Robertas Tvorogalas - gimnastas, kurio darbai kalba patys už save. Nors pastaraisiais metais žiniasklaidoje gausu straipsnių apie 26-erių metų sportininko pergales, interviu su juo suskaičiuoti užtektų vos vienos rankos pirštų. Šis straipsnis - tai bandymas pažvelgti į sportininko karjerą iš arčiau, atskleidžiant jo kelią į sėkmę, patirtus iššūkius ir ateities tikslus.
Karjeros pradžia ir meilė sportui
Gimnastas R. Tvorogalas jau yra debiutavęs 2016 m. olimpinėse žaidynėse, tačiau dauguma Lietuvos sporto aistruolių jo pavardę vis dažniau pradėjo linksniuoti tik 2019-aisiais. Visus šiuos laimėjimus olimpietis sieja su pasikeitusiu treneriu. Kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes savo kišenėje turintis R. Tvorogalas prisimena savo karjeros pradžią su šypsena: „Man iškart patiko. Tai buvo mano sritis, nes, kaip minėjau, mėgdavau po medžius karstytis, o ir mano kūno sudėjimas tam tinkamas. Aš vaikystėje, būdamas 7-10 metų, dar užsiėmiau parkūru.“
Baimės įveikimas ir treniruočių sąlygos
Gimnastika - sporto šaka, kurioje traumų išvengti sunku. Sportininkui tenka nuolat kovoti su baime, ypač žinant, kokios yra treniruočių sąlygos. R. Tvorogalas atvirai pasakoja apie tai: „Žinant, kokios mūsų treniruočių sąlygos, - labai sunkiai, nes mes net neturime vadinamųjų minkštųjų duobių, tai ir aš su tuo salėje turiu problemų, ir matau, kad vaikai su ta pačia bėda susiduria. Visiems yra katastrofa, visiems baisu, o treneriai liepia, nes juk kažkaip reikia prisiversti.“
Sportininkas pripažįsta, kad baimė nušokti nuo skersinio jį persekioja jau ne vienerius metus: „Pradėjau bijoti nušokti nuo skersinio ir jau dvejus trejus dėl to turiu bėdų. Kiekvieną kartą atėjus į treniruotę taip būna. Jeigu turėtume vadinamąsias duobes, galėčiau daug daugiau dirbti ir galbūt ši baimė dingtų. O kai duobių nėra, tai kartą padarau per dieną ir viskas.“
Nepaisant sudėtingų sąlygų, R. Tvorogalas stengiasi išnaudoti visas galimybes tobulėti. Jis dažnai sportuoja užsienyje, kur yra minkštosios duobės, tačiau pripažįsta, kad per varžybas vis tiek reikia pereiti ant kieto prižemėjimo.
Taip pat skaitykite: Plaukimo varžybos Radviliškyje ir Liepojoje
Varžybos ir traumos
Varžybų metu baimės dažnai išnyksta, įsijungia kitoks režimas. Tačiau nukritus traumų išvengti sunku. R. Tvorogalas yra patyręs nugaros traumą, kai stuburo slankstelio diskas buvo pasislinkęs į šoną. Yra ir tokių traumų, kurios kankina metų metus, pavyzdžiui, peties trauma, dėl kurios sportininkas negali ruošti nieko rimto žiedų programoje.
Sąmoningumas ir trenerio įtaka
R. Tvorogalas pripažįsta, kad sąmoningai suprato, ką daro, tik būdamas 19-20 metų. Iki tol į salę eidavo todėl, kad treneris, tėvai sakė eiti - ateini, pasportuoji ir išeini. Didžiausią įtaką jo karjerai padaręs žmogus yra treneris Jevgenijus Izmodenovas.
Sportininkas prisimena, kad kartu su treneriu sportavo, kartu dalyvavo varžybose. Vėliau Jevgenijus ėmė dirbti treneriu, bet R. Tvorogalas dar ilgą laiką sportavo su savo senuoju treneriu. Su juo jam nepavykdavo taip dirbti, nes treneris vyresnis, turi kitokių požiūrių. Kai pradėjo dirbti su Jevgenijumi, buvo kaip draugai. Anot R. Tvorogalo, jo ankstesnis treneris irgi pamatė, kad su juo jau sunku, nebesusikalba. Jie net nekalbėdavo - ateidavo, padarydavo darbą ir kuo greičiau bėgdavo namo. Tad pats treneris pasiūlė Jevgenijui su juo dirbti.
Ateities planai ir motyvacija
R. Tvorogalas juokiasi, kad nieko kito gyvenime nemoka. Tiek metų darbo įdėta ir viską mesti būtų nelogiškas, labai kvailas žingsnis. Neseniai pasibaigusio Europos čempionato daugiakovės rungtyje jis iškovojo rekordiškai aukštą šeštą vietą. Sportininkas kukliai kalba apie savo laimėjimus - padaro darbą, atsiima medalį ir tyliai grįžta atgal į salę. Jis džiaugiasi savo pasiekimais, bet džiaugiasi sau.
R. Tvorogalas nežino, ar daugiau dėmesio žmonės atkreipia į šią sporto šaką. Dabar toks karantininis laikas, kai vaikų nepriima į sales, tad nelabai gali atsakyti į šį klausimą. Bet pastebėjo, kad vaikai labai didžiuojasi jo pasiekimais, tai malonu viduje. Visus savo medalius yra iškovojęs ant skersinio ir lygiagrečių, tad akivaizdu, jog tai jo stipriausios rungtys. Tos, kurios sunkiausios, tos jam ir sudėtingiausios (šypsosi). Reikia daugiau dirbti, jos turi daugiau sudėtingų elementų. Pavyzdžiui, žiedai - jo silpniausia rungtis, nes reikia labai daug fizinės jėgos, o jis dėl pečių ir kitų problemų net nebandau prisipumpuoti tos jėgos.
Taip pat skaitykite: Varžybos Liepojos teniso mokykloje
Pasiruošimas varžyboms vyksta dirbant su visais prietaisais po truputį. Bet dabar jis daugiau dirba su savo stipriausiomis rungtimis, nes toms, kurios silpniausios - atraminis šuolis ir laisvieji pratimai, - tiesiog neturi sąlygų. Jei blogomis sąlygomis sportuos visu krūviu, bus didesnė tikimybė susitraumuoti. Per dieną ant visų šešių prietaisų niekas nesportuoja. Būna kontrolinės treniruotės, kurių metu pereina visus prietaisus. Tai gali užimti apie dvi valandas. Bet jeigu ant kiekvieno prietaiso atidirba visus elementus normaliai, po 4-5 kartus, tai ant šešių prietaisų galima ir 4 val. sportuoti.
Dėliodamas programą atlieka įvairius triukus pagal specialų reglamentą. Yra sportininkų, kurie treniruotėse atlieka naujų triukų ir jais pasidalija socialiniuose tinkluose, bet tokie neįskaitomi, nes juos reikia per specialias tarptautines varžybas deklaruoti. Kažkada pats irgi apie tai galvojo, bet dabar jau nebe.
Olimpiada - eilinės varžybos?
R. Tvorogalas nustebino pasakęs, kad jam debiutas Rio de Žaneire buvo kaip eilinės varžybos, nors daugumai sportininkų tai didžiausia karjeros svajonė. Jis nelabai kreipia dėmesio į rangą. Taip, smagu, kad olimpinės žaidynės. Jis bando ir pats suprasti, kad jos vyksta kartą per ketverius metus, kad tai - labai rimta ir svarbu.
Sportininkas norėjo patekti į olimpines žaidynes, kad galėtų pasidaryti olimpinių žiedų tatuiruotę (nusijuokia). Su treneriu planuoja patekti į daugiakovės finalą ir skersinių finalą.
Ateitis po olimpinių žaidynių
Dabar R. Tvorogalui 26-eri. Kartais pagal rezultatus ir pasirodymus varžybose atrodo, kad dar jaunas esu, bet per treniruotes kartais taip viską skauda - sąnariai, nugara, dabar ir riešą pradėjo skaudėti, koją dar susitrenkiau. Treneris Jevgenijus yra minėjęs, kad Tokijo olimpinių žaidynių nukėlimas jam neišėjo į naudą, nes buvo planas skirti laiko traumoms išsigydyti.
Taip pat skaitykite: Liepojos futbolo klubo istorija
Dabar net nežino, ką ir kaip darys po olimpinių žaidynių. Operuotis nelabai nori, nes nėra taip, kad jam kažkas būtų labai baisaus, tiesiog tie skausmai yra pastovūs.
tags: #liepojos #gimnastikos #cempionato