Įvadas
Krepšinis Lietuvoje yra ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinis pasididžiavimas. Šio žaidimo istorija Lietuvoje glaudžiai susijusi su Amerika, iš kurios jis atkeliavo ir įsišaknijo. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos ir Amerikos krepšinio istorija, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Krepšinio atsiradimas Lietuvoje: Amerikos įtaka
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. Šio žaidimo meistriškumo pamokos Lietuvą pasiekė iš jo gimtinės Amerikos.
Vos atkurtoje Lietuvos valstybėje pradėtam kultivuoti, bet vėliau apmirusiam krepšiniui itin reikėjo postūmio. Tuometį mūsų žaidėjų lygį puikiai parodo rezultatai: 1925 m. 1935 m. į pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą atvyko ir JAV lietuvių. Vienas jų, Konstantinas Savickas, pasiliko ir apsiėmė treniruoti krepšininkus. Netrukus jo kvietimu į Kauną pasidalyti krepšinio paslaptimis, metodinėmis bei praktinėmis žiniomis atvyko žinomi JAV lietuvių krepšininkai Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, Feliksas Kriaučiūnas, kuris 1937-1939 m. ne tik buvo pagrindinis rinktinės žaidėjas, bet ir jos treneris, o 1938 m.
1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, 1924 m. vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 m. - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis.
Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA.
Taip pat skaitykite: Lietuvos triumfas prieš JAV 2004
Pirmieji Europos čempionatai ir Amerikos lietuvių indėlis
1937 ir 1939 m., kai mūsų šalies krepšininkai pelnė Europos čempionų vardus, Lietuvoje krepšinis pasiekė tikrą bumą, o dvi iš eilės auksinės pergalės kartu pagarsino jaunos ir nepriklausomos valstybės vardą. Šie pirmieji Senojo žemyno krepšinio trofėjai - abipus Atlanto gyvenusių lietuvių pergalė: 1937 m. rinktinėje žaidė trys Amerikos lietuviai, 1939 m.
1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė.
Per gerą dešimtmetį iš krepšinio autsaiderių užaugti iki Europos čempionų (kaip jau minėta, 1926 m. latviai lietuvius tiesiog sutriuškino, o 1939 m. Europos čempionate kaimynai buvo nugalėti 37:36) padėjo ne viena iškili krepšinio asmenybė, bet iš jų itin išsiskyrė vienas didelis žmogus. Didelis ir perkeltine, ir tiesiogine prasme. Nuo vaikystės įvairias sportas šakas išbandęs P.Lubinas prieš baigdamas mokyklą pasuko į krepšinį. Vos žengusiam į krepšinio aikštelę ištįsusiam vaikinui puikiai sekėsi žaisti - įsitvirtino mokyklos, netrukus ir miesto rinktinėje. Aistra krepšiniui 1927 m.
1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Pranas Lubinas - Lietuvos krepšinio krikštatėvis
Kodėl Lietuvos krepšinio krikštatėviu vadinamas būtent P.Lubinas, nors mūsų šalies krepšininkams JAV sukauptą patirtį perdavė keliolika išeivių? Kaip žinoma, 1936 m. Berlyne vykusioje olimpiadoje JAV rinktinė kartu su komandos kapitonu P.Lubinu tapo čempione. Ką tik skambų titulą iškovojęs krepšininkas, užuot su komandos draugais sėdęs į laivą ir plaukęs į Ameriką, įlipo į traukinį ir atvyko pirmąkart aplankyti giminių. 1938 m. antrąkart į Lietuvą P.Lubinas vyko jau dėl krepšinio ir čia praleido ilgiau nei metus.
Taip pat skaitykite: Krepšinio olimpiados: Lietuvos, Sidnėjaus ir Amerikos perspektyvos
P.Lubino karjerą tėvų gimtinėje nutraukė karas ir Lietuvos okupacija, bet už Atlanto JAV sporto mėgėjų sąjungos varžybose (pagrindinėje Šiaurės Amerikos neprofesionalų sporto lygoje) krepšininko karjerą jis tęsė iki 1964 m. Karjerą baigė būdamas 54-erių, bet metai jam netrukdė būti vienam geriausių šios lygos žaidėjų. JAV krepšinio šlovės muziejus pripažino P.Lubiną geriausiu 1900-1950 m. Pietų Kalifornijos krepšininku mėgėju. Švenčiant Los Andželo 200 metų jubiliejų miesto valdžia specialiais medaliais apdovanojo po 20 geriausių kiekvienos sporto šakos Los Andželo sportininkų. Tarp labiausiai pasižymėjusių krepšininkų pateko ir P.Lubinas. 1936 m. olimpinių čempionų nuotraukoje P.Lubinas įamžintas apkabinęs rinktinę. Ten jis visa galva aukštesnis už kitus JAV krepšininkus. „Dabar 198 cm krepšininkas atrodo eilinis žaidėjas, o tada P.Lubinas buvo milžinas“, - sako iki pat mirties su šiuo krepšininku bendravęs ir jį kaip itin kuklų žmogų prisimenantis Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas. Jeigu dėl karo nebūtų buvusios atšauktos 1940 m.
Steponas Darius: sportas ir patriotiškumas
Dar mokydamasis JAV Steponas Darius (1896-1933) pamėgo daugelį sporto šakų ir šiuos savo pomėgius aktyviai propagavo parvykęs į Lietuvą: žaidė krepšinį, beisbolą (1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą), ledo ritulį, mėtė ietį, boksavosi, tapo trijų greitojo čiuožimo rekordų autoriumi, buvo Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas, teisėjavo krepšinio varžybose (turėjo aukščiausią kvalifikacinę trenerio kategoriją), organizavo pirmąsias daugiadienes motociklų lenktynes, parengė pirmojo Lietuvoje stadiono (dabartinio S.Dariaus ir S.Girėno stadiono Kaune) projektą, vadovavo ir iš dalies finansavo jo statybą, išleido knygelių apie krepšinį ir beisbolą, propagavo sveiką gyvenseną. 1922-1927 m. buvo pagrindinės šalies sporto organizacijos - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas. Toks įspūdis, kad jeigu tarpukariu Lietuvoje vykdavo kas nors, kas buvo susiję su sportu, ten dalyvaudavo ir S.Darius. 1923 m.
1927 m. vėl išvyko į JAV, bet pažadėjo į gimtinę grįžti lėktuvu. Dar prieš skrydį pasaulio ir ypač Amerikos spauda daug rašė apie „Lituanicos“ startą, neslėpdama, kad transatlantinių lėktuvų istorijoje tai itin drąsus, bet rizikingas sumanymas. Jis buvo dar rizikingesnis žinant, kad taupymo sumetimais atsisakyta lėktuve įrengti radijo stotį, o visi „Lituanicoje“ turimi navigacijos prietaisai tebuvo du kompasai, oktantas, pora specialių laikrodžių ir žemėlapiai. Kai 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. iš Niujorko Floydo Bennetto aerodromo pakilo S.Darius su S.Girėnu, telegramų agentūros plačiai po pasaulį paskleidė šią žinią. Per 37 val. ir 11 min. trukusį skrydį iki katastrofos vieta tapusių Soldino apylinkių tuometėje Vokietijoje jie įveikė 6411 km. Šis Lietuvos lakūnų skrydis pasaulinės aviacijos istorijoje minimas kaip vienas tiksliausių. Taip pat buvo pasiektas antras rezultatas pasaulyje pagal skrydžio nuotolį ir ketvirtas pagal ore išbūtą laiką. „Lituanicos“ lakūnai siejami ir dar su vienu nauju reiškiniu. Jie nusprendė pirmą kartą atskraidinti į Lietuvą paštą ir šiam sumanymui įgyvendinti S.Darius buvo gavęs JAV pašto valdybos leidimą.
Juozas Žukauskas (Jack Sharkey): bokso čempionas lietuviškomis šaknimis
XX a. pradžioje Amerikoje buvo gerai žinoma boksininko Jacko Sharkey, tai yra Josepho Paulo Zukausko, arba lietuviškai Juozo Žukausko (1902-1994), pavardė. Boksu jis susidomėjo paauglystėje, o savo kumščių jėgą įrodinėjo tarnaudamas laivyne. boksą. 1929 m.
1930 m. įvykusi pirmoji šių sunkiasvorių akistata dėl čempiono titulo, J.Žukauską diskvalifikavus už smūgį varžovui žemiau juostos, baigėsi vokiečio pergale. Ir tai vienintelis atvejis bokso istorijoje, kai pasaulio sunkiasvoris čempionas buvo paskelbtas po varžovo diskvalifikacijos. Revanšas įvyko po poros metų - 1932 m. birželio 21 d. Štai ką iš susitikimo su pasaulio bokso čempionu po kelių mėnesių, 1932 m. spalio 10 d., savo dienoraštyje užfiksavo tuo metu Amerikoje buvęs ir skrydžiui per Atlantą ruošęsis S.Darius: „Vykstami pas pasaulio bokso čempioną Jack Sharkey. Nerandami namie. Vykstami į gymnastikos salę, kur jis treneruojasi, randami jį besiedžiant ir žiūrint į kitus treniruojamus. Pasikalbėjomi ilgokai, vėliau jis persirengė ir pradėjo treniruotis. Treniruočiai užsibaigus, atsisveikinomi ir nuvykomi aerodroman Girėnas, Bolys ir aš. Rengiamės vakarieniai.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Kai Lietuva nebuvo pakviesta dalyvauti Berlyne vykusiose 1936 m. olimpinėse žaidynėse, pusiau rimtai, pusiau juokais imta šnekėti, esą kvietimą į Berlyną būtume gavę, jei tąsyk J.Sharkey čempiono titulo nebūtų paveržęs iš itin pajėgaus Vokietijos boksininko M.Schmelingo.
Jonas Konstantinas Jonaitis (Johnny Constantine Unitas): amerikietiškojo futbolo legenda
Turime ir pas mus mažai žinomo, bet už Atlanto labai populiaraus žaidimo čempioną. Geriausiu per 50 metų savo pozicijos žaidėju, tikra legenda, JAV pačiu garsiausiu lietuvių kilmės sportininku vadinamas dar vienos komandinės sporto šakos - amerikietiškojo futbolo įžaidėjas Jonas Konstantinas Jonaitis (1933-2002), arba amerikietiškai Johnny Constantine Unitas (pavardę pakeitė tėvai, kad Amerikoje ją būtų lengviau ištarti). Jis gimė Pitsburge išeivių iš Lietuvos Leono ir Elenos Jonaičių šeimoje.
Auksine Rankele (vėliau tokiu pavadinimu jis atidarys restoraną Baltimorėje), Garsiuoju Nr. 19 vadintas J.Unitas per 18 sezonų, praleistų aukščiausiojoje Nacionalinėje futbolo lygoje (NFL), du kartus tapo šios lygos čempionu (1958 ir 1959 m.), keturiskart pelnė naudingiausio žaidėjo titulą, dešimt kartų pateko į simbolinę geriausių pasaulio žaidėjų rinktinę, o per ilgą žaidėjo karjerą pasiekė 22 NFL rekordus (kai kurie jų tebegyvuoja iki šiol). Amerikietiškojo futbolo žaidėjai iš J.Unito mokėsi, o treneriai ir šios sporto šakos aistruoliai žavėjosi jo ypač taikliais ir ilgais perdavimais. Amerikietiškasis futbolas - viena populiariausių sporto šakų JAV, todėl J.Unitą pažinojo kone visa Amerika. Jis pirmasis iš lietuvių ar lietuvių kilmės sportininkų, kuriam atminti pastatytas paminklas - Baltimorėje prie stadiono. Nuo 1979 m. J.Unitas įtrauktas į NFL šlovės muziejų. 2002 m. jam mirus „Time“ žurnalas rašė: „Jo pavardė buvo lietuviška, bet reikšmė - amerikietiška: „Johnny, Unite us!“ (angl.
Arvydas Sabonis: krepšinio legenda
Ką galima pasakyti apie žmogų, kurio vardas ir pavardė savaime reiškia krepšinį? Ilgai truktų vardyti visus legendinio krepšininko Arvydo Sabonio (g. 1964 m.) per karjerą pasiektus laimėjimus. Solidus sąrašas išeina pasitelkus vos vieną titulą - čempiono: jis yra buvusios SSRS, Lietuvos, Europos, universiados, pasaulio, olimpinių žaidynių, Eurolygos, Ispanijos, LKL čempionas, tarpkontinentinės W.Joneso taurės laimėtojas.
Lietuvą juosė geležinė uždanga, kurią įveikti ir garsiems sportininkams buvo sunku, bet 1985 m. A.Sabonio pavardė nuskambėjo NBA naujokų biržoje. Iš pradžių dėl jauno amžiaus, o vėliau dėl politinių peripetijų ir sveikatos bėdų A.Sabonis į Portlando „Trail Blazer“, jį pašaukusį dar 1986-aisiais, nuvyko tik 1995 m. jau būdamas 30-ies, tačiau per septynis NBA praleistus sezonus spėjo palikti pėdsaką stipriausioje pasaulio lygoje. Prieš jam atvykstant į NBA Amerikoje visi puikiai žinojo, kad jis geriausias Europos vidurio puolėjas. Dar 1988 m. Žaisdamas NBA A.Sabonis įrodė, kad yra geriausias kamuolį perduodantis centras per visą krepšinio istoriją. Įskaitant ir NBA. A.Sabonio stiprybė - ir labai techniškas metimas kabliu. Už indėlį į krepšinį 2010 m. A.Sabonis įtrauktas į FIBA šlovės muziejų, 2011 m. - į NBA šlovės muziejų. A.Sabonio karjera krepšinio aikštelėje truko daugiau nei du dešimtmečius. 1981 m. jis debiutavo Kauno „Žalgirio“ klube būdamas vos šešiolikos, tos pačios gimtojo miesto ekipos marškinėlius vilkėdamas ją ir baigė 2004 m. gegužę būdamas 39-erių.
Šarūnas Marčiulionis: pirmasis lietuvis NBA
Geležinės uždangos durys į NBA pirmajam iš Lietuvos krepšininkų atsivėrė olimpiniam, Europos čempionui su SSRS komanda ir dukart bronzą žaidynėse bei Europos vicečempiono titulą su Lietuvos rinktine iškovojusiam Šarūnui Marčiulioniui (g. 1964 m.). 1989 m. jo išvyka į stipriausią pasaulio krepšinio lygą NBA, kur už žaidimą mokėjo ir atlygį (juk visi SSRS sportininkai turėjo dirbti iš idėjos ir lieti prakaitą tik dėl pergalių), tuo metu atrodė gal net labiau neįtikima nei dabar skrydis į Marsą.
Aštuonis sezonus NBA lygoje praleidusio Š.Marčiulionio firminis ženklas - vadinamasis eurožingsnis, kuriuo jis pirmasis NBA klaidindavo varžovus žengdamas vieną žingsnį, o tada akimirksniu keisdamas kryptį ir šokdamas į šoną. 2014 m. už nuopelnus krepšiniui išrinktas į JAV krepšinio šlovės muziejų, 2015 m.
Lietuvos kelias į olimpines žaidynes
Nuo tada, kai 1992 m. Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą, mūsų šalies nacionalinė krepšinio komanda yra vienintelė Europos rinktinė, dalyvavusi visose olimpinėse žaidynėse.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės
Sugriuvus geležiniais pančiais Lietuvą ir kitas okupuotas šalis kausčiusiai Sovietų sąjungai, nepriklausoma Lietuva tęsė kovą dėl savo olimpinio pripažinimo ir galimybės sugrįžti į olimpines žaidynes. Svarbiausia pergalė buvo iškovota 1991 m. rugsėjo 18 d., kai Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas Berlyne paskelbė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai komitetai sugrąžinami į olimpinę šeimą. Įšokti į 1992 m. olimpinių žaidynių traukinį taip pat spėjo nuo tuometės Jugoslavijos per karo griuvėsius ir kraujo upes prasiveržusios Slovėnija ir Kroatija.
Tiesa, tai, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gali dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose, paaiškėjo tik 1991 m. gruodžio 21 d., kai Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) oficialiai paskelbė sugrąžinanti mūsų šalį į savo gretas. Iki olimpinio atrankos turnyro tuo metu buvo likę vos penki mėnesiai.
Tiesiai į olimpines žaidynes, kuriose pirmą kartą istorijoje leista dalyvauti NBA krepšininkams, iš Europos pateko tik jų šeimininkė Ispanija. Taip pat olimpinius bilietus turėjo Afrikos (Angola), Azijos (Kinija) ir Okeanijos (Australija) čempionai bei keturios stipriausios Amerikos komandos - JAV, Venesuela, Brazilija, Puerto Rikas.
Tuo metu net 25 Europos komandoms buvo surengtas atrankos turnyras, kuriame krepšininkai susikovė dėl likusių keturių kelialapių į olimpines žaidynes.
Lietuvos krepšininkai, išsibarstę po įvairių šalių ir žemynų lygas, į bendrą stovyklą susirinko 1992 m. gegužės viduryje, kai iki atrankos turnyro buvo likęs vos mėnuo. Bet komandos pagrindą sudarė žmonės, kurie net užsimerkę galėjo drauge eiti į mūšį.
Krepšininkų reikalavimu rinktinės vairas buvo patikėtas tuo metu Previzos „Banik“ dirbusiam Vladui Garastui, o jo asistentais tapo Raimundas Sargūnas iš Penevėžio, Donnas Nelsonas jaunesnysis iš „Golden State Warriors“ ir ispanas Javieras Imbroda iš Malagos klubo.
Didžiulio meistriškumo ir milžiniškos patriotizmo bangos nešama Lietuvos rinktinė atrankoje įveikė visus varžovus. Grupės varžybose Badachose po lietuvių kojomis krito Olandija (100:75), Anglija (87:71), Vengrija (120:57), Estija (100:70), buvusių sovietinių respublikų žaidėjus subūrusi Jungtinė komanda (116:79), o finaliniame turnyre Saragosoje mūsų šalies krepšininkai pranoko Kroatiją (99:89), Izraelį (95:85), Vokietiją (100:84), Čekoslovakiją (80:73), Slovėniją (90:73) ir Italiją (100:87).
Su visas vienuolika rungtynių atrankoje laimėjais lietuviais atrankos žabangas įveikė Kroatija, Jungtinė komanda ir Vokietija.
Pasirengimas šioms žaidynėms irgi buvo išskirtinis, nes laiko buvo likę nedaug, o pinigų žaidynėms pasirengti - nepakankamai, todėl olimpiečiai joms rengėsi, kaip kas išmanė. Iš krepšininkų daugiausiai išmonės parodė rinktinės lyderiai. Ant Barselonos žaidynių bronzinio pakylos laiptelio lipantys laimingi Lietuvos krepšininkai ir treneriai, apsivilkę krepšinį žaidžiančiais skeletais išmargintais marškinėliais, - NBA žaidusio Š.Marčiulionio ir garsios JAV grupės „Grateful Dead“ sumanymas, kurio buvo imtasi siekiant rinktinei uždirbti pinigų. Ispanijoje kitokius verslo planus kūrė A.Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis. Ne tik krepšiniu, bet ir kitokia pinigų rinktinei galinčia duoti saviveikla prieš žaidynes užsiėmę žaidėjai nužygiavo iki mažojo olimpinio finalo, kuriame jų laukė vadinamoji Jungtinė komanda, sudaryta daugiausia iš buvusių SSRS rinktinės žaidėjų. Varžybos buvo permainingos ir nervingos, o jų reikšmė - neįkainojama. Emocijos liejosi per kraštus ne tik aikštelėje, bet ir tribūnose - daugelis arenoje sėdinčiųjų norėjo, kad nugalėtų lietuviai. Iškovodami turbūt labiau nei auksas mums spindėjusią bronzą Lietuvos krepšininkai parodė, kad 1937 ir 1939 m. Europos čempionai grįžta į tarptautinę krepšinio areną.
Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, mažajame finale 82:78 pranokusi Jungtinę komandą. Pastaroji vienintelė palaužė mūsų šalies ekipą grupės varžybose (92:80), o antrą pralaimėjimą Lietyvos komandą patyrė pusfinalyje patekusi po legendinės JAV „Svajonių komandos“ volu (76:127). Kitose rungtynėse lietuviai 112:75 įveikė Kiniją, 87:79 - Venesuelą, 104:91 - Puerto Riką ir 98:87 - Australiją.
Finale amerikiečiai 117:85 sutriuškino kroatus.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės
Lietuvai, nežaidusiai 1994 m. pasaulio čempionate, vienintelis kelias į 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes buvo 1995 m. Graikijos sostinėje Atėnuose vykęs Europos čempionatas. Čia vyko kova dėl keturių olimpinių kelialapių.
Rezultatyviausiais turnyro žaidėjais tapusių Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio vedama Lietuvos rinktinė pirmojo etapo grupės varžybose iškovojo penkias pergales - prieš Vokietiją (96:82), Graikiją (89:73), Italiją (80:69), Švediją (96:73), Izraelį (91:75) ir nusileido tik ne mažesnį žvaigždžių būrį surinkusiai Jugoslavijai (61:70).
Bilietą į Atlantos olimpines žaidynes Vlado Garasto treniruojamai Lietuvai lėmė pergalė ketvirtfinalyje prieš Rusiją 82:71.
Pusfinalyje lietuviai įveikė olimpinę vicečempionę Kroatiją - 90:80. Daug triukšmo sukėlusiame finale, kurio metu visi tribūnose buvę ne Jugoslavijos sirgaliai palaikė Lietuvą, mūsų šalies krepšininkai 90:96 neatsilaikė prieš Jugoslavijos komandą.
Atlantos žaidynėse Lietuva pakartojo Barselonos pasiekimą - vėl laimėjo bronzą. Grupės varžybose JAV (82:104) ir Argentinai (61:65) nusileidę lietuviai įveikė Kroatiją (83:81; po pratęsimo), Kiniją (116:55) ir Angolą (85:49), ketvirtfinalyje parklupdė Graikiją (99:66), tačiau pusfinalyje 58:66 vėl atsimušė į Jugoslavijos sieną. Mače dėl bronzos Lietuva 80:74 nugalėjo Australiją.
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Šiose olimpinėse žaidynėse Europai buvo skirtos penkios vietos, o dar vieną kelialapį iškovojo Jugoslavija, 1998 m. Atėnuose tapusi pasaulio čempione ir nukarūnavusi dėl lokauto NBA žvaigždžių neturėjusią JAV ekipą.
Į 1999 m. Prancūzijoje vykusį Europos čempionatą Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė vyko kaip viena favoričių. Jos gretose buvo tuo metu antrąją jaunystę NBA arenose išgyvenęs Arvydas Sabonis, Europos krepšinio superžvaigždė Artūras Karnišovas, būrys Eurolygos čempionų Kauno žalgiriečių. Pirmą kartą žemyno pirmenybių skonio paragavo ir Šarūnas Jasikevičius.
Pirmas pavojaus signalas Lietuvai nuskambėjo jau pirmose rungtynėse, kai netikėtai 62:78 nusileista Čekijai. Po to pavyko įveikti Vokietiją (84:74) ir Graikiją (82:64) ir užimti trečiąją vietą grupėje. Antrajame etape nesėkmių pavyko išvengti - nugalėtos Turkija (74:48), Kroatija (91:75) ir Italija (74:62).
Pirmają vietą grupėje užėmusiems lietuviams ketvirtfinalyje teko žaisti su antrojo etapo grupės ketvirtoje pozicijoje likusiais ispanais. Lietuvių sirgaliai ir krepšinio žinovai laukė pergalės, tačiau sulaukta antausio - ispanai laimėjo 74:72 ir, vietoj kovos dėl medalių, Lietuvos rinktinei liko žūtbūtinė kova dėl olimpinio kelialapio.
Pasaulio čempionė Jugoslavija pateko į pusfinalį, todėl tapo aišku, jog bilietą į Sidnėjų iškovos ne tik pirmos keturios komandos, bet ir abi pusfinalį dėl 5-8 vietų laimėjusios ekipos.
Lietuva svarbiausiu netikėtai tapusiame čempionato mūšyje susikovė su Turkija ir laimėjo 80:56. Europos pirmenybes mūsų šalies krepšininkai baigė pergale prieš Rusiją 103:72 ir užėmė penktąją vietą. Kartu su lietuviais ir rusais olimpinius kelialapius iškovojo Europos čempione tapusi Italija, vicečempionė Ispanija ir ketvirta likusi Prancūzija. Bronzą laimėjo Jugoslavija.
Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviai pratęsė bronzinę tradiciją, nors buvo per šūvį nuo didžiausios olimpinės sensacijos.
Grupės varžybas Lietuva pradėjo netikėtu pralaimėjimu Italijai (48:50), po to sutriuškino Prancūziją (81:63), nusileido JAV (76:85), nugalėjo Kiniją (82:66) ir Naująją Zelandiją (85:75).
Trečioji vieta grupėje lėmė akistatą ketvirtfinalyje su grėsminguoju varžovu - Jugoslavija. Bet šįkart vieningai lyg kumštis žaidę lietuviai, kurių gretose rezultatyvumu išsiskyrė 26 taškus pelnęs Gintaras Einikis, parklupdė amžinuosius varžovus - 76:63.
Pusfinalyje Lietuvai vos vieno taiklaus metimo pritrūko iki pergalės prieš NBA žvaigždes iš JAV rinktinės, tačiau paskutinis 27 taškus pelniusio Šarūno Jasikevičiaus tolimas šūvis skriejo pro šalį - 83:85.
Rungtynėse dėl bronzos lietuviai išliejo pyktį ant žaidynių šeimininkų australų, sutriuškinę juos 89:71. Finale amerikiečiai įveikė prancūzus (85:75).
#