Ledo ritulys ir kitos žiemos sporto šakos Lietuvoje išgyvena renesansą. Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas sportininkams ir mėgėjams, didžiuosiuose miestuose planuojamos ir statomos naujos ledo arenos. Šiame straipsnyje aptarsime naujausius ledo ritulio infrastruktūros projektus Kaune ir Klaipėdoje, taip pat prisiminsime Kauno ledo arenos istoriją.
Nauja Ledo Arena Kaune: Šiuolaikiškas Dizainas ir Dvi Ledo Aikštės
Šiuo metu Kaune, greta „Girstučio“ komplekso, planuojama nauja ledo arena, kuri turėtų išspręsti ledo ritulininkų aprangos laikymo problemą. Antroje šio mėnesio pusėje turėtų paaiškėti, kas statys naująją Kauno ledo areną, įsikursiančią greta „Girstučio“ komplekso. Šiuo metu tuščiame 2 hektarų sklype suplanuota dviejų ledo aikščių, daugiau kaip 7500 kvadratinių metrų ploto arena. Naujoji ledo arena lankytojus pasitiks šiuolaikinėje architektūroje vis labiau populiarėjančiu betono ir medžio deriniu.
Architekto teigimu, pastato išorėje ir viduje dominuos dvi medžiagos - betonas ir mediena. Toks derinys patraukliai kontrastuos bendrame interjero kontekste ir suteiks vizualinį šiltumo įspūdį, o taip pat prisidės prie energetinio efektyvumo. Stogo konstrukcijos santvaros ir sijos bus iš medžio. Tokios konstrukcijos pasižymi ne tik estetiška išvaizda, bet ir patvarumu. Jos dažnai pasitelkiamos ir baseinuose. Metalo konstrukcijų eksploatacija tokiu atveju būtų kur kas brangesnė.
Viena iš dviejų aikščių bus skirta treniruotėms, o kitoje numatyta įrengti tribūnas, kuriose tilps apie 500 žiūrovų. Čia galės vykti tiek ledo ritulio, tiek ir dailiojo čiuožimo treniruotės ir varžybos. Taip pat numatyta visa tam reikalinga infrastruktūra su pagalbinėmis patalpomis. Skaičiuojama, jog naujoji ledo arena kainuos apie 11,4 mln. eurų.
Investicijų sulaukė ir Aušros gatvėje veikiantys senieji ledo rūmai, kuriuose įsikūrusi sporto mokykla „Baltų ainiai“. Čia praėjusių metų rudenį prasidėjo rekonstrukcija - tvarkomas stogas ir fasado apdaila, atnaujinamos žiūrovų vietos, o vietoje sandėliu virtusių kompresorinės patalpų bus įrengti persirengimo kambariai, choreografijos salė dailiajam čiuožimui. Senosios ledos arenos rekonstrukcija vyksta sklandžiai. Darbus dėliojama taip, kad arenos veikla būtų stabdoma kuo trumpiau. Pagal su rangovais suderintą planą, senoji ledo arena turėtų užsidaryti balandžio-gegužės mėnesiais ir duris atverti rugsėjį.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Tuo tarpu Žaliakalnyje ryškėja naujosios lauko ledo aikštelės kontūrai. Užsidarius prekybos centro „Akropolis“ čiuožyklai, miestas nusprendė įrengti papildomą aikštelę žiemos pramogų išsiilgusiems kauniečiams. Čiuožykla po atviru dangumi šiuo metu kyla Aušros gatvės automobilių stovėjimo aikštelėje priešais įėjimą į ledo areną. Čiuožykla bus skirta ir sportininkų treniruotėms, ir gyventojų pramogoms. Pačiūžų nuomos punktas veiks ledo arenoje masinių čiuožimo seansų metu. Valandos trukmės čiuožimo seansas kainuos 2 eurus, pačiūžų nuoma - 1,5 Eur.
Klaipėdos Ledo Arena: Investicijos į Žiemos Sporto Šakų Ateitį
Klaipėda taip pat žengia didelius žingsnius link naujos ledo arenos atsiradimo. Sulaukus visų derinančių institucijų pritarimo, projektui oficialiai išduotas statybos leidimas. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus džiaugiasi pasiektu rezultatu: „Finišavo dar vienas reikšmingas etapas - projektavimas baigtas ir gautas leidimas statybai. Mero lūkestis - sukurti erdvę tiek vaikų ugdymui, tiek suaugusiųjų sportui - ir mėgėjiškam, ir profesionaliam. Norime, kad šalia visų Klaipėdos privalumų būtų įrašytas dar vienas - tai miestas, kuriame laukia puikios sąlygos ledo sporto šakoms“.
Šiuo metu ledo sporto šakų atstovai mieste neturi tinkamų treniruočių sąlygų - daugelis jų naudojasi prekybos centre esančia aikštele. Ledo arena bus statoma Paryžiaus Komunos gatvėje, buvusios vandenvietės teritorijoje. Tam, kad erdvė būtų paruošta statyboms, jau vyksta paruošiamieji darbai: pradedami griauti seni vandenvietės pastatai ir tvarkomi želdiniai.
Būsimoji ledo arena situaciją pakeis iš esmės. Taip pat suplanuotos rūbinės sportininkams (ledo ritulininkams, dailiojo čiuožimo bei akmenslydžio atstovams), administracinės, trenerių, maitinimo zonos. Pastatas bus visiškai pritaikytas žmonėms su negalia, vienu metu čia galės sportuoti iki 100 asmenų. Šie Klaipėdos ledo rūmai spręs ilgametę problemą: ledo sporto šakų atstovai mieste iki šiol neturi tinkamos ir nuolatinės infrastruktūros treniruotėms, naudodamiesi alternatyviomis, dažnai prekybos centre esančiomis, aikštelėmis.
Mero Arvydo Vaitkaus teigimu, pagrindinis tikslas - sukurti aukšto lygio erdvę, atliepiančią bendruomenės poreikius. Artimiausias ir esminis administracinis žingsnis yra statybos rangovo parinkimo konkursas.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Klaipėdoje planuojamos statyti ledo arenos projektas jau pasiekė svarbų etapą - atliekamos bendrosios projekto ekspertizės vertinimo procedūros. Klaipėdos m. savivaldybė, „Rengdami šį projektą, daug dėmesio skiriame racionaliems, funkcionaliems ir ilgaamžiams sprendimams, kad miestas gautų kokybišką ir šiuolaikišką ledo areną. Ji turės atitikti tiek sporto bendruomenės, tiek miesto gyventojų poreikius. Naujojoje arenoje sportuos ne tik ledo ritulininkai, bet ir dailiojo čiuožimo atstovai - čia įrengsime ir pirmąja Lietuvoje akmenslydžio aikštę. Šiuo metu baigiami ir paskutiniai arenos bei Paryžiaus Komunos gatvės rekonstrukcijos projektų sinchronizavimo darbai.
Ledo arena projektuojama valstybinės žemės sklype Paryžiaus Komunos g. 5, buvusioje vandenvietės teritorijoje. Projektuojamas pastatas bus pritaikytas iki 100 sportuojančiųjų. Numatytos 8 rūbinės ledo ritulininkams, 2 - dailiojo čiuožimo sportininkams (su choreografijos patalpa), bei 2 - akmenslydžiui. Pastate bus įrengta pagrindinė ledo ritulio aikštė su 850 sėdimų vietų tribūnomis, treniruočių ir apšilimo aikštės bei erdvė akmenslydžiui. Taip pat numatytos žiūrovų, administracinė, trenerių ir maitinimo zonos. Į sklypą bus galima patekti iš dviejų pusių - nuo Paryžiaus Komunos ir Malūno Tvenkinio gatvių. Planuojama įrengti 223 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Projekto vertė - apie 20 mln. eurų.
Investuotojai klaipėdiečiams siūlo trijų aukštų pastatų kompleksą, kurį sudaro ledo arenos, transformuojamų sporto aikštelių ir verslo moduliai. „Komplekso dalių integralumas atspindi mūsų norą Klaipėdoje pastatyti sporto centrą, jungiantį ne tik sporto bendruomenės bet ir visų miestiečių poreikius. Viešiname siūlomas projektinių pasiūlymų detales konkursui dar nepasibaigus, tikėdamiesi visuomenės nuomonės ir atgalinio ryšio. Po viešos diskusijos dar turėtume laiko atsižvelgti į gautas pastabas ir pasiūlymus. „Atsižvelgiant į smulkaus mastelio gretimų sklypų užstatymą, visas kompleksas skaidomas į tris tūrius, apjungiant juos vestibiuliu su vidiniu kiemu. Tokiu būdu sukuriama erdvė, kurios tikslas ne tik apjungti pagrindines komplekso funkcijas, bet ir įtraukti į sporto veiklą kiekvieną miestietį. Be to, atsižvelgiant į darnaus planavimo principus, labai norėjome išsaugoti sklype esančius vertingus medžius ir praplėsti komplekso žaliąją zoną, kuri, pagal sumanymą, turėtų įsilieti į Klaipėdos žaliąsias erdves. Ledo arenoje suprojektuotos dvi Tarptautinės ledo ritulio federacijos IIHF reikalavimus atitinkančios ledo aikštės. Klaipėdos miesto Savivaldybė Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statybos, valdymo ir naudojimo perdavimo pagal koncesijos sutartį konkursą paskelbė šių metų sausį. Planuojama, kad konkurso nugalėtojas su Savivaldybe pasirašys 25 metų koncesijos sutartį bei investuos iki 20 mln. eurų.
Kauno Ledo Arenos Istorija: Nuo Entuziastų Iniciatyvos Iki Šiuolaikinio Sporto Objekto
Kauno ledo arena šią liepą pažymėjo savo 40-metį. Tada, 1976-aisiais, tai nebuvo uždara arena. Kauno radijo gamyklos dirbtinio ledo aikštė pradžioje buvo be sienų ir be stogo. Jos atidarymas buvo vadinamas bandomuoju, o ceremonijoje nedalyvavo valdžios atstovai. Šiltą vidurvasario dieną čiuožykla buvo atverta 7 val. ryto, o po poros valandų ledo aikštelę dengė vandens balos - kompresoriai neįveikė 40 laipsnių ledo ir atmosferos temperatūrų skirtumų.
Pasak L.Vanagienės, buvo skubama, nes norėta ir išbandyti, kaip dirbtinio ledo čiuožykla veiks vasarą, ir norėta būti pirmiems. L.Vanagienės tėvas Algirdas Žalys, tais laikais dirbęs Kauno radijo gamykloje, buvo pagrindinis dirbtinio ledo čiuožyklos Kaune atsiradimo iniciatorius. Trenerė Marija Daugėlaitė ir A.Žalys Kaune buvo įkūrę visuomeninę čiuožimo mokyklą. Iki 1976 m. Kaune šaltuoju laikotarpiu veikė apie 70 atvirų natūralaus ledo čiuožyklų.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
A.Žalys aiškinosi dirbtinio ledo čiuožyklos įrengimo galimybes. Tada nespėjo, tačiau dėjo visas pastangas, suagitavo daug Kauno miesto įmonių ir taip 1976-aisiais atsidarė "suneštinė" čiuožykla, pastatyta beveik be lėšų, be projekto, bet turint daug entuziazmo. Realesni veiksmai prasidėjo 1972 m., kai į Kauno miesto Sporto komiteto pirmininko postą buvo paskirtas tada jaunas specialistas Pranas Majauskas - dabartinis Lietuvos sporto muziejaus vadovas.
A.Žalys papasakojo, kad tuometėje Tarybų aikštėje guli dvi didelės krūvos vamzdžių ir išdėstė planą, ką reikia daryti. Sunkiausiai sekėsi įveikti Sanitarinės epidemiologijos stoties barjerus, nes vietiniai gyventojai rašė skundus, kad iš čiuožyklos iki 23 val. Kai buvo pasirengta atidaryti miesto valdžios atstovams iškilo klausimas, ar viskas parengta sklandžiai, ar nenutiks kokių nelaimių.
Kai ėmė visus kviesti į atidarymą, niekas iš valdžios ir iš spaudos neatėjo. Atidaryme dalyvavo čiuožinėjančių vaikų tėveliai. Pasak jo, čiuožyklos statybose dalyvavusių įmonių vadovai jokiuose dokumentacijose negalėjo parodyti, kad statomas toks objektas. Aktyviai Ledo arenos statybų reikalais rūpinosi ir tuometis "Bangos" radijo gamyklos direktorius Leonas Jankauskas.
Tuo metu Lietuvoje tokių objektų nebuvo galima statyti legaliai ir teisėtai. L.Jankauskas labai kuklus. Jis kalbėjo apie Elektrėnus, kas grėsė P.Noreikai, tačiau juk ir jam grėsė ne mažesni nemalonumai. Ledo arena buvo statoma kaip sandėlis, paskui kažkas apskundė. Tada iš Maskvos į Kauną atvažiavo komisija. Kad statinys atrodytų kaip sandėlis, buvo prikrauta visokių tuščių ir netuščių dėžių.
1986 m. čiuožykla buvo uždaryta rekonstrukcijai. "Bangos" ledo rūmai duris vėl atvėrė 1990 m. gegužę. 1990-ųjų atidarymas buvo gerokai iškilmingesnis. Tąsyk meninėje dalyje pasirodė ką tik kartu pradėję čiuožti Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko. 1991 m. 1993 m. "Bangos" gamykla buvo privatizuota ir prasidėjo sudėtingiausias Ledo arenos gyvavimo etapas. Iškilo ir arenos privatizavimo klausimas. 1994 m., olimpinių žaidynių Lilehameryje (Norvegija) metu, Lietuvos prezidentas su svita 8 val. Pasinaudojusi tokiu A.Brazausko susidomėjimu šia sporto šaka, L.Vanagienė be jokių suderintų audiencijų 1994 m.
Kai panaudos sutartimi Kauno ledo arena buvo perduota "Piruetui", tai reiškė, kad vėliau vykstant "Bangos" bankroto procedūrai, arena sugrįžo į tą pačią "Bangą", nors naujieji šeimininkai, jau tvarkėsi buvusioje radijo gamykloje, į šią vietą žiūrėjo kaip į erdvę kokiam nors prekybos centrui. 2007 m. Ledo arena buvo perduota Kauno žiemos sporto mokyklai "Baltų ainiai" ir jai priklauso nuosavybės teise.
Ši čiuožykla yra vienintelė Lietuvoje, nuolat prisidedanti prie šalies sportininkų rengimo. Yra Lietuvoje privataus kapitalo čiuožyklų, tačiau jos nebūtinai įsileidžia sportininkus treniruotėms. Kauno žiemos sporto mokykloje šiuo metu kultivuojamos trys sporto šakos: dailusis čiuožimas, ledo ritulys ir akmenslydis. Čia dirba dešimt kvalifikuotų dailiojo čiuožimo trenerių, du ledo ritulio treneriai, viens akmenslydžio treneris ir du meninio ugdymo pedagogai. Kaune užaugo ir pirmoji Lietuvos porinio čiuožimo atstovė Goda Butkutė. Šio specialisto vadovaujama Lietuvos aštuoniolikmečių ledo ritulio rinktinė 2008-aisiais Torunėje (Lenkija) užėmė trečią vietą pasaulio čempionato pirmojo diviziono varžybose.
Dirbtinio Ledo Technologijos: UAB "Šaltoji banga" Patirtis
UAB "Šaltoji banga" yra pirmoji Lietuviško kapitalo įmonė teikianti dirbtinių ledo čiuožyklų projektavimo sprendimus dirbtinio ledo arenoms. Šaldymo inžinierių ir projektuotojų komanda, projektuojant dirbdinęs ledo arenas, vadovaujasi aukščiausiais IIHF (angl. International Ice Hockey Federation) reikalavimais.
Įmonė "Šaltoji banga“ suprojektavo ir sumontavo "Akropolio" ledo arenas Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, „Babilono" areną Panevėžyje, „Bruklino" areną Šiauliuose. Mūsų patirtis patvirtina, kad greitai sukurti kokybiško dirbtinio ledo sluoksnį „ant betono" neįmanoma, o sumontuotos net retai naudojamos ledo arenų sistemos reikalauja ne tik geros priežiūros, bet ir remonto. Svarbiausias reikalavimas, keliamas dirbtinio ledo arenos instaliavimo vietai - galimybė įrengti atitinkamos elektrinės galios įvadus, tiekti elektros energiją ir karštą vandenį, be to reikalingas lygus horizontalus atsparus svoriui montavimo paviršius, kurio matmenys turi būti didesni už numatytą dirbtinio ledo arenos matmenis (pvz. ledo arenai 30x60m reikalingas laisvas plotas apie 34x61m kartu su kabinomis žaidėjams ir teisėjams). Pageidaujama taip pat atkreipti dėmesį į pagrindinio magistralinio šaldymo vamzdyno, jungiančio ledo areną su dažniausiai lauke montuojama šaldymo įranga, instaliavimo galimybes.
Ledo arenų projektavimas yra kūrybinis darbo procesas, kurio metu, panaudojant įvairiausius laiko patikrintus sprendimus ir šiuolaikines technologijas, ant popieriaus lapo gimsta projektas - aiškus, detalus ir investiciškai racionaliausias Jūsų ledo arenos įgyvendinimo planas. Nėra dviejų vienodų ledo arenų, kaip ir nėra universalaus sprendimo ledo arenai įgyvendinti.
Ateities Vizijos: Ledo Arenos Svarba Sportui ir Bendruomenei
Kaunas turi šansą pastatyti naują areną ir gauti teisę organizuoti pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatą. Turime puikią "Žalgirio" areną, kur galėtų vykti varžybos, tereikia treniruočių salės. Tikimės, kad statybos gali būti pradėtos jau kitais metais. Buvęs ISU prezidentas Ottavio Cinquanta kaip ir šios sąjungos direktorius jau lankėsi Lietuvoje. Pasak jos, Kaune trūksta poros čiuožimo aikštelių.
Naujos ledo arenos ne tik pagerins sąlygas sportininkams, bet ir taps svarbiu traukos centru bendruomenei. Jose galės vykti ne tik treniruotės ir varžybos, bet ir masiniai čiuožimo seansai, pramoginiai renginiai. Tai prisidės prie sveiko gyvenimo būdo populiarinimo ir jaunimo užimtumo didinimo.
Šilutės Ledo Arena: Magiška Ledo, Šviesos ir Muzikos Oazė
Šilutėje ką tik oficialiai atidaryta didžiausia ledo čiuožykla Vakarų Lietuvoje. Miesto centre įrengtos dengtos ledo čiuožyklos bendrasis plotas - daugiau kaip 600 kv. Hugo Šojaus dvaro vidiniame kieme (Lietuvininkų g. 4), Šilutėje įrengta ledo arena.
„Tikiuosi, kad pirmąkart pas mus įrengta dengta ledo čiuožykla Pamario gyventojams ir svečiams suteiks džiaugsmingų emocijų, paskatins dažniau susitikti su bendraminčiais aktyviam laisvalaikiui praleidimui šioje magiškoje ledo, šviesos ir muzikos oazėje. Linkiu, kad miesto centre įkurta ledo čiuožykla taptų šilutiškių ir aplinkinių vietovių gyventojų traukos vieta, kurioje kiekvienas atrastų kažką sau: prasmingą užimtumą su šeimos nariais, vietą išmokti kažką naujo ar tiesiog jaukią aplinką susitikimams su bičiuliais. Dirbtinio ledo čiuožykla Šilutėje, turinčioje senas pramogų ant ledo tradicijas, įrengta pirmą kartą. Ledo čiuožykla lankytojams bus atvira kiekvieną dieną iki 20 ar net 23 val. Kalėdiniu-naujametiniu laikotarpiu ledo arenoje planuojamos įvairios veiklos, renginiai, čiuožimo pamokos. Ledo arena veiks iki 2025 m.
Ledo Arenos Naujininkuose Vilniuje: Projektiniai Siūlymai ir Techniniai Parametrai
Sostinės savivaldybė planuoja statyti ledo areną, kurios projektiniai siūlymai bus aptariami viešajame susirinkime su visuomene. Arena būtų statoma Naujininkuose, Jotvingių gatvėje. Šiuo metu sklype statinių nėra, o ties sklypo rytine riba eina požeminiai elektros tinklai. Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad pagrindinio įėjimo zona bus projektuojama nuo Žirnių gatvės pusės.
Įrengs ledo ritulio ir akmenslydžio aikštes„Pirmas aukštas: Projektuojamos techninės patalpos, akmenslydžio aikštelė, pagrindinė ir pagalbinė ledo ritulio aikštės, persirengimo patalpos su sanitariniais mazgais sportininkams, apšilimo salė, choreografijos salė, džiovyklos ir kitos pagalbinės patalpos. Pirmo aukšto bendras plotas - 7146,45 m2;Antras aukštas: Numatomas pagrindinis įėjimas, recepcija, administracinių patalpų zona, laukimo salė lankytojams ir žiūrovams, patekimas į tribūnas formuojamas pirmame aukšte, lankytojams skirti san. mazgų blokai, kitos pagalbinės ir techninės patalpos. Antro aukšto bendras plotas - 2312,70 m2;Antresolė: Antresolėje formuojamos techninės patalpos vent. kameroms. Antresolės bendras plotas - 478,93 m2“, - apie būsimą ledo areną rašoma projektiniuose siūlymuose.Projektuojamas pastatas pritaikytas 100 sportuojančiųjų poreikiams užtikrinti. Projektuojamos 8 rūbinės ledo ritulio sportui, 2 rūbinės daliojo čiuožimo (su choreografijos patalpa) ir 2 rūbinės kerlingui. Šios patalpos projektuojamos apatiniame lygyje. Arena talpins 839 žiūrovus.
Projekto techniniai parametrai Planuojamo objekto adresas - Jotvingių g. 1, Naujininkai;Sklypo plotas - 39 185 m2;Žalieji plotai - 23 423 m2 (60% sklypo ploto), rezervinės aikštelės korys bus apželdintas veja - 1606 m2 (4.1 % sklypo ploto), pastato sienos bus želdinamos vijokliais - 900 m2;Pastato bendras plotas - 9 938,09 m2;Pastato energetinio efektyvumo klasė - A++;Statinių aukštis - 2 aukštai su antresole (aukštis 13,50m);Parkavimo vietos - 147 vnt. (84 vnt. + 63 vnt. Projektinių pasiūlymų viešas vyks balandžio 8 d., 15.00 val., nuotolinės vaizdo transliacijos metu.