Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos ir Italijos krepšinio istorija, su akcentu į tarpusavio rungtynes ir svarbiausius Lietuvos krepšinio pasiekimus.
Įvadas: Krepšinio užuomazgos Lietuvoje ir Europoje
Krepšinis Lietuvoje greitai tapo populiarus. Pirmosios krepšinio rungtynės Lietuvoje buvo sužaistos 1922 m. balandžio 23 d. Užteko 15 metų, kad ši sporto šaka šalyje iš niekam nežinomos taptų pačia svarbiausia.
Europos vyrų krepšinio čempionatų istorija prasidėjo 1935 m. Šveicarijoje. Lietuva pirmą kartą dalyvavo 1937 m. čempionate Rygoje ir iškart tapo čempione, finale įveikusi Italiją rezultatu 24:23.
1937 m. Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos triumfas
Iki tol pralaimėjusi visas tarpvalstybines rungtynes, nevertinama ir Europos čempionate Lietuvos rinktinė jau per pirmas rungtynes turėjo galynėtis su galinga Italijos rinktine. Prieš čempionatą niekas rimtai nežiūrėjo į lietuvius. Mūsų rinktinė buvo žaidusi tik su latviais ir estais. Visos tarpvalstybinės rungtynės pralaimėtos, kai kurios - triuškinamai.
Tačiau lietuviai įmaišė į savo kortų malką porą beveik neatremiamų kozirių. Iš JAV atvyko Feliksas Kriaučiūnas ir Pranas Talzūnas. Pirmasis treniravo rinktinę ir buvo pagrindinis žaidimo dirigentas. Vidurio puolėjas P.Talzūnas tapo svarbiausiu puolimo ginklu.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Jau pirmąją varžybų dieną Rygoje lietuviai sukūrė sensaciją. Rezultatu 22:20 pavyko įveikti favoritus italus. Po to debiutantai A grupėje įveikė estus ir egiptiečius, o pusfinalyje - lenkus. Gegužės 7 d. finale vėl laukė italai. Po dramatiškos kovos lietuviai nugalėjo 24:23. Paskutinę rungtynių minutę italas metė tris baudos metimus, bet visus tris kartus nepataikė. P.Talzūnas finale pelnė daugiau nei pusę komandos taškų - 14. Iš viso per penkis mačus surinkęs 69 tšk., jis tapo rezultatyviausiu pirmenybių krepšininku. Kartu su P.Talzūnu į simbolinį čempionato penketą pateko F.Kriaučiūnas.
Netikėta sėkmė sukėlė Lietuvoje džiaugsmo bangą. Komandos nariams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai. Iš entuziastų žaidimo krepšinis tapo masine sporto šaka.
1939 m. Europos čempionatas Kaune: Antrasis triumfas namuose
Tapusi Europos čempione, Lietuva gavo teisę organizuoti 1939 m. pirmenybes. Į tai žiūrėta rimtai. Buvo sudarytas pasirengimo komitetas, jo nariais tapo ir prezidentas Antanas Smetona, ir ministras pirmininkas Jonas Černius.
Kad čempionatas įvyktų, reikėjo turėti kur žaisti. Lietuvoje tinkamų salių nebuvo, bet problema išspręsta žaibiškai. 1938 m. lapkričio 22 d. patvirtintas Kauno sporto halės projektas, kurį sukūrė Anatolijus Rozenbliumas. Gruodžio 5 d. prasidėjo statybos, o 1939 m. gegužės 15 d. arenoje jau surengtos pirmosios treniruotės. Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“.
Lietuvos rinktinė turnyrui vėl ruošėsi Kūno kultūros rūmų salėje, o gyveno pensione Aukštojoje Panemunėje. Komandoje nebuvo P.Talzūno, tačiau jį pakeitė dar didesnė žvaigždė - P.Lubinas. JAV lietuvių skaičius dar padidėjo. Be P.Lubino ir F.Kriaučiūno, į Lietuvą atvyko Mykolas Ruzgys, Jurgis Jurgėla ir Vytautas Budriūnas. Šeimininkai buvo čempionato favoritai, bet tai reikėjo įrodyti aikštelėje.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Jau pirmąją čempionato dieną laukė sunkiausias išbandymas. Lietuviai susitiko su latviais. Antroje rungtynių pusėje šeimininkai atsiliko 21:27, bet sugebėjo išsigelbėti. Paskutinėmis sekundėmis P.Lubinas pataisė komandos draugo metimą ir Lietuva laimėjo 37:36.
Kitos rungtynės buvo daug lengvesnės. Mače su Suomija pasiektas taškų skirtumas (112:9) iki šiol yra rekordinis. Lietuviai tapo čempionais ir iš A.Smetonos rankų atsiėmė pagrindinį prizą - sidabrinę kraičio skrynelę. Medaliai tuo metu dar nebūdavo įteikiami. Vietoj jų krepšininkai gavo laikrodžius.
Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu ayžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad ši titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo.
Lietuvos krepšinio indėlis į TSRS rinktinę
Nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti Lietuvos rinktinė negalėjo dėl sovietinės okupacijos. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
Tarp jų: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas, Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis. Jie ne tik atstovavo TSRS rinktinei, bet ir reikšmingai prisidėjo prie jos pergalių svarbiausiuose turnyruose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Sugrįžimas į tarptautinę areną: Nepriklausomybės laikotarpis
Nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.
Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse ir 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose lietuviai iškovojo sidabro medalius, o 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse - bronzos.
2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Aukso sugrįžimas
2003 m. Europos čempionate Švedijoje Lietuvos rinktinė vėl tapo čempione, finale nugalėjusi Ispaniją. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Lietuvos ir Italijos rungtynės XXI amžiuje: Atėnų olimpiada
Į Atėnų olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė atvyko kaip 2003 metų Europos krepšinio čempionė. Grupės varžybose iš aštuonių į kitą etapą patekusių komandų mažiau taškų už Italiją buvo įmetusi tik Kinija.
Lietuvės gerai pradėjo akistatą ir laikėsi iki pirmo kėlinio vidurio (14:14), tačiau tuomet italės spurtavo 9:0 bei grėsmingai atitrūko. Mūsiškės dar bandė gelbėtis, tačiau Lietuvos rinktinę labai ribojo silpnas pataikymas iš toli.