Krepšinis Lietuvoje ne veltui vadinamas antrąja religija. Ši sporto šaka atnešė šaliai daug skambių pergalių, garsino ją visame pasaulyje ir sunkiais momentais pakylėjo tautos nuotaikas. Tačiau kartu su populiarumu atsiranda ir neigiamos tendencijos, tokios kaip lažybų skandalai ir įtarimai dėl nesąžiningumo. Šiame straipsnyje nagrinėjama korupcijos problema Lietuvos krepšinyje, susijusi su lažybomis, apžvelgiamos jos apraiškos, pasekmės ir kovos būdai.
Lažybų Rinkos Plėtra ir Jos Tamsioji Pusė
Nepaisant ekonominio nuosmukio, lažybų rinka Lietuvoje toliau plečiasi. 2007 metais buvo galima lažintis 116 punktuose, o 2010 metais - jau 176 punktuose. Panašu, kad konkurencija šioje srityje yra gana stipri. Tačiau, kartu su lažybų populiarumu, atsiranda ir nesąžiningų susitarimų grėsmė. Nesąžiningos lažybos vilioja ne tik galų nesuduriančių klubų žaidėjus, bet ir jaunąją sportininkų kartą.
Korupcijos Apraiškos Krepšinyje
Nesąžiningais statymais įtariami net jaunieji Lietuvos rinktinės krepšininkai aukščiausio lygio varžybose - Europos U-18 čempionate. IQ pašnekovai pasakojo, kad vienas metimu kabliu garsėjantis krepšininkas buvo kone pirmasis, kuris prieš beveik 10 metų lažinosi dėl to, kiek taškų įmes rungtynių metu. Vieną baudą pataikė, kitą sąmoningai prametė ir pasiprašė keitimo - taip situaciją vienose rungtynėse atsimena pašnekovas. Tai įrodyta vaizdo įrašais.
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) skyrė žaidėjams bausmes, LKF patvirtino etikos ir drausmės kodeksą. „Tai vyksta toliau. Pasak jo, praėjus vos savaitei po Palangos komandos skandalo „Neptūno“ žaidėjai mače su tuo pačiu „Žalgiriu“ vėl statė prieš savo komandą. Bet gintarinis kablys pagavo kai kuriuos jaunuosius krepšininkus.
LKL Reakcija ir Lažybų Bendrovių Interesai
Apie tai liudija LKL reakcija į antros pagal dydį lažybų bendrovės „Orakulas“ pretenzijas. 2011-ųjų balandį įmonė pareiškė turinti pagrįstų įtarimų apie nesąžiningus susitarimus ne tik „Naglio“ tyčia dideliu skirtumu pralaimėtame mače su „Žalgiriu“, bet ir tuo pačiu metu vykusiose Kėdainių „Nevėžio“ bei Prienų „Rūdupio“ rungtynėse. „Manau, čia prasideda lažybų bendrovių interesai - galbūt jos pačios susiduria su sunkumais išmokant laimėjimus, todėl prasideda tokie veiksmai.
Taip pat skaitykite: Kaip teisingai statyti
Galimi Sprendimo Būdai
Kad būtų išvengta tokio tiesmukai nesąžiningo žaidėjų elgesio, pakaktų iš lažybų bendrovių pasiūlos pašalinti galimybę statyti dėl pavienių žaidėjų pasirodymo.
Bendradarbiavimas su Lažybų Bendrovėmis
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) teigia, kad dar šiais metais pavyks pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą tarp sporto organizacijų ir lažybų bendrovių dėl operatyvių informacijos apie įtartinus statymus mainų. „Bendradarbiavimas grįstas ne žodžiu, o ne pagal situaciją, bet kiekviena šalis žino savo įsipareigojimus - kada pranešti, pagal kokius kriterijus pranešti. Po to nekyla teisinių klausimų, kas yra kaltas ir kieno atsakomybė“, - viešoje diskusijoje apie korupciją sporte aiškino K. M. „Dabar fizinis kontaktas yra, žinome vieni kitų telefonus, tačiau reikia ne tik tarp personalijų, bet ir sistemiškai“, - apie santykius su lažybų verslu sakė M. Balčiūnas. Jo teigimu, LKF siekia sukurti naują asociaciją, kurioje dalyvautų lažybų bendrovės ir sporto organizacijos - ne tik krepšinio, bet ir futbolo bei kitų sporto šakų. Nors M. Tuo metu didžiausios Lietuvoje „TopSport“ lažybų bendrovės vienas savininkų Dainius Gulbinas IQ teigė, kad jo verslas yra „pasiryžęs bendradarbiauti“, tačiau, pasak jo, kol kas viskas apsiribojo tik keliais pokalbiais su krepšinio federacija.
Bausmės ir Jų Efektyvumas
Pernai Lietuvos krepšinio lyga tris „Naglio“ žaidėjus įpareigojo sumokėti po 3000 Lt baudas ir lygtinai skyrė dvejų metų diskvalifikaciją. K. Vagnerio teigimu, žaidėjams skirta bausmė buvo tik formali, „kad neįvyktų visiškas nebaudžiamumas“. „Juk federacijos neturi operatyvinės veiklos galimybių - sekti tuos žmones, gaudyti, kažkaip juos bandyt reguliuot, prevenciją daryti“, - teigia „Sakalų“ komandos direktorius L. Kvedaravičius. Be to, L.
Situacija Futbole ir Azijos Lažybų Įtaka
Situacija Lietuvos futbole vertinama dar prasčiau nei krepšinyje. V. Kačerauskas ją įvardino kaip „tragišką“. Taip pat Panevėžio „Ekrano“ mačas su Oslo „Valerenga“ klubu 2007 metais. Vienas su konfidencialumo sąlyga sutikęs kalbėti Lietuvos futbolui artimas asmuo teigė specialiai peržiūrėjęs šių rungtynių įrašą ir matęs „ne keistokai, o stipriai keistai atrodančių“ dalykų: pavyzdžiui, kaip paskutinėmis rungtynių minutėmis prie vartų linijos stovintis Panevėžio komandos žaidėjas nusisuka nuo kamuolio. Krepšinio profsąjungos pirmininkas M. Krivcovas teigia, kad „vieša paslaptis“, jog Panevėžio futbolo komanda keleri metai atrankos rungtynes varžovams tiesiog parduoda. „Visi, kas domisi sportu, žino, kad daugybę metų jų kelias Europoje yra skaičiuojamas iki tam tikro žingsnio, kai atsiranda galimybė pasipildyti savo biudžetą kitiems metams. Tai yra vieša paslaptis“, - gruodį teigė M. Krivcovas. „Stiprinti kontrolę ir taisykles būtina, tačiau nereikia svajoti. Pinigų įtaka futbolui niekada nemažės. Tačiau ir pati FIFA, laikas nuo laiko sukrečiama korupcijos skandalų, nesiima pakankamai ryžtingai kovoti su savo - aukščiausio lygio - nesąžiningumu.
„TonyBet“ vykdantysis direktorius V. Kačerauskas teigia prieš kelerius metus, dar dirbdamas vienoje didžiausių pasaulio lažybų bendrovių, šeštadieniais užsienio žiūrovams komentuodavęs Lietuvos moterų tinklinio lygos varžybas. Salėje - vos penki žiūrovai. Tuo metu lažybų bendrovės sąskaitoje - 100 tūkst. Panevėžio ir Kėdainių futbolo komandų susitikimas lažybininkams kur nors Azijoje - kaip raudona ir juoda spalva ruletėje. Nesvarbu, už ką statyti, svarbu lošti.
Taip pat skaitykite: Kaip žiūrėti NBA online?
„Jei žiūrėtume į visą sporto lažybų pasaulį, anksčiau tai buvo atskiros rinkos - Lietuva, Lenkija, Prancūzija, Vokietija, JAV, Kinija. Dabar tai vienas didelis telkinys ir jame dominuoja azijiečiai. Azijos lažybų bendrovės yra didžiulės. Pavyzdžiui, vienos iš jų metinė apyvarta yra maždaug 8 mlrd. dolerių. Šis kanadietis žurnalistas, anksčiau karo ir kitų sričių korespondentas, po kelionių Azijoje ir pokalbių su žmonėmis, dalyvaujančiais tenykščiuose nešvariuose sporto reikaluose, išleido knygą „Parduotos rungtynės“ (angl. „
Azijos Lažybų Bendrovių Įtaka ir Poveikis Europai
Perskaičius knygą susidaro įspūdis, lyg pabuvojai kitoje Mėnulio pusėje. Ir visa, ką matei ar įsivaizdavai apie sporto varžybas anksčiau, nebeatrodo taip spinduliuojančiai ir tikroviškai. Nejučiom žiūrėdamas rungtynes vis pagalvoji, ar tai tikra“, - tokius įspūdžius apie D. D. Hillas savo tyrime daugiausiai dėmesio skyrė Azijos šalių lažybų bendrovėms, kurios, jo teigimu, užima 60-70 proc. pasaulio rinkos. Klausantis šio kanadiečio susidaro demoniškas Rytų bendrovių įvaizdis. „Tikriausiai sėdite galvodami: kodėl tai turi rūpėti man? Kas man darbo, kas vyksta Kinijoje, Japonijoje, ar Taivane? Bet prisiminkite, kad dabar tai yra viena didelė sporto lažybų rinka. Dauguma besilažinančių žmonių ir dauguma kompanijų yra Azijoje. Jie sugriovė savo pačių sportą, taigi ką jiems daryti? Jie nusisuko nuo Azijos ir pradėjo žvelgti į Europos sportą. Taip, jie statys ant Mančesterio „United“, Miuncheno „Beyern“, tačiau statys ir daugelyje kitų lygų iki pat olandų moterų futbolo antrojo diviziono. Patikėkite, tikrai nėra daug žmonių, kurie žiūri moterų antrojo diviziono futbolą Nyderlanduose, tačiau yra kinų lažybų stebėtojai, žiūrintys tas rungtynes ir gyvai pranešinėjantys į Šanchajų.
D.Hillo pasakojimas, matyt, gerokai nustebino su jo knyga nesusipažinusius diskusijos dalyvius. Seimo narys Žilvinas Šilgalis tik vėliau iškėlė klausimą: „Kaip atsiranda kokioje nors Azijos lažybų bendrovėje, pavyzdžiui, Panevėžio „Ekranas“ su Kėdainių „Nevėžiu“? „Atsakymas labai paprastas, - politikui atsakė V. Kačerauskas. - Žmonės azartiški, jie stato ant bet ko. Jie gali nežinoti nei sudėčių, nei nieko. Aš prieš tai, prisipažinsiu, darydavau tą patį, apie ką šnekėjo [D. Hillas] - komentuodavau tiesiogiai rungtynes iš Lietuvos arenų ir panašiai. Lietuvos moterų tinklinio lyga, šeštadienis, dešimta ryto, penki žiūrovai. Lažybų bendrovė renka 100 tūkst. eurų. Jie sako: mes dėl to ir mylim savo klientus - jie stato ir nesupranta už ką stato. Jie mato skaičiukus - tai tas pats, kas matyti ruletėje juoda-raudona.
Teisinio Reguliavimo Trūkumas ir Baudžiamojo Kodekso Pataisos
Nors nusikaltėlių pajamos iš nelegalių lažybų skaičiuojamos milijardais eurų, visą pasaulį plakanti parduotų rungtynių rykštė Lietuvos neliečia. Taip pasirodė Seimui, antradienį nepritarusiam siūlymui išplėsti Baudžiamąjį kodeksą nauju straipsniu. Ekspertams toks žingsnis perša vieną mintį: kovą su sporto sukčiais patogiau imituoti, nei iš tiesų jos imtis. Praėjusią savaitę penkios šalies institucijos pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo kovojant su manipuliacijomis varžybų rezultatais. „Policija pasirengusi aktyviai kovoti su tomis veikomis. Diegiame naujas priemones, naujus metodus, šiuolaikinius stebėjimo būdus, kad galėtume tuos nesąžiningus sandorius stebėti realiu laiku, atlikti analizę ir esant reikalui pradėti ikiteisminius tyrimus“, - tuomet sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Bet po Šv. Velykų teisėsaugos karingumas staiga išblėso: Seimas uždegė raudoną šviesą bandymui sugriežtinti įstatymus, o taip pasielgti patarė patys pareigūnai, iki šiol nesugebėję išnarplioti nė vienos sutartų rungtynių bylos. Kodėl Generalinei prokuratūrai ir policijai nereikalingas Baudžiamojo kodekso straipsnis, konkrečiai kriminalizuojantis sukčiavimą sporte? „Jei tokia norma atsirastų, bylas reikėtų tirti, o ne ieškoti būdų, kaip nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisėsauga turi mažai žinių apie tokius nusikaltimus, nėra aiškių rekomendacijų, kaip juos tirti, o užsiimti kūryba ne kiekvienas sugeba ir nori. Todėl jiems paprasčiau manyti, kad tai - kažkas kito, bet ne sukčiavimas“, - DELFI sakė tarptautinės advokatų kontoros „Sprezzatura Legale“ teisininkas Andrius Gabnys. Pagal Seimui pateiktą projektą, asmenis, dariusius neteisėtą įtaką sporto varžybų rezultatams, būtų galima bausti laisvės atėmimu iki trejų metų. Įrodžius, kad sukčiai veikė organizuotoje grupėje arba įgijo didelės vertės turtą, griežčiausia bausmė išaugtų iki aštuonerių metų kalėjimo, o dalyvavimas lažybose žinant, kad rungtynės yra parduotos, grėstų įkalinimu iki penkerių metų. Tokią Baudžiamojo kodekso pataisą dar 2013 metais įregistravo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) pirmininkas Juras Požela. Tais pačiais metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria rekomendavo valstybėms narėms įtraukti sukčiavimą sporte kriminalizuojančias teisės normas į nacionalinius baudžiamuosius įstatymus.
Taip pat skaitykite: Krepšinis ir Lažybos
Bet tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), tiek Vyriausybė projektą įvertino skeptiškai - esą įtariamuosius patraukti atsakomybėn Lietuvoje leidžia ir esami teisės aktai. TTK pirmininkas Julius Sabatauskas antradienį plenariniame posėdyje teigė konsultavęsis ne tik su Seimo teisininkais, bet ir generaliniu prokuroru, Policijos departamentu, Aukščiausiuoju ir apygardų teismais. Nė viena šių institucijų nepastebėjo poreikio naujam Baudžiamojo kodekso straipsniui. „Papildomai kreipėmės į generalinį prokurorą, prašydami paaiškinti, kodėl bylos nepasiekia teismų. Gavome atsakymą, kad vykę ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nepakakus įrodymų, bet ne dėl to, kad trūksta teisinio reguliavimo. Sukčiavimas - ar sporte, ar kitur - vis tiek yra sukčiavimas“, - savo motyvus dėstė J. Sabatauskas. „Visi kalba apie šią problemą, federacijos pačios prašo aiškaus sukčiavimo sporte reglamentavimo. Tai - specifinė nusikalstama veika, o TTK siūlo tiesiog nieko nedaryti. Jei prokuratūra nepradeda tyrimų pagal dabartinį reglamentavimą, vadinasi, kažkas yra blogai“, - replikavo J. Požela. Bet parlamentarams svaresni pasirodė J. Sabatausko argumentai: po svarstymo Seimas nusprendė grąžinti įstatymo projektą tobulinti. Tai reiškia, kad pusantrų metų nuo pataisos pateikimo prabėgo tuščiai: pradėti machinacijomis sporte užsiimančių nusikaltėlių teisinę medžioklę teks iš naujo.
Teisininkų Nuomonė ir Tarptautinė Praktika
Susitarimų dėl rungtynių baigčių tyrimuose besispecializuojantis A. Gabnys įsitikinęs, kad Seimas suklydo. „Mano ir kolegų nuomone, toks straipsnis vienareikšmiai yra reikalingas, ir jo vieta būtent Baudžiamajame kodekse. Kritikai pabrėžia, kad ši norma būtų perteklinė, nes ją apima dabartinė sukčiavimo sudėtis. Bet realybė visiškai kitokia. Ikiteisminiai tyrimai nutraukiami nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, o taip yra būtent dėl teisinio aiškumo trūkumo. Esant plačiam sukčiavimo apibrėžimui, atsiranda per didelės galimybės interpretavimui: galima pradėti galvoti, kad galbūt tai nėra baudžiamasis nusižengimas, galbūt čia nėra jokio viešojo intereso. Bet jo tikrai esama“, - teigė DELFI kalbintas teisininkas. Pasak jo, diskutuoti galima nebent dėl to, kaip konkrečiai apibrėžti susitarimus dėl rungtynių rezultatų. „Įvairiose šalyse ši nusikalstama veika turi skirtingas sąvokas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kriminalizuotas ne sukčiavimas sporte, o sukčiavimas lažybose. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai - du skirtingi dalykai, bet įsigilinus akivaizdu, jog turinys - tas pats. Kita vertus, Italijoje, Maltoje, Portugalijoje, Kipre, Lenkijoje, Graikijoje yra išskirtos nusikalstamos veikos sportui, bet ne kaip sukčiavimas, o kaip korupcija. Bet klausimų, ar tokia teisės norma reikalinga, niekam neturėtų kilti“, - neabejoja A. Gabnys.
Baudžiamoji Atsakomybė ir Esami Tyrimai
Primename, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo nuteistas nė vienas asmuo, atsakingas už susitarimų dėl rungtynių baigčių organizavimą ar neteisėtą dalyvavimą lažybose. Vilniaus apygardos prokuratūra pernai nutraukė du ikiteisminius tyrimus, kuriuos inicijavo Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir Lošimų priežiūros tarnyba. Tiesa, šiuo metu šalies teisėsauga atlieka dar du ikiteisminius tyrimus, susijusius su sukčiavimu sporte. Nors pareigūnams nesiseka minti ant kulnų šešėliniams rungtynių „režisieriams“, pastaruosius pradėjo bausti patys varžybų organizatoriai. Pernai ištyrusi A lygos rungtynių tarp Gargždų „Bangos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ užkulisius, LFF diskvalifikavo Gargždų ekipos vartininką iš Rusijos Soslanbeką Aršijevą iki sezono pabaigos, o buvusiam klubo viceprezidentui, taip pat Rusijos piliečiui Dmitrijui Baidai uždraudė dvejus metus Lietuvoje verstis bet kokia su futbolu susijusia veikla. LFF tyrimų komitete po padidinamuoju stiklu buvo narstomas ir kitas rusiško kapitalo valdomas A lygos klubas - „Klaipėdos granitas“. Uostamiesčio ekipos gynėjas iš Ukrainos Olegas Dmytrenka, kuris prisipažino dalyvavęs susitarimuose dėl rungtynių su „Atlantu“ baigties, buvo diskvalifikuotas iš futbolo iki gyvos galvos. Tuo tarpu šalies krepšinyje besisukantys sukčiai gali jaustis dar labiau nebaudžiami: per nagus iki šiol yra gavę vienintelio lažybų skandalo dalyviai. 2011 metais Palangos „Naglio“ krepšininkai lažinosi už savo komandos pralaimėjimą Kauno „Žalgiriui“ didesniu nei 30 taškų skirtumu. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) trims „Naglio“ atstovams - Vytautui Buzui, Rimui Varanauskui ir Vidmantui Užkuraičiui - skyrė po 3 tūkst. litų baudas.
Anoniminė Apklausa ir Korupcijos Paplitimas
Lietuvos ir viso pasaulio sporto žaizda kraujuoja, nors jos ir stengiamasi nematyti. Tai pripažino ir sportininkai per anoniminę apklausą, kurią surengė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų mano, jog nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių Lietuvoje yra paplitę.„Jau ir anksčiau žinojome, kad Lietuvos sporte gali būti nesąžiningų susitarimų, - sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas. - Pavyzdžiui, 2012 metais UEFA lažybų stebėjimo agentūros „Sportradar” duomenimis, Lietuva yra viena iš dešimties Europos šalių, kuriose vyksta daugiausia įtartinų futbolo rungtynių. Pernai vasarą Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimų susitarimų Lietuvos futbole. Tačiau negalėjome pasakyti, kiek paplitęs šis reiškinys Lietuvos futbole ar krepšinyje.Tyrimo rezultatai aiškiai rodo: nesąžiningų rungtynių tikrai būna. Galima teigti, kad Lietuvos profesionaliajame krepšinyje ir futbole yra korupcijos apraiškų.“
Krepšininkų ir Futbolininkų Nuomonės
Abiejų sporto šakų bėda21 proc. futbolininkų ir 15 proc. krepšininkų žino arba įtaria dalyvavę rungtynėse, dėl kurių rezultato buvo susitarta iš anksto.Net 44 proc. krepšininkų yra girdėję, kad jų kolegos dalyvavo susitarimuose dėl varžybų baigties.„Buvo įdomu pažvelgti į krepšininkų atsakymus, nes krepšinio žmonės sakydavo, kad šios bėdos jų sporte esą nėra. Tačiau tai didelė problema, atkeliavusi iš Azijos ir ten sugriovusi sportą“, - sakė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovas Gerhardas Dunauskas, atsakingas už prevencinį darbą dėl galimos įtakos rungtynių rezultatams.„Nerimą kelia tai, kad daugiau nei pusė krepšininkų ir futbolininkų sutartų rungtynių Lietuvoje nelaiko didele bėda“, - pabrėžė Lietuvos krepšinio federacijos atstovas Linas Kunigėlis.
Ištirtos Bylos ir Įtariami Klubai
Krepšinyje viešai yra nuskambėjęs tik vienas su lažybomis susijęs atvejis.2011 metų pavasarį keli Palangos „Naglio“ žaidėjai statė pinigų už savo komandos pralaimėjimą LKL rungtynėse Kauno „Žalgiriui“ didesniu nei 30 taškų skirtumu. „Žalgiris“ laimėjo tą mačą 103:66.Netrukus praradęs pasitikėjimą žaidėjais klubą paliko treneris Gediminas Petrauskas.Šiuo metu jis treniruoja „Šiaulius“.Federacijai ir LKL ištyrus šį atvejį Vytautas Buzas, Rimas Varanauskas ir Vidmantas Užkuraitis buvo nubausti 3 tūkst. litų baudomis. V.Užkuraitis tuo metu dar dirbo ir federacijos rinkodaros vadybininku, bet po šio įvykio buvo atleistas.
Lietuvos futbole, nepaisant jau dešimtmetį įvairius klubus gaubiančių gandų, iki šiol nė vienas atvejis nėra įvardytas.Net Estijos futbolo federacija ir prokurorai aplenkė lietuvius, už juos greičiau išsiaiškinę A lygos sutartas rungtynes. Tirdami savo šalyje atskleistas sutartas rungtynes estai nustatė, kad suklastotas buvo ir 2011 metų spalį Pakruojyje vykęs mačas tarp „Kruojos“ ir „Kauno“.Tiesa, Lietuvos futbole laukiama sprogimo, nes pernai įkurtas LFF Tyrimų komitetas šiuo metu atlieka kitą tyrimą, kurio medžiaga jau perduota Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybai.„Kol kas išsamiai komentuoti negaliu. Tai yra tyrimas dėl kelerių rungtynių serijos, - sakė G.Dunauskas. - Dabar vyksta ikiteisminiai tyrimai ir informacija pildoma. Įtariami keli klubai.“LFF gauna iš UEFA ataskaitas apie galimai sutartas Lietuvos klubų rungtynes. Vien pernai atskriejo dvylika signalų apie nešvarius mačus.„Daugiau perspėjimų atėjo per pastaruosius trejus metus, nes futbolui vadovaujančios organizacijos pastebėjo, jog futbolas serga, ir metė dideles pinigų sumas, kad sustabdytų šį reiškinį, kuris ardo sportą žaibiškai kaip vėžys“, - kalbėjo G.Dunauskas.
Elektroninė Linija ir Prevencinės Priemonės
Jo teigimu, didžiausia bėda yra tai, kad Lietuvoje nėra įstatymų, kurie reguliuotų sukčiavimo sporte atvejus. Gali pranešti anonimiškaiLFF yra sukūrusi elektroninę liniją, per kurią galima pranešti apie nesąžiningus lažybų sandorius. Ši elektroninio pašto dėžutė nėra tuščia. „Jau esame gavę laiškų iš futbolininkų ir tam tikrų klubų administracijos darbuotojų. Tą medžiagą persiuntėme teisėsaugos institucijoms“, - sakė G.Dunauskas.Garsiau kalbėti apie nešvarius žaidimus ragina ir Krepšinio federacija.„Jeigu krepšininką spaudžia įtartini asmenys, siūlome kreiptis į federaciją.
NBA Lyga ir Teisėjų Įtaka
Krepšinio elitu laikoma NBA lyga pastaruoju metu sulaukia vis daugiau medijos ir žiūrovų pašaipų dėl neegzistuojančios gynybos, aplaidaus teisėjų taisyklių traktavimo ir superžvaigždžių žibėjimui pritaikyto žaidimo ritmo. Iš tiesų pati NBA nevengia savo organizuojamų varžybų pavadinti ne aukščiausio lygio krepšiniu, o entertainment. Ir iš tiesų, NBA - labai sunkiai nuspėjama lyga. Tačiau ir pats NBA verslas nėra laikomas itin skaidriu. Lygos gerbėjai galbūt prisimena mitais apipintą 2002 metų Vakarų konferencijos finalą, kuomet šeštose serijos rungtynėse teisėjų švilpukai buvo tiesiog užprogramuoti švilpti bet kokį abejotiną epizodą Los Angeles Lakers, o ne Sacramento Kings naudai. Na ir 2006-2007m. pasitaikęs teisėjo T.Donaghy sulaikymas užmetė dar didesnį šešėlį. Jau anksčiau įvardintose rungtynėse teisėjavęs Donaghy buvo vienas iš garsiausių lygos arbitrų. Tačiau FTB jį susiejo su organizuotu nusikalstamumu (italų mafija), kuris per teisėją darė poveikį įvairių rungtynių baigčiai bei įvykiams tose rungtynėse.
Žaidėjų Įtaka ir Pavyzdžiai
Rolandas Alijevas, Dovydas Redikas, Edvinas Šeškus, Vaidas Kariniauskas, Nerijus Varnelis, Lukas Grabauskas - visi šie vardai gerai žinomi Lietuvos krepšinio pasaulyje. Pvz. Nerijaus Varnelio atveju įtariama, kad veteranas tyčia padarė grubią klaidą, kad išplėštų pratęsimą, kurio metu priešininkų komanda laimėtų. Lukas Grabauskas - darydavo įtaką savo komandos veiksmams aikštelėje vienoje iš Italijos lygų, kad komanda pralaimėtų ir dėl to buvo pašalintas iš bet kokio organizuoto krepšinio trims metams. Sąrašas tęsiasi, tačiau galime matyti, kad krepšinio lažybos - išnaudojamas ir pačių žaidėjų melžiamas biznis.
tags: #lazybos #krepsinyje #lietuva #korupcija