Įvadas
Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) istorija yra neatsiejama nuo Lietuvos sporto istorijos, kuri prasidėjo dar senovės baltų buityje ir darbe. Nors Rusijos imperijos laikais sportas Lietuvoje nebuvo itin populiarus, nepriklausomybės atkūrimas 1918 m. atvėrė duris sportinės veiklos organizavimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime LGČA raidą, pradedant nuo pirmųjų sporto organizacijų kūrimosi Lietuvoje, tarpukario pasiekimų, sovietinio laikotarpio iššūkių ir galiausiai, nepriklausomos Lietuvos sporto atgimimo.
Sporto Pradžia Lietuvoje
Pirmosios sporto organizacijos Lietuvoje kūrėsi iniciatyvių asmenų dėka, grįžusių iš Rusijos, Latvijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Tarp jų buvo tokie asmenys kaip S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti. 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). Vėliau, 1920 m., įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas.
1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), Lietuvos futbolo lyga (LFL) ir kt.
Greitasis Čiuožimas Tarpukario Lietuvoje
Greitojo čiuožimo istorija Lietuvoje prasidėjo XX a. 3 dešimtmetyje, kai šis sportas buvo populiarinamas Vakarų Europos šalyse. Pirmosios varžybos surengtos 1924 m. Kaune, S. Dariaus iniciatyva. Šis laikotarpis žymėjo sporto šakos įsitvirtinimą Lietuvoje.
1928 m. greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota dalyvavo pasaulio čempionate Davose (Šveicarija), tapdamas pirmuoju Lietuvos sportininku, dalyvavusiu tokio rango varžybose. Jis užėmė 25 vietą 500 m rungtyje, 26 vietą 1500 m rungtyje, 28 vietą 5000 m rungtyje ir 22 vietą 10 000 m rungtyje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1930 m. Kauno jachtklubo įrengtoje čiuožykloje buvo išlieti ir greitojo čiuožimo takai. 1931 m. įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas, kurį laimėjo K. Bulota. Tarpukariu greitąjį čiuožimą kultivavo daugiausia vasaros sporto šakų atstovai, tokie kaip lengvaatletis A. Šimanas ir dviratininkas V. Severinas.
Sportas Sovietinėje Lietuvoje
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Nepaisant to, sportinė veikla nenutrūko, tačiau ji buvo organizuojama pagal SSRS pavyzdį.
Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse ir mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, kurie vėliau tapo sportininkų rengimo centrais. 1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (dabar Lietuvos sporto universitetas), kuris rengė kūno kultūros specialistus.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises, Lietuvos sportininkai galėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose tik patekę į SSRS rinktinę. Vis dėlto, Lietuvos sportininkai pasiekė nemažai pergalių, nors ir atstovaudami SSRS.
Lietuvos Sporto Atgimimas Atkūrus Nepriklausomybę
1988 m. gruodžio 11 d. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1991 m. Tarptautinis olimpinis komitetas atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, įskaitant Lietuvos greitojo čiuožimo asociaciją, kuri 2002 m. buvo priimta į ISU.
1992 m., po 64 metų pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje.
Lietuvos Greitojo Čiuožimo Asociacija Šiandien
Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija (LGČA), įkurta 1997 m. birželio 12 d., yra visuomeninė sporto organizacija, koordinuojanti ir propaguojanti greitojo čiuožimo sportą Lietuvoje bei atstovaujanti šią sporto šaką tarptautinėse varžybose. LGČA veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Olimpinės chartijos ir Tarptautinės čiuožimo sąjungos konstitucija.
LGČA tikslai:
- Plėtoti ir populiarinti greitojo čiuožimo sportą Lietuvoje.
- Organizuoti ir koordinuoti greitojo čiuožimo varžybas.
- Rengti sportininkus, trenerius ir teisėjus.
- Atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.
- Bendradarbiauti su kitomis sporto organizacijomis.
LGČA valdymas:
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
- Konferencija (aukščiausias organas)
- Vykdomasis komitetas
- Prezidentas
- Generalinis sekretorius
- Revizijos komisija
LGČA finansavimas:
- Narių stojamieji ir kasmetiniai mokesčiai
- Valstybės ir savivaldybių lėšos
- Fizinių asmenų dovanotos lėšos
- Labdaros ir paramos fondų parama
- Nevalstybinių organizacijų parama
- Kitos teisėtai gautos lėšos
Iššūkiai ir Pasiekimai
Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, tinkamos infrastruktūros nebuvimą ir kvalifikuotų trenerių stygių. Nepaisant to, LGČA nuolat siekia plėtoti šią sporto šaką ir gerinti sportininkų pasiekimus.
Vienas iš ryškiausių pastarojo meto pasiekimų - Agnės Sereikaitės karjera. Ji yra tapusi Europos čempionato, Universiados bei Pasaulio taurės prizininke. 2012 m. ji tapo pasaulio jaunimo vicečempione.
Tačiau, kaip teigia Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė, laikina Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) prezidentė, greitasis čiuožimas (Speed skating) ir greitasis čiuožimas trumpuoju taku (Short track) daug kam atrodo, kad yra vienas ir tas pats, tačiau iš tikro tai skirtingos olimpinės sporto šakos. O skirtumų yra apstu. Bene svarbiausias - aikštelės ilgis. Greitajam čiuožimui reikalinga visai atskira tik jam pritaikyta arena. Dėl to Lietuvoje šis sportas nėra kultivuojamas. Greitasis čiuožimas trumpuoju taku gali vykti universaliose arenose, tose pačiose, kur vyksta dailiojo čiuožimo, ledo ritulio arba sinchroninio čiuožimo varžybos bei treniruotės.
Žymūs Asmenys
- K. Bulota: Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio greitojo čiuožimo čempionate.
- Agnė Sereikaitė: Viena iš sėkmingiausių Lietuvos greitojo čiuožimo sportininkių.
- Antanas Vilčinskas: Lietuvos greitojo čiuožimo pradininkas, treneris ir sporto organizatorius.
- Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė: Trenerė, sporto organizatorė ir laikina LGČA prezidentė.
Ateities Perspektyvos
Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija siekia toliau plėtoti šią sporto šaką, pritraukti daugiau jaunų sportininkų ir gerinti jų pasiekimus tarptautinėse varžybose. Asociacija planuoja organizuoti daugiau varžybų ir treniruočių stovyklų, taip pat bendradarbiauti su kitomis sporto organizacijomis.
tags: #lietuvos #greitojo #ciuozimo #asociacija