Lietuvos ledo ritulio gerbėjų dėmesys sutelktas į Pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kovas, kuriose dalyvauja ir Lietuvos rinktinė. Šiame kontekste ypač svarbus yra Lietuvos ir Japonijos rinktinių susitikimas, turintis ilgą ir įdomią istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių komandų tarpusavio akistatas, jų raidą ir reikšmę Lietuvos ledo rituliui.
Ledo Ritulio Pradžia Lietuvoje
Ledo ritulio istorija Lietuvoje prasidėjo dar 1922 m. Kaune, kai Stepono Dariaus iniciatyva buvo įrengta čiuožykla Nemuno uoste. Čia pradėtas žaisti ne kanadietiškasis, o rusiškasis ledo ritulys (bandy), vėliau - skandinaviškasis A, kurio taisyklės buvo panašios į kanadietiškojo. Pirmosios rungtynės įvyko 1922 m. sausio 22 d. tarp LFLS ir užsienio diplomatų.
Pirmasis Lietuvos čempionatas įvyko 1926 m., o 1938 m. Lietuva buvo priimta į Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF).
Japonijos Ledo Ritulio Istorija
Japonijos ledo ritulio rinktinė į pirmąjį pasaulio čempionatą išvyko 1930 metais ir pasiekė iki šiol nepagerintą rezultatą - 6 vietą. Dar kartą su stipriausiomis planetos rinktinėmis jie varžėsi 1957 metais. Tačiau vėliau sekė sudėtingas laikotarpis, kai komandai nepavyko iškilti į aukštumas.
Tarpusavio Dvikovų Istorija: Lietuva prieš Japoniją
Oficialios tarpusavio dvikovos: 5 mačai - 5 japonų pergalės. Niekam ne paslaptis, jog japonų žaidimo stilius nuo senų laikų būdavo itin nepalankus mūsų šalies atstovams, kuriems ilgą laiką nepavyko šiems varžovams net pasipriešinti.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Per visą mūsų šalies istoriją į Japonijos vartus lietuviams pavyko pasiųsti vos keturis įvarčius. Visgi visi keturi šių įvarčių autoriai šiemet yra rinktinėje ir trečiadienį bus ant ledo.
Tiek pralaimėjus (0:3) pirmoje dvikovoje 1997 metais, tiek dar patyrus tris nesėkmes 2008-2010 metais (0:5, 1:5 ir 1:7) mūsų šalies atstovai didelių vilčių pasipriešinti varžovams neturėjo ir japonams dominuojant aikštėje apie pergalę galvoti buvo sunku.
Visgi, praėjusių metų akistata gerokai skyrėsi nuo prieš tai buvusių susitikimų. Jaunoji rinktinės karta - Markas Kaleinikovas ir Emilijus Krakauskas - du kartus buvo išlyginę rezultatą, o įgyti solidesnį pranašumą japonams pavyko tik trečiajame kėlinyje. Kaip po mačo pripažino ilgametis rinktinės narys Mindaugas Kieras, iki šiol rinktinė niekada nebuvo taip arti pergalės prieš šią rinktinę, kaip praėjusių metų pirmenybėse.
Paskutinė akistata: Lietuva 2:6 Japonija (2017 metais).
Japonijos Rinktinės Pokyčiai
Po nesėkmingo pasirodymo praėjusiose pirmenybėse Belfaste, Japonijos rinktinė ėmėsi kardinalių pokyčių savo gretose. Atsisveikinę su vos metus vyriausiojo trenerio postą užėmusiu Takahito Suzuki, japonai į šią poziciją paskyrė Yuji Iwamoto, kuris iš karto ėmėsi drąsių sprendimų, norėdamas rinktinėje turėti savo norimus žaidėjus. Iš praėjusios rinktinės į šį čempionatą nevyko 11 žaidėjų, o kai kuriems iš jų likti rinktinėje nepadėjo net ir puikus sezonas klube.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Pernai pasaulio čempionate net 10 taškų surinkęs ir rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju tapęs Daisuke Obara į ekipą nebuvo pakviestas dėl traumos, tačiau buvo ir tokių žaidėjų, kurie net ir būdami sveiki bei sužaidę gerą klubinį sezoną, savo pavardės Japonijos kandidatų sąraše neišvydo. Jei gynybos grandyje klausimų mažiau, tai kai kurių puolimo grandies ledo ritulininkų pasirinkimą galima kvestionuoti.
Į pirmenybes japonai vežasi šešis debiutantus, iš kurių vienas - Junya Yamada - atvyksta po pačio neefektyviausio savo karjeros sezono. Taigi Irikura į rinktinę buvo paimtas nepaisant to, jog pernai jis net nebuvo reikalingas savo amžiaus grupės jaunimo iki 20 metų rinktinei.
Šiais metais japonai atsiveža netgi vyresnę rinktinę nei praėjusiais metais, bet jos žaidėjai turi gerokai mažiau pasaulio čempionatų patirties. Visi keturi japonų klubai Azijos lygoje šiemet rinktinėje turės panašų atstovų skaičių: „Nikko Icebucks“ 7, „Oji Eagles“ 6, o „Tohoku Free Blades“ bei „Nippon Papre Cranes“ po 4.
Japonijos Žaidimo Stilius ir Stiprybės
Čempionatą pradėję blankiomis rungtynėmis prieš Estiją, antrosios dvikovos prieš Kroatiją pabaigoje japonai vis ryškiau naudojosi ir savo didžiausiais ginklais. Niekam ne paslaptis, jog didžiausia japonų stiprybė yra jų greitis, tad jų greiti išpuoliai gali sukelti labai daug problemų lėtesnius gynėjus turinčios rinktinėms.
Y. Iwamoto auklėtiniai stengiasi žaisti drausmingą žaidimą, kuriame yra vengiama rizikingų situacijų, kurios galėtų sukelti pavojų prie Japonijos rinktinės vartų. Puikiai gynyboje užsiimamos pozicijos leidžia Japonijos žaidėjams uždaryti kelius perdavimams ir taikytis perimti ritulį bei pabėgti į greitą ataką. Japonų žaidėjai yra dar mažesni ir smulkesni už rumunus, tad bandant laimėti jėgos dvikovas jiems kyla nemažai problemų.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Nors tarptautinių varžybų patirties beveik neturinti Japonijos rinktinė mače su kroatais penketą minučių atrodė pasimetusi ir leido varžovams pelnyti tris įvarčius, galima neabejoti, jog nežiūrėdami į švieslentėje degantį rezultatą japonai kovos iki pat paskutinės mačo sirenos.
Svarbiausi Žaidėjai
Garsiausias Japonijos rinktinės žaidėjas neabejotinai yra vartininkas Yutaka Fukufuji (29 numeris). 35-erių metų sportininkas 2004 metais buvo pašauktas NHL naujokų biržoje, o po trijų metų jis debiutavo šioje lygoje sužaisdamas 4 mačus Los Andželo „Kings“ komandoje.
Šioje Japonijos rinktinėje itin pastebimas ir po devynerių metų pertraukos į rinktinę sugrįžęs Ryuichi Kawai (6 numeris). Šiemet rinktinėje komandos kapitono asistento pareigos buvo patikėtos Ryo Hashimoto (7 numeris), kuris už šį pasitikėjimą treneriui atsidėkojo puikiu žaidimu.
Puolėjų grandyje šiame čempionate japonai daug tikėjosi iš 24-erių metų Makuru Furuhashi (18 numeris), o jis, bent jau kol kas, lūkesčius pateisino ir abejose rungtynėse buvo vienas svarbiausių savo komandos pergalės kalvių. Šiame čempionate Go Tanaka (14 numeris) kol kas turi vos vieną rezultatyvų perdavimą, tačiau vieno iš labiausiai patyrusių japonų žaidėjų pamiršti taip pat negalima.
Lietuvos Rinktinės Pergalė Prieš Japoniją
Trečiadienį Kaune tęsėsi pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato I-ojo diviziono B grupės turnyras, kuriame dalyvauja ir „mūsų svajonių komanda“ praminta Lietuvos rinktinė. Labai svarbiose trečiojo turo rungtynėse lietuviai 6:1 (2:0, 2:0, 2:1) sutriuškino japonus.
Lietuvos rinktinę į pergalę vedė Arnoldas Bosas, įmušęs net 3 įvarčius (3:03, 26:04 ir 55:42 min.). Dar po įvartį pridėjo Edgaras Rybakovas (2:30), Povilas Verenis (27:56) bei Danielius Bogdziulis (44:48). Japonų gretose pasižymėjo tik Ryo Hashimoto (40:41), bet tai svečiams tebuvo menka paguoda. Lietuviai nustebino japonus, spausdami juos jų pačių zonoje. Išgirtojo japonų greičio šiose rungtynėse beveik nematėme.
Geriausiu rungtynių žaidėju Lietuvos rinktinėje buvo išrinktas vartininkas Mantas Armalis. Jis atrėmė 24 iš 25 varžovų smūgių į vartus. Iki šių rungtynių lietuviai buvo pralaimėję visas 5 tarpusavio dvikovas prieš japonus. Tuo tarpu įvarčių skirtumas per tas akistatas buvo net 26:4 japonų naudai.
Lietuvos rinktinė su 9 taškais yra vienvaldė čempionato lyderė ir išlieka savo likimo kalve.
Rungtynių Eiga (Pavyzdys)
- 55:42 min. ĮVAAAAAAARTIS! Arnoldas Bosas kala „hat-tricką“!!! Markas Kaleinikovas ir Mindaugas Kieras atliko rezultatyvius perdavimus.
- 40:41 min. ĮVARTIS. Lietuviai praranda ritulį savo zonoje ir japonai atidaro savo įvarčių sąskaitą. Pasižymėjo Ryo Hashimoto.
- 27:56 min. ĮVAAAAAAAAARTIS!! Po Tado Kumeliausko smūgio ritulys sustojo ant japonų vartų linijos, bet į tai greitai sureagavo Povilas Verenis, pelnęs įvartį! Rezultatyvų perdavimą dar atliko Domantas Čypas.
- 3:03 min. ĮVAAAAAAAAAAAARTIS!!! Tai bent startas! Markas Kaleinikovas pataiko į japonų vartų virpstą, bet prie ritulio suskumba Arnoldas Bosas ir dvigubina lietuvių pranašumą!
- 2:30 min. ĮVAAAAAAAARTIS!!! Rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas Edgaras Rybakovas išveda šeimininkus į priekį!
Ateities Perspektyvos
Lietuva siekia tapti pasaulio ledo ritulio bendruomenės dalimi, planuodama rengti pasaulio I diviziono A arba B grupės čempionatą. Asociacija „Hockey Lietuva“ teikia paraišką Tarptautinei ledo ritulio federacijai ir tikisi, kad šis renginys ne tik padidins šalies žinomumą, bet ir paskatins ledo ritulio populiarumą tarp jaunimo.
tags: #ledo #ritulio #cempionatas #lietuva #japonija