Lengvoji atletika yra viena iš sporto šakų, kurioje pasaulio rekordus pamatuoti lengviausia. Ši sporto šaka jau daugelį metų nesikeičia, varžybos vyksta stadionuose, todėl visais laikais galima užtikrinti vienodas sąlygas varžytis. Šiame straipsnyje apžvelgsime 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių lengvosios atletikos rezultatus, prisimindami ryškiausius momentus ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Bendras Žaidynių Vaizdas
1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 5179 sportininkai iš 80 rinktinių. Daugiausia medalių iškovojo SSRS (195), VDR (126) ir Bulgarija (41). Tačiau šias žaidynes aptemdė politinis boikotas, kurį paskelbė 66 valstybės, protestuodamos prieš sovietų invaziją į Afganistaną 1979 m. Nepaisant to, dalis šalių atletų nusprendė dalyvauti žaidynėse po olimpine vėliava.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Maskvoje
Maskvos olimpiadoje dalyvavo 16 Lietuvos sportininkų, kurie iškovojo 11 medalių: 7 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos. Šie rezultatai rodo aukštą Lietuvos lengvosios atletikos lygį tuo metu.
Aukso Medaliai
- Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (krepšinis): Jau antrą kartą tapo olimpine čempione.
- Aldona Česaitytė-Nenėnienė (rankinis): Jau antrą kartą tapo olimpine čempione.
- Vida Šulskytė-Beselienė (krepšinis).
- Sigita Mažeikaitė-Strečen (rankinis).
- Robertas Žulpa (plaukimas, 200 m krūtine).
- Lina Kačiušytė (plaukimas, 200 m krūtine): Su olimpiniu rekordu.
- Remigijus Valiulis (bėgimas, estafetė 4 x 400 m).
Sidabro Medalis
- Voldemaras Novickis (rankinis).
Bronzos Medaliai
- Jonas Narmontas ir Jonas Pinskus (irklavimas, aštuonvietė valtis).
- Sergejus Jovaiša (krepšinis).
Angelė Rupšienė ir Aldona Nenėnienė tapo pirmosiomis Lietuvos sportininkėmis, dukart iškovojusiomis olimpinį auksą.
Kiti Lietuvos Sportininkų Rezultatai
- Vladas Turla (šaulys) užėmė 4 vietą.
- Galina Murašova (disko metimas) finale buvo septinta.
- Janis Grinbergas (iš Vilniaus) buvo olimpinio rankinio turnyro direktorius.
Kitų Šalių Atletų Pasiekimai
1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse sovietų gimnastas Aleksandras Ditiatinas tapo pirmuoju sportininku, per vienerias žaidynes laimėjusiu aštuonis medalius. Zimbabvės moterų žolės riedulio komanda, suburta likus mažiau nei savaitei iki žaidynių, sugebėjo iškovoti aukso medalį.
Taip pat skaitykite: 1980 m. Žiemos Olimpiados tradicijos
Lengvosios Atletikos Varžybų Specifika
Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (pvz., stadionuose). Tokiame stadione, kuriame rengiamos oficialios varžybos, turi būti 400 m ilgio bėgimo trekas, suskirstytas į 6 arba 8 takelius, vietos šokinėjimo ir mėtymo rungtims stadiono viduryje bei vandens kliūtis kliūtiniam bėgimui.
Bėgimo rungtyse bėgama prieš laikrodžio rodyklę taip, kad atletų kairė ranka būtu nuolat nukreipta į vidinę tako pusę. Kad stadioną būtų galima naudoti ištisus metus, šiuolaikiniam trekui iškloti naudojama sintetinė guma arba poliuretanas, išskyrus žole ir specialiais milteliais dengiamas vietas.
Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais. Tokios trumpos distancijos bėgikai išvysto didelį greitį, bet neturi laiko sustoti, todėl už bėgimo takelių turi būti įrengta speciali minkšta dalis, jog atletai galėtų į ją lengvai atsitrenkti ir sustoti.
Bėgikai iš pradžių neturėjo startavimo atsparų, todėl tiesiog suformuodavo atsparą žemėje patys. Vėliau jos buvo pradėtos gaminti iš medžio, o šiomis dienomis tai portatyvinis metalinis įtaisas. Nuo 1928 atsparos naudojamos distancijose iki 400 m, kad atletas tvirčiau atsispirtų ir nepaslystų starto metu. Tarptautinėse varžybose jos jungiamos prie įrenginio, nustatančio netikrus startus.
Bėgimo lenktynės prasideda starto teisėjui iššovus iš pistoleto. Starto šūvis įjungia elektroninį laikmatį arba kitą patvirtintą įrenginį, kuris nustato oficialius rezultatus. Iki 10 000 m distancijose laikas matuojamas šimtųjų sekundės dalių tikslumu, ilgesnėse distancijose dešimtųjų ar sekundės tikslumu. Ties stadiono finišo linija yra įrengiama kamera, kuri fiksuoja kertančius liniją.
Taip pat skaitykite: Maskvos olimpiados aukso medalis Žulpai
Šuolio į tolį, trišuolio ir sprinto iki 200 m rungtyse anemometru yra matuojamas vėjo greitis. Metimo rungtyse trys teisėjai matuoja atstumą sertifikuota plienine rulete. Matavimai atliekami nuo apskritimo, kuriame buvo atletas metimo metu centro arba apskritimo lanko iki projekcijos, kur mestas įrankis pasiekė žemę. Oficialiai fiksuojamas atstumas, priklausomai nuo rungties, yra 1 ar 2 cm trumpesnis už tikrąjį.
Lietuvos Lengvosios Atletikos Istorija
Lengvoji atletika Lietuvoje pradėta kultivuoti 1919 m. Kaune, Vytauto parke. 1919 m. liepos 13 d. įvyko pirmos parodomosios varžybos (arba tiksliau - parodomoji treniruotė). 1921 m. Kaune surengtas I Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (13 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Ši data ir laikoma lengvosios atletikos pradžia Lietuvoje.
Vienas aktyviausių lengvosios atletikos propaguotojų buvo Stepas Garbačiauskas, pirmasis Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) lengvosios atletikos komiteto (įkurtas 1922 m.) pirmininkas, vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4 × 100 ir 10 × 100 m estafečių, šuolio į aukštį).
Prie pirmojo lengvosios atletikos čempionato organizavimo ir šios sporto šakos propagavimo tuo laiku daug prisidėjo sporto aktyvistai Juozas Eretas, Egonas Fersteris, Elena Kubiliūnaitė, Kęstutis Bulota, Jonas Teišerskis, V. Bulota, Steponas Darius.
1922 m. Kaune surengtos pirmos kroso (arba bėgimo per laukus) varžybos. Sportinis gyvenimas (kartu ir lengvoji atletika) labai pagyvėjo 1923 m. prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, ten sportininkai turėjo kur kas didesnę rungtyniavimo praktiką ir geresnes treniravimosi sąlygas.
Taip pat skaitykite: Rublis, skirtas Maskvos Olimpiadai
1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose - Helsinkyje vyko I Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) studentų olimpiada (SELL studentų žaidynės). Nuo 1926 m. lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (įkurta 1922 m.).