Lietuvos ir Islandijos futbolo istorijos, nors ir skirtingos, turi panašumų ir pamokų, kurias galima pritaikyti siekiant sėkmės. Šiame straipsnyje panagrinėsime abiejų šalių futbolo raidą, iššūkius ir galimybes, atkreipdami dėmesį į Islandijos pavyzdį, kaip mažai šaliai pavyko pasiekti puikių rezultatų.
Lietuvos futbolo istorijos vingiai
Lietuvos futbolo istorija siekia XX amžiaus pradžią. Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje buvo suburtos 1909 metais, o 1922 metais įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas. 1923 metais Lietuva buvo priimta į FIFA, tačiau narystė buvo suspenduota 1946 metais.
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos futbolas patyrė permainų. Klubų pavadinimai buvo pakeisti naujais, o 1941 metais pradėtą Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nepaisant to, sportinis gyvenimas vėl atgijo nacių okupacijos metais, o po karo vėl surengtas Lietuvos čempionatas.
Atkūrus Nepriklausomybę, nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 metais suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas, o 1995 metais Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus „Sandoris“.
Nors Lietuvos futbolo rinktinės istorijoje yra buvę įvairių šviesių periodų, sėkmingiausiu rezultatų prasme laikotarpiu galime vadinti atranką į 1998 metų pasaulio čempionatą.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Islandijos futbolo fenomenas
Islandija, šalis su vos 370 tūkstančių gyventojų, pastaraisiais metais tapo futbolo sensacija. Islandijos rinktinė pirmą kartą istorijoje pateko į Europos čempionatą 2016 metais ir pasiekė ketvirtfinalį, o 2018 metais debiutavo pasaulio čempionate.
Islandijos futbolo federacija (KSI) nusprendė padėtį keisti iš pagrindų - buvo pastatyti 7 maniežai su pilnų matmenų futbolo aikštėmis, o dar 20 aikščių išdygo lauke. Dabar kiekviena mokykla turi dirbtinės dangos aikštę.
Islandijos rinktinės trenerio asistentas Heimiras Hallgrimssonas kaip vieną iš rinktinės sėkmės paslapčių akcentavo gerą trenerių paruošimą - vien 2010 metais UEFA trenerių kursus lankė 630 žmonių - maždaug 0,2 procento šalies populiacijos.
Islandija neretai yra įvardinama kaip pavyzdys, kaip mažai šaliai pasiekti gerų rezultatų (žaidimas Europos ir pasaulio čempionatuose).
Lyginamoji analizė: Lietuva ir Islandija
Nors Lietuva turi ilgesnę futbolo istoriją nei Islandija, pastaroji pasiekė didesnę sėkmę tarptautinėje arenoje. Kodėl?
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
- Infrastruktūra: Islandija investavo į futbolo infrastruktūrą, statydama maniežus ir aikštes su dirbtine danga, leidžiančias treniruotis ištisus metus. Lietuvoje infrastruktūra vis dar atsilieka.
- Trenerių paruošimas: Islandija skiria didelį dėmesį trenerių kvalifikacijai, o Lietuvoje trenerių paruošimas vis dar nėra pakankamas.
- Vaikų užimtumas: Islandija skatina vaikų užimtumą sportu, o Lietuvoje tik nedidelė dalis vaikų užsiima sportine veikla.
- Finansavimas: Islandijos valstybė rūpinasi futbolu ir skiria jam didelį finansavimą, o Lietuvoje finansavimas vis dar nepakankamas.
- Mentalitetas: Islandai tiki savo jėgomis ir kovoja iki galo, o Lietuvoje pasitikėjimo savimi trūksta.
2008 metų gruodį Lietuva užėmė 52 vietą FIFA rinktinių reitinge ir dviem pozicijomis lenkė Belgiją. Vos po septynerių metų pastarieji pakilo į pirmąją reitingo vietą, o mums belieka pasidžiaugti bent tuo, kad lenkiame San Marinui atstovaujančią vienuolikę.
Pamokos Lietuvai
Islandijos pavyzdys rodo, kad net ir maža šalis gali pasiekti didelę sėkmę futbole, jei skiria tam pakankamai dėmesio ir investicijų. Lietuva gali pasimokyti iš Islandijos ir:
- Investuoti į futbolo infrastruktūrą
- Gerinti trenerių paruošimą
- Skatinti vaikų užimtumą sportu
- Didinti futbolo finansavimą
- Ugdykite pasitikėjimą savimi ir kovos dvasią
Futbolas Lietuvoje šiandien
Šiandien Lietuvoje futbolas išgyvena permainų laikotarpį. Nors rinktinės rezultatai vis dar nėra patenkinami, tačiau A lyga po truputį stiprėja, o jaunimas vis labiau domisi futbolu.
2015 metų A lygos sezone Lietuvos futbolo federacijai (LFF) vėl teko imtis tvarkos bei diskvalifikuoti žaidėjus ir net klubus. Pirmieji pavojaus ženklai buvo pastebėti dar neprasidėjus sezonui, kai buvo užkirstas kelias naujų Pakruojo „Kruojos“ dalininkų registravimui dėl šiųjų prieštaringos reputacijos.
Tai atsispindi ir stadionų lankomume - vidutiniškai į aukščiausios lygos rungtynes nesusirenka nė 700 žmonių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Pažadus bei Lietuvos valdžios požiūrį į futbolą puikiausiai iliustruoja ant Šeškinės kalno, šalia „Akropolio“ stūksantys gelžbetoniniai griaučiai, į kuriuos dar šiame amžiuje buvo sukišta maždaug 100 milijonų litų.
Geriausiu stadionu Lietuvoje, matyt, galima vadinti Marijampolėje išdygusį „Sūduvos“ namų stadioną. Beje, tai vienintelis nuo pamatų Lietuvoje pastatytas stadionas atgavus Nepriklausomybę, o dalis apie šešis tūkstančius žmonių talpinančių tribūnų yra dengtos.
Viskas priklauso nuo to, ar Lietuva sugebės pasimokyti iš Islandijos ir kitų šalių, kurios pasiekė sėkmę futbole.