Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimai yra itin svarbus įvykis šalies futbolo bendruomenei. Šie rinkimai lemia, kas vadovaus futbolui Lietuvoje, kokia bus futbolo politika ir strategija artimiausius metus. Šiame straipsnyje apžvelgsime 2024 m. LFF rinkimų procesą, kandidatus ir jų vizijas.
Rinkimų Procesas
LFF prezidentą renka Konferencija kas ketverius metus. Tas pats asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip trims kadencijoms iš viso. Kandidatus į prezidento pareigas gali siūlyti tik LFF nariai, kurie privalo raštu pateikti informaciją apie siūlomą kandidatą generaliniam sekretoriui, nurodant jo vardą bei pavardę, likus bent 20 kalendorinių dienų iki Konferencijos. Generalinis sekretoriatas informuoja LFF narius, paskelbdamas siūlomų kandidatų pavardes, likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki Konferencijos.
LFF narėmis yra 8 šakinės (teisėjų, vaikų ir jaunių, salės futbolo, masinio futbolo, moterų futbolo, futbolo trenerių rengimo, klubų asociacijos, žaidėjų) ir 10 regioninių asociacijų. Kiekvienas narys į Konferenciją siunčia penkis delegatus, kurie turi po vieną balsą.
Išrinktu į LFF prezidento pareigas laikomas tas kandidatas, kuris pirmajame rate gavo daugiau kaip pusę visų Konferencijoje balsavusių delegatų balsų. Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, nedelsiant rengiamas pakartotinis balsavimas (antras balsavimo ratas) dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Kandidatams surinkus vienodą skaičių balsų, dėl jų rengiamas pakartotinis balsavimas. Jeigu pirmame rate dalyvavo vienas kandidatas ir jis negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip po dviejų mėnesių rengiami pakartotiniai rinkimai. Iki šių pakartotinių rinkimų prasitęsia esamo prezidento įgaliojimai.
2024 m. LFF Rinkimų Kandidatai
Kandidatūrų teikimas kovo 10-ąją vykusiai neeilinei LFF konferencijai baigėsi vasario 13 dieną. LFF nariai iki vasario 13 dienos 23.59 val. galėjo teikti kandidatus į renkamus postus. Visi 32 nariai šia galimybe pasinaudojo. Kiekvienas kandidatas, norintis dalyvauti rinkimuose, turėjo sulaukti bent trijų LFF narių palaikymo. Dvi dienos buvo skirtos Rinkimų komisijos dokumentų tikrinimui, dar trys - papildomų dokumentų pateikimui, o per dešimt dienų Rinkimų komitetas priėmė galutinį sprendimą dėl kandidatų į Vykdomojo komiteto narius tinkamumo pagal naujųjų LFF Įstatų, priimtų 2022 m. gruodžio 21 d. vykusioje neeilinei Konferencijoje, reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius kandidatūros neteikė ir rinkimuose nedalyvavo.
Pilnas patvirtintas kandidatūrų sąrašas kovo 10 dienos neeilinei konferencijai:
- Kandidatas į prezidento pareigas: Edgaras Stankevičius.
- Kandidatės į Vykdomojo komiteto atstovės - moters pareigas (1 pozicija): Diana Jonaitienė; Reda Mockienė.
- Kandidatai į Vykdomojo komiteto narius (atstovausiantys regioninėms asociacijoms, 8 pozicijos): Rimas Kantaravičius (Alytaus apskrities futbolo federacija); Darius Gurskis (Kauno apskrities futbolo federacija); Rimas Žvingilas (Klaipėdos apskrities futbolo federacija); Mantas Babianskas (Marijampolės apskrities futbolo federacija); Darius Butkus (Panevėžio apskrities futbolo federacija); Gintautas Mirauskas (Šiaulių apskrities futbolo federacija); Robertas Jurkšaitis (Tauragės apskrities futbolo federacija); Mindaugas Bondauskis (Telšių apskrities futbolo federacija); Dainius Širvys (Utenos apskrities futbolo federacija); Deividas Šemberas (Vilniaus regiono futbolo sąjunga).
- Kandidatai į Vykdomojo komiteto narius (atstovausiantys A lygos interesams, 1 pozicija): Ivan Nevoina; Vilma Venslovaitienė.
- Kandidatas į Vykdomojo komiteto narius (atstovausiantis A lygos klubų interesams): Deivis Kančelskis.
- Kandidatas į Vykdomojo komiteto narius (atstovausiantis Pirmos lygos klubų interesams): Andrius Markevičius.
- Kandidatas į Vykdomojo komiteto narius (atstovausiantis Lietuvos moterų futbolo asociacijos interesams): Artūras Vitalijus Krukis.
- Kandidatas į Vykdomojo komiteto narius (atstovausiantis Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijos interesams): Remigijus Daugėla.
- Kandidatai į Vykdomojo komiteto narius (atstovausiantys Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijos interesams, 1 pozicija): Dainius Gudaitis; Ivan Švabovičius.
Edgaro Stankevičiaus išrinkimas LFF prezidentu
Kaune vykusioje neeilineje LFF konferencijoje naujuoju prezidentu patvirtintas Edgaras Stankevičius, pakeisiantis pusšeštų metų šias pareigas ėjusį Tomą Danilevičių. 35-erių kaunietis buvo vienintelis kandidatas rinkimuose, kuriuose balsavo pagal pernai patvirtintus naujus LFF įstatus sudaryta federacijos konferencija. Vis dėlto šimtaprocentinio palaikymo jis nesulaukė - iš 64 balso teisę turinčių delegatų LFF konferencijoje dalyvavo 63, už E. Stankevičių balsavo 57. Penki delegatai į urną įmetė tuščią biuletenį, vienas jį sugadino.
E. Stankevičius nuo 2018 metų ėjo LFF generalinio sekretoriaus pareigas.
Edgaro Stankevičiaus Vizija
Edgaras Stankevičius, tapęs LFF prezidentu, išsakė savo viziją ir tikslus, kuriuos sieks įgyvendinti vadovaudamas federacijai.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
„Sieksiu pagelbėti futbolo klubams, akademijoms, kad trenerio ir techninio direktoriaus profesijos būtų vertinamos, kiek įmanoma labiau dotuojamos iš valstybės. Mūsų tikslas - pagaliau užmegzti normalų bendravimą su valdžios atstovais, miestų ir rajonų politikais. Laukia nauja pradžia, nelengvas etapas. Tikiuosi, bendromis pastangomis tai pavyks įgyvendinti. O pati LFF šiandien tiek finansine, tiek organizacine prasmėmis tikrai yra stabiliai veikianti organizacija. Reikia tik visų įsitraukimo ir nuolatinio darbo, kad rezultatai atsirastų kaip įmanoma greičiau. Be valdžios palaikymo tą padaryti bus sunku“, - paskelbus balsavimo rezultatus žurnalistams sakė E. Stankevičius.
Jis teigė LFF prezidento rinkimuose tikėjęsis daugiau pretendentų. „Nustebino, konkurentų norėjau turėti. Apie tai kalbėjome tiek su T. Danilevičiumi, tiek su Deividu Šemberu, kuriuos žiniasklaida buvo įvardijusi kaip galimus kandidatus. Bet jie - adekvatūs žmonės, supranta, ką palaiko futbolo bendruomenė. Su jos atstovais bendraudavau kiekvieną dieną, ko galbūt nedarė kiti galimi kandidatai“, - komentavo naujasis prezidentas.
Iš generalinio sekretoriaus pareigų E. Stankevičius žadėjo atsistatydinti dar penktadienį. Ką mato savo įpėdiniu, jis kol kas neatskleidžia, o pateikti kandidatūras naujos sudėties vykdomajam komitetui žada iki balandį laukiančios dar vienos LFF konferencijos. Pastarojoje gali būti svarstomi nauji įstatų pakeitimai, kurie suteiktų daugiau galios LFF prezidentui.
Kontroversijos
Artėjant penktadienio rinkimams E. Stankevičius buvo nufotografuotas greta vieno prekybos centro bendraujantis su spaudžiant Seimui LFF vykdomąjį komitetą pernai palikusiu Arūnu Pukeliu. Paklaustas, ar pastarasis išlaiko netiesioginę įtaką LFF, E. Stankevičius ragino „nesutirštinti spalvų“. „Visi kalba, kad vienas ar kitas žmogus gali daryti įtaką. Tiems asmenims, kurie pasitraukė iš vykdomojo komiteto, nėra uždrausta apskritai dalyvauti futbolo veikloje. Manau, galima su jais susitikinėti, bendrauti, kol tai nėra uždrausta.
LFF Įstatų Pakeitimai
Tomo Danilevičiaus kadencijos metu, pernai gruodį, buvo pakeisti LFF įstatai. Jų federacija ėmėsi Seimui grasinant įvesti tiesioginį valdymą. Įstatuose numatyta, kad federacijos valdymo organuose turi figūruoti nepriekaištingos reputacijos asmenys. Dėl to iš pareigų pasitraukė praeityje teistas Tauragės apskrities futbolo federacijos vadovas Arūnas Pukelis. UEFA ir FIFA atstovai anksčiau perspėjo, kad tiesioginis LFF valdymas reikštų nacionalinės rinktinės ir šalies klubų suspendavimą tarptautiniuose turnyruose.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
2020 m. LFF prezidento rinkimai
2020 m. LFF prezidento rinkimuose dalyvavo du kandidatai - ilgametis šalies rinktinės kapitonas bei dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius ir Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas Paulius Malžinskas. Konferencija vyko „Crowne Plaza Vilnius“ viešbutyje. LFF prezidentas būtų laikomas išrinktu, jam surinkus daugiau negu pusę (50 proc.+1) konferencijoje balsavusių LFF narių paskirtų atstovų - delegatų balsų.
Kandidatų idėjos ir įstatų pasiūlymai
Konferencijos metu buvo renkamas ne tik prezidentas, bet ir tvirtinama nauja LFF įstatų redakcija. Abiejų kandidatų stovyklos buvo pasiūliusios po atskirą projektą. T.Danilevičiaus ir Vykdomojo komiteto siūlomas projektas buvo kosmetinis. Tarp įdomesnių pasiūlymų - LFF viceprezidentus rinkti ne Konferencijai, o Vykdomajam komitetui. LFF viceprezidentas perima prezidento funkcijas, kai šis negali atlikti savo pareigų. Taip pat siūloma susilpninti revizoriaus vaidmenį, kuris nuo šiol nebūtų atskaitingas prieš Konferenciją. Trečias svarbesnis pasiūlymas - atsisakyti kasmetinio „Futbolo forumo“ organizavimo ir pasilikti teisę nuspręsti kada ir kaip (ir ar išvis) jį organizuoti.
Siūloma, kad LFF tiesioginiais nariais taptų A lygos čempionate, I lygos pirmenybėse, II lygos pirmenybėse, Lietuvos salės futbolo A lygos pirmenybėse ir/ar Lietuvos moterų A lygos pirmenybėse dalyvaujantys klubai. Vilniečiai taip pat siūlė atsisakyti privalomos ginčų nagrinėjimo tvarkos Tarptautiniame sporto arbitražo teisme ir ginčų nagrinėjimą perkelti į Lietuvą - į Sporto arbitražą prie Vilniaus komercinio arbitražo teismo. Taip pat siūloma grąžinti daugiau galių LFF Konferencijai bei numatyti, kad LFF generalinio sekretoriaus pozicija būtų skiriama prezidento teikimu. Šiuo metu generalinį sekretorių skiria Vykdomasis komitetas.
Rinkimų baigtis 2020 m.
Svarbiausias klausimas turėjo atsakymą dar prieš konferencijos pradžią. Nebuvo nė mažiausios abejonės, kad LFF prezidento pareigose liks T.Danilevičius, turintis didžiulį Vykdomojo komiteto narių ir įtakingiausios šalies futbolo figūros Arūno Pukelio palaikymą. Pagal tokį patį scenarijų LFF prezidento rinkimai vyko ir prieš ketverius metus, kai Edvinui Eimontui konkurenciją bandęs sudaryti sostinės atstovas Benas Renatas Baltusis surinko tik penkis balsus.
tags: #lietuvos #futbolo #federacijos #rinkimai