Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos krepšinio istoriją olimpinėse žaidynėse, atkreipiant dėmesį į sportininkų pasiekimus, nepriklausomai nuo to, kokiai šaliai jie atstovavo. Nagrinėsime Lietuvos sportininkų dalyvavimą tiek nepriklausomos Lietuvos, tiek Tarybų Sąjungos, tiek kitų šalių, pavyzdžiui, Amerikos, rinktinėse.
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia
Prieš pradedant apžvelgti atskiras olimpines žaidynes, verta trumpai prisiminti Lietuvos olimpinio judėjimo ištakas. Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., į Lietuvą grįžo pirmieji sportininkai: Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausoma Lietuva pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių planuota siųsti 33 sportininkus, tačiau galiausiai išvyko tik 15: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai pralaimėjo Šveicarijos komandai rezultatu 9-0. Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame dalyvavo 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalinęs 5-7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Taip pat skaitykite: Gudznevičiūtės kelias į auksą
1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nedalyvavo dėl principingos pozicijos Kauno procese, kuriame buvo teisiami Klaipėdos krašto naciai.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimėjo olimpinius medalius.
1990 m. Lietuva atkūrė valstybingumą ir vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė, dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse: 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po nepriklausomybės atgavimo.
1912 m. Stokholmo olimpinės žaidynės
Nors Lietuva tuo metu nebuvo nepriklausoma valstybė, du sportininkai iš Vilniaus gubernijos atstovavo Rusijos imperijos rinktinę:
- Leonardas Syttinas: Šaulys, šaudymo rungtyje užėmęs 23 vietą.
- Nikolajus Voronkovas: Plaukikas, dalyvavęs 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukime. Jis nefinišavo savo rungtyje.
1924 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija, kurią sudarė 15 sportininkų, dalyvavusių dvejose sporto šakose: futbolas ir dviračių sportas.
- Futbolas: Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo Šveicarijai (0:9) ir Egiptui (0:10). Rinktinei atstovavo Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.
- Dviračių sportas: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas nedalyvavo 188 km plento lenktynėse dėl techninių problemų.
1928 m. Amsterdamo olimpinės žaidynės
Į Amsterdamą vyko 12 Lietuvos sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat, lietuvių kilmės sportininkė Albina Osipavičiūtė atstovavo JAV plaukimo rinktinę ir laimėjo du aukso medalius.
- Boksas:
- Juozas Vinča užėmė 5-8 vietas.
- Kazys Markevičius tenkinosi 17-24 vieta.
- Dviračių sportas:
- Tanchumas Murnikas užėmė 50 vietą 168 km plento lenktynėse.
- Jurgis Gedminas buvo 55-tas.
- Isakas Anolikas ir Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
- Sunkioji atletika: Pranas Vitonis pasidalijo 15-16 vietą.
- Lengvoji atletika:
- Paulina Radziulytė užėmė 23-24 vietą 100 m bėgime.
- Haris Šveminas nepateko į tolesnes varžybas 100 ir 200 m bėgimuose.
- Julius Petraitis finišavo dešimtas 5000 m bėgime.
- Adolfas Akelaitis užėmė 33 vietą šuolyje į aukštį.
- Viktoras Ražaitis liko 26-tas ieties metime.
- Plaukimas (JAV rinktinė): Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius 100 m laisvuoju stiliumi ir estafetėje 4 x 100 m.
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Kęstutis Bulota tapo pirmuoju Lietuvos atstovu žiemos olimpinėse žaidynėse, dalyvavęs greitojo čiuožimo varžybose. Jis užėmė 28-ąją vietą 500 m distancijoje, 25-ąją - 1500 m ir 5000 m distancijose, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės
Lietuva nedalyvavo šiose žaidynėse, tačiau Pranas Lubinas (Frank Lubin), lietuvių kilmės amerikietis, tapo olimpiniu krepšinio čempionu su JAV rinktine. Vėliau jis atstovavo Lietuvos nacionalinei komandai ir iškovojo 1939 m. Europos čempiono titulą.
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Edas (Ed) Rimkus, lietuvių išeivijos atstovas, atstovavo JAV bobslėjaus rinktinę ir laimėjo aukso medalį keturviečių bobslėjuje.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės
Po ilgos pertraukos, Lietuvos sportininkai vėl dalyvavo olimpinėse žaidynėse, tačiau atstovavo SSRS rinktinę.
- Krepšinis: Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius tapo olimpiniais vicečempionais.
- Boksas: Algirdas Šocikas pralaimėjo ketvirtfinalyje.
- Fechtavimas: Juozas Ūdras liko 73-ias asmeninėse varžybose, o su komanda užėmė 11-ąją vietą.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės
- Krepšinis: Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas laimėjo sidabro medalius. Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius atstovavo Australijos rinktinę.
- Boksas: Romualdas Murauskas iškovojo bronzos medalį.
- Fechtavimas: Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą.
- Bėgimas: Jonas Pipynė liko 20-tas.
- Sportinis ėjimas: Antanas Mikėnas iškovojo sidabro medalį.
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės
- Irklavimas: Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius iškovojo sidabro medalį.
- Ieties metimas: Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė laimėjo bronzos medalį.
- Baidarės: Mykolas Rudzinskas užėmė ketvirtąją vietą.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės
- Boksas: Ričardas Tamulis iškovojo sidabro medalį.
- Ieties metimas: Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė užėmė ketvirtąją vietą.
Angelė Rupšienė: Lietuvos krepšinio legenda
Angelė Rupšienė - legendinė Lietuvos krepšininkė, Monrealio ir Maskvos olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionė. Ji prisimena įspūdingus laimėjimus, ypač pergalę Monrealio olimpinėse žaidynėse, kai moterų krepšinis pirmą kartą buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Sovietų Sąjungos rinktinė, kurioje žaidė ir Angelė, tapo pirmosiomis olimpinėmis čempionėmis.
A. Rupšienė pasakoja apie savo karjeros pradžią legendinėje Vilniaus „Kibirkšties“ komandoje, patekimą į Sovietų Sąjungos jaunių rinktinę ir sunkumus dėl prastos rusų kalbos. Ji prisimena treniruotes su Uljana Semionova, didžiulius fizinius krūvius ir gerą maistą, o taip pat ir keliones po pasaulį.
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Jonas Kazlauskas, vadovavęs Lietuvos nacionalinei komandai Sidnėjuje, prisimena šias žaidynes kaip vienas įsimintiniausių. Nors komanda buvo jauna ir niekas nesitikėjo medalių, lietuviai iškovojo bronzą.
J. Kazlauskas pabrėžia draugiškumą ir nusiteikimą rimtam darbui, kuris vyravo rinktinėje. Jis prisimena rungtynes su JAV, Šarūno Jasikevičiaus tritaškį su sirena ir pergalę prieš Australiją mažajame finale. Treneris taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ketvirtfinalyje buvo įveikti pasaulio čempionai Jugoslavijos krepšininkai.
Modestas Paulauskas: krepšinio legenda, išvengusi tragiško likimo
Modestas Paulauskas - viena šlovingiausių krepšinio legendų. Jis prisimena, kaip 1963 metais išvengė tragiško likimo, kai jo komanda pavėlavo į lėktuvą, kuris sudužo kalnuose. M. Paulauskas pasakoja apie savo karjerą, patriotizmą ir atsisakymą išvykti į Maskvą ar Ameriką.
Lietuvos kelias į Tokijo olimpines žaidynes
Nuo 1992 m., kai Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą, mūsų šalies nacionalinė krepšinio komanda yra vienintelė Europos rinktinė, dalyvavusi visose olimpinėse žaidynėse.
Straipsnyje apžvelgiama, kaip Lietuvos krepšininkai pateko į ankstesnes olimpines žaidynes:
- 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės: Lietuva įveikė atrankos turnyrą ir iškovojo bronzos medalius.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuva laimėjo sidabrą Europos čempionate ir iškovojo bronzą olimpinėse žaidynėse.
- 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės: Lietuva užėmė penktąją vietą Europos čempionate ir iškovojo bronzą olimpinėse žaidynėse.
- 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės: Lietuva laimėjo Europos čempionatą ir užėmė ketvirtąją vietą olimpinėse žaidynėse.
- 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės: Lietuva užėmė trečiąją vietą Europos čempionate ir užėmė ketvirtąją vietą olimpinėse žaidynėse.
- 2012 m. Londono olimpinės žaidynės: Lietuva dalyvavo atrankos turnyre Venesueloje ir iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes.
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės: Šarūno Jasikevičiaus triumfas prieš "Svajonių komandą"
Lietuvos rinktinė į Atėnų olimpines žaidynes įžengė auksiniu keliu, 2003 m. laimėdama Europos čempionatą. Grupės varžybose lietuviai įveikė Angolą, Puerto Riką, Graikiją, Australiją ir pirmą kartą istorijoje palaužė JAV "Svajonių komandą" - 94:90. Šarūnas Jasikevičius įmetė 28 taškus ir be gailesčio vieną po kito leido tritaškius svarbiausiu momentu.
Londono olimpinės žaidynės
Artėja dar vienas pasaulinis sporto renginys - Londono olimpinės žaidynės. Lietuvoje numeris vienas sportas yra krepšinis, o mūsų nacionalinė rinktinė iškovojo teisę dalyvauti šiose žaidynėse.