vyko į uostamiestį, dvi pralaimėjusios "Švyturio" arenoje keliavo tęsti kovų į Palangą. Paskutinę tradicinio turnyro dieną buvo apdovanoti ne tik nugalėtojai, bet ir geriausi komandų žaidėjai. Klaipėdoje Vlado Garasto taurės turnyras organizuojamas jau trečią kartą.

Vladas Garastas sakė: "Lietuvos uostamiestis tikrai nusipelnė, kad jame vyktų tokie turnyrai ir sirgaliai dažniau galėtų mėgautis profesionaliu krepšiniu. Klaipėdą galėčiau pavadinti tikru krepšinio miestu, kuris mūsų šaliai yra padovanojęs ne vieną talentingą krepšininką, garsinantį ne tik savo miestą, bet ir visą šalį". Krepšinio aistruoliai bei nuolatiniai šio renginio stebėtojai ir šį sykį gali tikėtis daug įtemptų, įspūdingų turnyro akimirkų - dėl nugalėtojų titulo kovos stiprios komandos. Turnyro dalyvių ekipos varžysis Eurolygoje, Europos taurės, VTB ir Europos Iššūkio taurės turnyruose. Į Vlado Garasto taurės turnyro varžybas bilietus galima įsigyti "Bilietai LT" kasose ir internetu www.bilietai.lt.

Rungtynių tvarkaraštis

• Rugsėjo 16 d. (antradienis)
  • Klaipėda ("Švyturio" arena)
    • 17.30 val. "Dnepr" - "Žalgiris";
    • 20 val. "Neptūnas" - "Ventspils";
  • Palanga (Palangos sporto arena)
    • 17.30 val. "Khimki" - "Budivelnik";
    • 20 val. "Lietuvos rytas" - "Šiauliai";
• Rugsėjo 17 d. (trečiadienis)
  • Klaipėda ("Švyturio" arena)
    • 17.30 val. "Žalgiris" - "Ventspils";
    • 20 val. "Neptūnas" - "Dnepr";
  • Palanga (Palangos sporto arena)
    • 17.30 "Khimki" - "Šiauliai";
    • 20 val. "Lietuvos rytas" - "Budivelnik";
• Rugsėjo 18 d. (ketvirtadienis)
  • Klaipėda ("Švyturio" arena)
    • 17.30 val. "Dnepr" - "Ventspils";
    • 20 val. "Neptūnas" - "Žalgiris";
  • Palanga (Palangos sporto arena)
    • 17.30 val. "Budivelnik - "Šiauliai";
    • 20 val. "Khimki" - "Lietuvos rytas";
• Rugsėjo 20 d. (šeštadienis)
  • Klaipėda ("Švyturio" arena)
    • 15 val. Klaipėda 1 - Palanga 2;
    • 17.30 val. Klaipėda 2 - Palanga 1;
  • Palanga (Palangos sporto arena)
    • 15 val. Palanga 4 - Klaipėda 3;
    • 17.30 val. Palanga 3 - Klaipėda 4;
• Rugsėjo 21 d. (sekmadienis)
  • Klaipėda ("Švyturio" arena)
    • 15 val. Klaipėda 2 - Palanga 2;
    • 17.30 val Klaipėda 1 - Palanga 1;
  • Palanga (Palangos sporto arena)
    • 15 val. Palanga 4 - Klaipėda 4;
    • 17.30 val.

Vlado Garasto jubiliejus

Vladui Garastui švenčiant garbingą 90-ies metų jubiliejų, buvo galima susipažinti su 90 faktų, istorijų ir atsiminimų apie legendinį Lietuvos krepšinio trenerį. Gimė 1932 m. LKL’25 legendos. Lietuvos krepšinio lyga per jubiliejinį 25-ąjį sezoną renka ir visuomenei pristatys 25 labiausiai lygai nusipelniusias asmenybes.

Elektros dingimas stadione

Prieš maždaug 10 sekundžių iki teisėjui sušvilpiant rungtynių pabaigą visos šviesos stadione išsijungė. LFF stadione taip nutiko pirmą kartą. „Rungtynėms nesibaigus šviesos išsijungusios nebuvo. Nebent 1995-aisiais, kai Lietuvos rinktinė žaidė su Italija, buvo kažkas panašaus. Kai rungtynės pasibaigė, futbolininkai suėjo į rūbines, išsijungė stadiono prožektoriai. Pačiose patalpose elektra buvo. Niekas tada nepastebėjo ir dėmesio į tai neatkreipė“, - pasakojo S. 2008-aisiais šviesa buvo dingusi Vilniaus „Sportimos“ manieže. Tuo metu jame Baltijos lygos rungtynes žaidė Vilniaus „Žalgiris“ ir Latvijos „Ventspils“. "LESTO reikėjo kažką perjungti ar dar ką jie tenai susigalvojo ir elektrą atįjungė. O kad mačas? Iš kur jie žino? Jiems tai nerūpi. Licencijuodama stadioną rungtynėms, UEFA bando apsidrausti ir nuo panašių netikėtumų. „Tam generatoriui būtų prireikę pusės valandos. Dabar viskas išėjo geriau. Rungtynių komisaras protokole įrašė, kad problema buvo operatyviai sutvarkyta ir rungtynėms rimtos įtakos neturėjo“, - kalbėjo V. „Dėl ko įvyko šis incidentas, bus sudaryta komisija ir aiškinsis priežastį. O įvyko avarinis atjungimas mūsų skirstomajame 10-ies kilovoltų įtampos tinkle. Prisidėjo ir tai, kad abonentinis stadiono kabelis netvarkingas, tai tiekimas į jį nutrūko pilnai. Ar bus sankcijos? Ar gresia „Žalgirio“ klubui kokios nors UEFA sankcijos? „Nežinau, kokios sankcijos gali būti pritaikytos, kas būna tokiais atvejais. Kad jų yra buvę - faktas, bet kaip į tai reaguoja UEFA, negaliu pasakyti. Nors klausinėjau ir žmonių iš LFF. Todėl kažin ar galiu daug komentuoti. Tikimės, kad bus atsižvelgta į tai, kad elektra labai greitai atsirado. Kur kas greičiau, nei būtų užgeneravęs elektrą generatorius, kas yra UEFA reikalavime. Galų gale tai ne mūsų kaltė. Stadiono savininkas - federacija.

tags: #ventspilio #olimpinis #stadionas