Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti gilias tradicijas ir Lietuvoje. Ši sporto šaka mūsų šalyje pradėta žaisti dar XX amžiaus pradžioje, o oficialios varžybos rengiamos nuo 1922 metų. Lietuvos futbolo istorija neatsiejama nuo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės, kuri savo pirmąsias rungtynes sužaidė dar tarpukaryje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos ir Ispanijos futbolo istoriją, pradedant nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų, atskleidžiant svarbiausius įvykius ir žaidėjų pasiekimus.
Lietuvos futbolo kelias į nepriklausomybę
Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos futbolo rinktinė į tarptautines varžybas grįžo atrankos turnyre į 1994-ųjų pasaulio futbolo čempionatą. Atranką lietuviai atidarė išvyka į Šiaurės Airiją ir susitikimu 1992-ųjų balandžio 28-ąją su vietos rinktine. Tiesa, iki tol Lietuvos rinktinė jau buvo sužaidusi ne vienerias draugiškas bei parodomąsias rungtynes. 1990 metų gegužės 27-ąją Tbilisyje 2:2 sužaidė su Gruzija, o 1991 m. 1992 metais iki mačo su Šiaurės Airija lietuviai dar sužaidė dvejas draugiškas rungtynes.
A. prisiminė: „Atskridome į Belfastą, gyvenome uždaroje teritorijoje, o aplink viešbutį vaikščiojo apsauginiai su automatais. Tačiau mes jautėmės saugiai, matėme visur apsaugą, tai tikrai nebuvo kažkokio tokio streso“. Jis tęsė: „Jei atmintis nemeluoja, tai ir ten tuo metu vyko neramumai, stovėjo karinės mašinos, bet kažkaip visa koncentracija buvo rungtynėms. Neįprasta vis tiek, kai matai žmones su ginklais, o kai neturi papildomos informacijos, tai nėra paprasta. Neramumų rungtynių metu kažkokių nebuvo, viskas buvo normalu. Tarp mūsų vyravo tiesiog sportinis pyktis, noras gerai pasirodyti, laimėti, o kažkokių kitokių dalykų tai nelabai atsimenu“.
A. pasakojo, kad „Prieš tas rungtynes mums atvežė naujas aprangas, o jas dalino pats prezidentas V. Dirmeikis, pats irgi vieną apsivilkęs, toks įsimintinas momentas. Prezidentu Administratoriumi jį vadinome“.
Pačios rungtynės klostėsi įnirtingai - lietuviai jas pradėjo gana vangiai ir klysdami, o tuo pasinaudoję šeimininkai gana greitai įsiveržė į priekį 2:0. Tačiau pamažu mūsiškiai įsitraukė į rungtynes ir, vis gerindami žaidimą, pasiekė savo - prieš pat kėlinio pabaigą rezultatą sušvelnino A. Tiek A. Liubinskas, tiek ir A. prisiminė, jog „Pačios rungtynės buvo įnirtingos, baigėsi 2:2, bet pamenu, kad pačioje pabaigoje galėjome ir laimėti, bet geros progos neišnaudojo Robertas Fridrikas“. Jam antrino ir pirmojo rinktinės įvarčio oficialiose rungtynėse po nepriklausomybės atgavimo autorius A., sakydamas: „Kai žaidi, tas įvartis bet koks, gražus ar ne, bet yra įvartis ir galioja. Buvo smagu ir tada. Kaip pirmas rungtynes sužaidėme tikrai gerai, kalbant iš mūsų pusės. Tuo labiau tai buvo pirmos mūsų rungtynės, išvyka ir iškart pirmas taškas, tai man atrodo, kad viskas buvo teigiamai“.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
A. Liubinskas taip pat užsiminė, jog nedaug trūko iki to, kad rinktinė į kelionę išvyktų ne visos sudėties. „Reikia pasakyti, kad buvo didelių kliūčių mums išvykstant į šias rungtynes. Jei ne Č. Blažys - mes nebūtume gavę kai kurių žaidėjų pasų ir būtume išvykę ne visos sudėties“, - atskleidė A.
Lietuvos rinktinės sudėtis rungtynėse su Šiaurės Airija: Valdemaras Martinkėnas, Arūnas Mika, Stasys Baranauskas, Vladimiras Buzmakovas, Robertas Fridrikas, Valdas Ivanauskas (nuo 88 min.
Pirmieji susitikimai su Ispanija
Pirmą kartą Lietuvos ir Ispanijos futbolo rinktinės susitiko 1993 metais. Šios rungtynės, įvykusios vasario 24 dieną Sevilijoje, baigėsi skaudžiu pralaimėjimu Lietuvai rezultatu 5:0. Įvarčius įmušė Kristobalis Paralas (Cristobal Parralo), Chosė Mari Bakeras (Jose Mari Bakero), Čikis Begiristainas (Txiki Beguiristain), Tomas Kristiansenas (Thomas Christiansen) ir Adolfas Aldana (Adolfo Aldana). Ispanijos rinktinės gretose buvo ir garsiu treneriu vėliau tapęs Chosepas Gvardiola (Josep Guardiola).
Tų pačių metų birželio 2 dieną komandos susitiko Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Nors lietuviai pasipriešino kiek atkakliau, Chuliano Gerero (Julian Guerrero) įvarčiai 73 ir 77 minutėmis nulėmė dar vieną lietuvių pralaimėjimą - 0:2.
Atrankos į pasaulio ir Europos čempionatus
Lietuvos rinktinė nuolat dalyvavo atrankos varžybose į pasaulio ir Europos čempionatus. Šiame kelyje pasitaikė įvairių iššūkių ir susitikimų su futbolo grandais.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
1994 m. pasaulio čempionato atrankos turnyras pasibaigė tuo, kad Lietuvos rinktinė užėmė penktąją vietą grupėje. Mūsų futbolininkams pavyko aplenkti Latviją ir Albaniją.
1996 m. Europos pirmenybių atrankos rungtynėse Vilniuje, „Žalgirio“ stadione, italai atskrido būdami pasaulio vicečempionais. Jų baigtį nulėmė Džanfranko Dzolos (Gianfranco Zola) įvartis, įmuštas 12 min.
Nepaisant italų pamokų, tą atrankos ciklą galima prisiminti kaip sėkmingą. 16 tšk. per 10 rungtynių iškovoję lietuviai užėmė grupėje trečiąją vietą. Jie aplenkė Ukrainą, Slovėniją ir Estiją.
2002 m. pasaulio čempionato atrankos varžybose Lietuvos ir Italijos komandų keliai susikirto dar kartą. Triesto mieste lietuviai nesugebėjo rimčiau pasipriešinti šeimininkams. Po du įvarčius į Gintaro Staučės ginamus vartus įmušė Filipas Indzagis (Filippo Inzaghi) ir A.del Pieras. Kauno stadione iškovotos lygiosios lietuviams tapo bent šiokia tokia paguoda ypač nesėkmingame atrankos cikle. Jo metu Lietuvos rinktinė pelnė tik 2 tšk. ir grupėje liko paskutinė - penkta.
Kitame atrankos cikle, kuriame komandos kovojo dėl kelialapių į 2004 m. Europos pirmenybes, lietuvių varžove tapo pasaulio vicečempionė Vokietijos rinktinė. Kaune ji pelnė vieną įvartį, pasižymėjo Michaelis Balakas (Michael Ballack). Dar vieną įvartį, į savo vartus, įmušė Marius Stankevičius. Niurnberge vykusias rungtynes galima vadinti vienomis iš geriausių Lietuvos futbolo istorijoje. Vokiečiai pirmavo po Karsteno Ramelou (Carsten Ramelow) įvarčio, tačiau 73 min. Tomas Ražanauskas smūgiu į Oliverio Kano (Oliver Kahn) vartus išlygino rezultatą. Beje, po kelių dienų T.Ražanauskas įmušė dar vieną įvartį, lietuviai namie 1:0 įveikė škotus, bet tuo stebuklai baigėsi. Mūsų futbolininkai aplenkė tik Farerų salų komandą ir atrankos grupėje užėmė ketvirtąją vietą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
2008 m. Europos čempionato atrankos turnyras prasidėjo Neapolio stadione, kur pasaulio čempionai italai turėjo vytis mūsiškius, nes 28 min. vartininką Džanluidžį Bufoną (Gianluigi Buffon) nuginklavo Tomas Danilevičius. Pasivijo 30 min., kai pasižymėjo F.Indzagis. Visgi vieną tašką lietuviai iš Neapolio išsivežė.
Draugiškos rungtynės su futbolo galiūnais
Lietuvos rinktinė ne kartą susitiko su pasaulio futbolo grandais draugiškose rungtynėse. Šios rungtynės suteikė galimybę pasisemti patirties ir pasivaržyti su geriausiais.
1996 m. spalio 16 d. Brazilijoje lietuviai žaidė draugiškas rungtynes su brazilais, tuometiniais pasaulio čempionais. Ryškiausia mačo žvaigžde tapo Ronaldas - jis įmušė visus tris nugalėtojų įvarčius. Mūsų komandoje pasižymėjo Orestas Buitkus. Jis iki šiol yra vienintelis lietuvis, įmušęs į Brazilijos rinktinės vartus.
1999 m. birželio 26 d. Buenos Airėse įvyko draugiškos rungtynės su Argentina. Argentinos rinktinės garbę Buenos Airių stadione gynė Chuanas Romanas Rikelmė (Juan Roman Riquelme), Diegas Simeonė (Diego Simeone), Chavjeras Dzanetis (Javier Zanetti) ir kitos žvaigždės, tačiau Vilniaus „Žalgirio“ vartininko Pavelo Leuso argentiniečiai taip ir nepramušė.
2000 m. rugpjūčio 16 d. Portugalijoje lietuviai išbandė jėgas draugiškame mače su portugalais, kurie tais metais pasiekė Europos čempionato pusfinalį. Jų gretose spindėjo Luišas Figas (Luis Figo), jis Vizėjaus mieste įmušė ir į lietuvių vartus. Mūsų rinktinėje pasižymėjo Artūras Fomenka.
2004 m. birželio 5 d. lietuvių varžovai ruošėsi Europos čempionatui, kuris netrukus prasidėjo Portugalijoje, taigi draugiškose rungtynėse Setubalio stadione jie buvo puikios formos. Šeimininkai savo pranašumą pavertė keturiais įvarčiais, Lietuvos rinktinė atsakė tik taikliu Donato Vencevičiaus smūgiu nuo 11 metrų žymos. 64 min. aikštėje po keitimo pasirodė geriausias praėjusių metų pasaulio futbolininkas Krištianas Ronaldas. Pasitreniravę su lietuviais, Europos čempionate portugalai nužygiavo iki finalo.
Susitikimai su Ispanija atrankos varžybose
2006 m. pasaulio čempionato atrankos rungtynėse, 2004 m. spalio 13 d., Vilniuje spaudė smagus šaltukas. Galbūt ir jis prisidėjo prie to, kad Žydrūnas Karčemarskas savo vartus išlaikė sausus. 2005 m. birželio 4 d. Valensijos stadione šalta tikrai nebuvo, bet lietuviai vėl garbingai pasipriešino. Mačo baigtį nulėmė puolėjo Alberto Lukės (Alberto Luque) įvartis.
2010 m. pasaulio čempionato atrankoje, 2010 m. spalio 8 d., Salamankoje įvyko dar vienas lietuvių susitikimas su pasaulio čempionais ispanais. Du įvarčius šeimininkams pelnė Fernandas Ljorentė (Fernando Llorente), vieną - Davidas Silva. Čempionams mače su mūsiškiais nebuvo labai lengva, nes 54 min. Darvydas Šernas buvo išlyginęs rezultatą.
Atsakomasis susitikimas Kaune, 2011 m. kovo 29 d., baigėsi tokiu pačiu rezultatu kaip rungtynės Salamankoje - 1:3. Lietuvių gretose pasižymėjo M.Stankevičius. Svečiai džiaugėsi po Chavio (Xavi) ir Chuano Matos (Juan Mata) smūgių. Dar vienas įvartis krito, kai dabartinis rinktinės kapitonas Tadas Kijanskas nukreipė kamuolį į savo vartus. Ispanų viešnagė nuskambėjo ne tik dėl futbolo. Lietuvoje buvo maždaug nulis laipsnių, bet čempionai vis tiek sustiro.
Jaunimo rinktinių akistatos
Be vyrų rinktinių susitikimų, Lietuvos ir Ispanijos jaunimo rinktinės taip pat susitiko aikštėje. Vienas iš tokių susitikimų įvyko draugiškame mače su Ispanijos jaunimo (iki 21-erių metų) rinktine, kur Valdo Urbono auklėtiniai patyrė nesėkmę rezultatu 0:4 (0:2).
Jau trečią rungtynių minutę pasinaudojęs pasyviu Arvydo Novikovo žaidimu ginantis kamuolį į vartus nukreipė „Valencia“ gynėjas Hugo Guillamonas. 24-ą min. varžovų baudos aikštelėje kaip savo namų svetainėje pasijuto „Milan“ (Italija) saugas Brahimas Diazas, galingu smūgiu padvigubinęs persvarą. Netrukus griūvantį lietuvių žaidimo kortų namelį kiek prilaikė vartininkas Tomas Švedkauskas, atrėmęs Abelio Ruizo smūgį nuo 11 m žymos. Baudinys buvo skirtas už Marko Benetos pražangą prieš Bryaną Gilą. Prieš pirmo kėlinio pabaigą T. Švedkauskas išgelbėjo ir nuo Oscaro Minguezos šūvio vos iš kelių metrų atstumo. Po pertraukos vaizdas aikštėje nesikeitė, o į dar gilesnį nokautą svečius baudos smūgiu pasiuntė po keitimo pasirodęs Sevilijos „Real Betis“ gynėjas Juanas Miranda. 72-ą min. dar vieną vinį į lietuvių karstą įkalė du gynėjus suklaidinęs Barselonos „Espanyol“ puolėjas Javi Puado.
Luiso de la Fuente auklėtiniai per visas rungtynes ne tik susikūrė apsčiai progų, bet ir turėjo teritorinę persvarą, versdami lietuvius didžiąją mačo dalį lakstyti be kamuolio. Prie oponentų vartų pastariesiems taip ir nepavyko uždegti rimtesnio gaisro. Nepavyko net paskutinėmis minutėmis, kai susižeidus vienam šeimininkų futbolininkų dėl išnaudotų keitimų ispanai aikštėje turėjo žaidėju mažiau.
Ispanijos ekipos gretose žaidė tokie talentai kaip progų pasirodyti „Barcelona“ pagrindinėje sudėtyje jau sulaukiantis gynėjas O. Mingueza, Madrido „Getafe“ krašto žaidėjas Marcas Cucurella ar vieno iš įvarčių autorius B. Diazas.
Futbolo infrastruktūros problemos Lietuvoje
Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos futbolas, yra prasta infrastruktūra. Stadionai neatitinka tarptautinių reikalavimų, o tai neigiamai veikia tiek žaidėjų pasirengimą, tiek žiūrovų patirtį.
Prieš 7 metus Vilniaus „Žalgirio“ stadione įvykusi Lietuvos ir Ispanijos futbolo rinktinių dvikova baigėsi tarptautiniu skandalu. Gali būti, jog panašūs epitetai iš Ispanijos rinktinės narių lūpų skambės ir šįkart. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro šeimininkai antradienį vyksiančių rungtynių laukia su nerimu. „Daugelyje Europos stadionų aikštės yra šildomos, tai jie (ispanai - red.) tokio vaizdo galbūt nebus matę. Federacija juos perspėjo kad aikštė gali būti ne itin kokybiška ir gali neatitikti Europos standartų. Jis neslėpė, jog dar prieš kelias dienas einant per aikštę, batai smigo į minkštą žemę. Užvakar su galingais volais aikštės dangą suspaudę stadiono darbuotojai vylėsi, jog šiandien vakare vyksiančių Lietuvos ir Lenkijos rinktinių draugiškų rungtynių metu veja nebus smarkiai suniokota. „Prieš gamtą esame bejėgiai. LFF vadovo teigimu, dar sudarinėjant Europos čempionato atrankos rungtynių tvarkaraštį, Ispanijos federacijos atstovai buvo perspėti, jog pavasario pradžioje Lietuvos futbolo aikštės dar nebūna geros kokybės. „Tačiau šiuo atveju gėda bus ne vien tik futbolui. Gėda bus visai valstybei“, - teigė L.Varanavičius.
Sirgalių palaikymas ir lūkesčiai
Nepaisant visų iššūkių, Lietuvos futbolo sirgaliai išlieka ištikimi savo komandai. Jie susirenka stadionuose, palaiko rinktinę ir tiki geresne ateitimi. Tačiau sirgaliai taip pat išreiškia nusivylimą dėl esamos situacijos ir reikalauja pokyčių.
Vakar iš visos širdies sirgau už Lietuvos rinktinę, vakar su visu stadionu šaukiau „Lietuva“ ir beprotiškai džiaugiausi, kai mūsų rinktinė įmušė įvartį (tą, ne į savo vartus). Tačiau pradėkime nuo pradžių. Keliauti stebėti rungtynių nusprendžiau paskutinę akimirką - bilietus su drauge nusipirkome dieną prieš varžybas. Ir štai, išaušo rungtynių diena, o mes nežinome, ar jos apskritai įvyks. Viskas dėl to, kad mūsų stadionas neatitinka reikalavimų ir vejos spalva nepakankamai žalia. O mums reikėjo žinoti iš anksto, juk į rungtynes važiavome iš Vilniaus.
Stadione susirinko tikrai labai daug žmonių. Iš pradžių girdėjosi tik ispanų fanų skanduotės „Espana, Espana“, tačiau kai santūrūs lietuviai pradėjo visi kartu skanduoti „Lietuva, Lietuva“, aš supratau, kad ir Lietuvoje yra futbolo fanų. Todėl jeigu kas nors bandys pasakyti, kad į futbolą ir stadioną nėra investuojama dėl to, kad Lietuvoje nėra žmonių, besidominčių futbolu, galėčiau jį drąsiai apšaukti melagiu!