Įvadas
Krepšinis Lietuvoje nėra tik sportas - tai nacionalinis pasididžiavimas, dažnai vadinamas antrąja religija. Ši aistra, įsišaknijusi gilioje istorijoje, vienija lietuvius visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos ir Kanados krepšinio istorijos sąsajas, pradedant nuo krepšinio ištakų Lietuvoje, Europos čempionato triumfų, sudėtingo sovietinio laikotarpio ir emigracijos bangos, kuri atvedė lietuvius į Kanadą. Aptarsime, kaip lietuvių meilė krepšiniui gyvavo net ir toli nuo tėvynės, kaip jie sekė savo rinktinės žingsnius, ir kaip NBA atsiradimas Kanadoje, o ypač Toronto „Raptors“ komandoje, tapo nauju traukos centru lietuvių bendruomenei. Straipsnyje taip pat bus papasakota jaudinanti istorija apie tai, kaip karo bėglė emigrantė iš Lietuvos, būdama garbaus amžiaus, atsidūrė Kanadoje ir galiausiai išpildė savo svajonę sutikti Toronto „Raptors“ komandoje rungtyniaujantį lietuvį Joną Valančiūną.
Krepšinio Pradžia ir Aukso Amžius Lietuvoje
Krepšinis, kaip sporto šaka, gimė XIX a. pabaigoje, kai Džeimsas Neismitas (James Naismith) sugalvojo šį žaidimą. Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. Tais pačiais metais surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai.
1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais. Krepšinio iškilimas prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje.
Lietuva tapo Europos krepšinio čempionato lydere, laimėdama čempionatus 1937 ir 1939 metais. Šie triumfai įtvirtino krepšinį kaip svarbią nacionalinės tapatybės dalį.
Karas, Okupacija ir Emigracija
Tačiau tie laikai atmena kur kas pilkesnius įvykius. 1939 metais, dar prieš sovietų okupaciją, Lietuvoje buvo surengtas Europos krepšinio čempionatas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva patyrė sovietinę okupaciją, po to - nacių okupaciją, o vėliau vėl sovietinę okupaciją. Šis laikotarpis buvo paženklintas netektimis, represijomis ir trėmimais. Daugelis lietuvių buvo priversti palikti savo šalį, ieškodami saugumo ir geresnio gyvenimo svetur.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Viena iš tokių žmonių buvo Genovaitė Birutė Kasperavičius, gimusi 1925 metų balandžio 30-ąją dieną Raseiniuose. Būdama 15 metų, ji su savo šeima slėpėsi ant upės kranto bei stebėjo Vokietijos ir Raudonosios armijos lėktuvų kovą dėl Lietuvos žemių. „Mano draugai ten mirė. Jie buvo mokykloje. Nuvažiavom pažiūrėti, bet viskas buvo sugriauta“, - pasakojo G.Kasperavicius. Karo fone paauglė atsiskyrė nuo tėvų - šeimą išskyrė vizitas pas mediką dėl skaudančio danties. Mergaitė atsidūrė kitame mieste. Didžioji G. B. Kasperavičius šeimos dalis buvo ištremta į Sibirą, tačiau mergaitei pavyko pabėgti - pirmiausia prieglobstį ji rado Frankfurte, o vėliau ją kartu su kitais pabėgėliais iš Lietuvos 1945-ųjų pavasarį išgelbėjo amerikiečių kariai. Nors ir buvo laisva, grįžti namo į Lietuvą negalėjo, nes gimtinę buvo okupavę nacius įveikę sovietai.
Lietuvių Bendruomenė Kanadoje ir Meilė Krepšiniui
Dėl sovietinės okupacijos Genovaitė negalėjo grįžti į Lietuvą. Moteris nusprendė persikelti į Kanadą, kurioje susituokė su Feliksu Kasperavičiumi. Kanadoje lietuvė susipažino, įsimylėjo ir ištekėjo už kito lietuvio Felikso Kasperavičiaus, su kuriuo užaugino keturis vaikus. Feliksas mirė prieš 25 metus. Prieš dvejus metus Genovaitė Birutė persikėlė gyventi pas dukrą Aldoną. „O Dievuliau, Kanada geriausia vieta. Kai čia apsigyvenau, į Lietuvą nuskridau po 30 metų. Ačiū Dievui, kad mano namais tapo Kanada. Čia gyvena labai malonūs žmonės. Visi dirba, visi užsidirba. Sovietų okupacijos metais iš lietuvių vogė viską, ką norėjo - pirmiausia, iš jų pavogė nepriklausomybę.
Gyvendama Kanadoje ir norėdama pajusti ryšį su savo tėvyne, G. B. Kasperavičius žiūrėdavo olimpines krepšinio varžybas. Kai 1995 metais į kovas stojo „Raptors“, ji atrado naują laisvalaikio leidimo būdą. Šiandien G. B. Kasperavičius yra viena ištikimiausių „Raptors“ klubo gerbėjų.
Kanadoje susikūrusi lietuvių bendruomenė stengėsi išlaikyti savo kultūrą ir tradicijas. Krepšinis tapo svarbia jungtimi su tėvyne, o kiekvienas Lietuvos rinktinės pasiekimas buvo švenčiamas kaip asmeninė pergalė.
Toronto „Raptors“ ir Jono Valančiūno Atvykimas
1995 metais Toronto „Raptors“ įkūrimas tapo reikšmingu įvykiu Kanados krepšinio istorijoje. Komanda greitai įgijo populiarumą, o ypač tarp imigrantų iš Europos, įskaitant ir lietuvius.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
2012 metais atsirado dar viena priežastis sekti „Raptors“. Į Torontą atvyko F. Kasparavicius tėvynainis J.
Artėjant 2017 - 2018 metų reguliariojo sezono pabaigai, G. B. Kasperavičius vis dar nebuvo gyvai mačiusi „Raptors“ rungtynių. Per komandos apšilimą su ja netikėtai susitiko pats J. „Norėjau jį pabučiuoti, bet tai būtų buvę nederama, - savo dukrai pasakojo G. B. Kasperavičius, kai J. Valančiūnas paliko autografą ant marškinėlių ir su ja nusifotografavo. - Tai buvo geriausias vakaras mano gyvenime. Jaučiausi tarsi apsvaigusi.
Ši garbaus amžiaus sulaukusi moteris - emigrantė iš Lietuvos ir viena iš ištikimiausių „Raptors“ klubo ir aukštaūgio J. Valančiūno gerbėjų. Netrukus suprasite, kodėl ši Džordžtaune, Kanados Ontarijo provincijoje, gyvenanti garbaus amžiaus moteris taip myli krepšinį ir konkrečiai J. Valančiūną.
Genovaitės Susitikimas su Jonu Valančiūnu
Sulaukusi 93-ejų metų Kanadoje gyvenanti lietuvė Genovaitė Birutė Kasperavicius, pirmą kartą gavo galimybę gyvai išvysti mylimos „Toronto Raptors“ komandos rungtynes, o negana to, susitikti ir su pačiu J.Valančiūnu.Kanados naujienų portalas Sportsnet.ca pateikė jautrią lietuvės gyvenimo istoriją bei susitikimo su Lietuvos krepšininku detales.
Tuomet, kai „Raptors“ krepšininkai apšilinėjo, prie senolės buvo pakviestas J. „Labas, kaip sekasi? - angliškai pasisveikino J. „Jūs kalbate lietuviškai? Tai super, kalbėkite lietuviškai, - sakė teigiamo moters atsakymo sulaukęs Jonas. „Čiut nepabučiavau, bet pagalvoju, kad negražu. Širdis bum bum bum. Buvo nuostabu“, - apie jaudinantį susitikimą su tėvynainiu J.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
25 metų J. Valančiūnas ir 93 metų G. B. Kasperavičius į „Air Canada Centre“ areną atvyko iš tos pačios pasaulio dalies, tačiau nuėję labai skirtingus kelius, kad čia patektų. Tą vakarą jie abu laisvai ir išdidžiai atstovavo Lietuvai - tai jausmas, kurio, kaip puikiai žino G. B.
Krepšinis kaip Tautinės Tapatybės Išraiška
Lietuva taip pat neturėjo galimybės atstovauti savo šalies vardu krepšinio aikštėje. Sovietų laikais geriausi Lietuvos krepšininkai žaisdavo po SSRS vėliava. 1988-ųjų Seulo olimpinėse žaidynėse sovietų krepšininkai laimėjo auksą, nugalėdami JAV rinktinę su Davidu Robinsonu, Danu Majerle, Mitchu Richmondu ir kitais. Keturi iš penkių SSRS rinktinės starto penketo narių buvo lietuviai, kauniečiai: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius. Po ketverių metų, po Sovietų Sąjungos griūties, nepriklausoma Lietuva sugebėjo laimėti olimpinių žaidynių bronzą, pusfinalyje nugalėjusi būtent Nepriklausomų valstybių sąjungos komandą, sudarytą iš buvusios Sovietų Sąjungos žaidėjų. Genovaitės teigimu, ši akimirka yra didingiausia Lietuvos sporto istorijoje. „Šventė visi. Visi! Kai krepšininkai sugrįžo į Kauną, buvo vėliavos, gėlės, viskas…“ - su pasididžiavimu kanadiečiams pasakojo lietuvė.
Šiandien Lietuvoje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių. FIBA reitinge Lietuva - ketvirta. Galbūt tai neatrodo itin dideliu pasiekimu šaliai, tačiau tik iki tada, kai supranti, kad Lietuvoje, grubiai skaičiuojant, gyventojų tiek pat, kiek Toronte, o pasaulyje yra daugiau nei šimtas miestų, kurių gyventojų skaičius lenkia Lietuvos populiaciją.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai ir Nesėkmės
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą modernios Lietuvos eroje nepateko į Olimpines žaidynes.
Olimpinės krepšinio viltys subliuško dar net nepasiekus Tokijo. Krepšinis Lietuvoje antroji, o kitiems gal net ir pirmoji religija.
Deja, bet atkaklią kovą galėjome išvysti tik pirmus kėlinius, o po ilgosios pertraukos, į areną bei prie televizoriaus ekranų susirinkę sirgaliai galėjo džiaugtis nebent galintys stebėti vieno geriausio pasaulio krepšininko - L. Dončičiaus šou Žalgirio arenoje.
Lietuvai neliko nieko kito, tik pripažinti Slovėnijos pergalę, kai buvo nusileista rezultatu 85:96. Mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė sensacingai nepateko į Olimpines žaidynes pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo.
Lietuva dar 2019-ųjų pasaulio krepšinio čempionatu metu iškovojo vos 9-ąją vietą, todėl tiesiausiu keliu - užėmus prizinę vietą bei gavus kelialapį į Tokiją, Olimpinių pasiekti nepavyko.
Kaunas, o taip pat ir Belgradas (Serbija), Splitas (Kroatija) bei Viktorija (Kanada), gavo teisę rengti keturis atrankos turnyrus, kurių finalai turėjo padėti išaiškinti į Olimpines vykstančias komandas. Tiesa, tokia prabanga Kaune atsiėjo tikrai nepigiai - turnyras kainavo apie 3 mln. EUR. LKF Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) sumokėjo starto mokestį, sudarytą iš trijų dalių: 1 mln. eurų, kuriuos skyrė Vyriausybė, 1 mln. eurų, kuriuos suteikė Kauno savivaldybė bei 156 tūkst. eurų, kurie buvo paimti iš LKF biudžeto. Federacijos skaičiavimais, dar 900 tūkst.
Vis tik, tokios lėšos ir viltys, atrodo, daugiau slėgė, nei įkvėpė. Šešios atrankos turnyro Kaune komandos kovojo dėl vieno bilieto į Tokiją. Lietuva, Venesuela ir Pietų Korėja pradėjo turnyrą A grupėje, o Slovėnija, Lenkija ir Angola - B grupėje[3].
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, po Nepriklausomybės atgavimo dalyvavo visose Olimpinėse, tačiau rezultatų prastėjimas jau buvo pastebimas ne vienerius metus. Į pasaulinį krepšinio elitą Lietuva kaip nepriklausoma šalis grįžo 1992-ųjų olimpiadoje.
Šis pasiekimas pakartotas ir 1996-ais, Atlantoje, o bronza lietuviai pasidabino ir 2000-aisiais Sidnėjuje, per plauką sensacingai vos nepatiesę JAV rinktinės. 2004-ais Atėnuose lietuviai krito pusfinalyje, o 2008-ais Pekine pralaimėjo mūšį dėl bronzos. 2012-ais rinktinė užėmė jau tik 8-ą vietą, o 2016-ais - 7-ą vietas. Kituose tarptautiniuose turnyruose Lietuvos krepšinio rinktinė taip pat jau senokai lipo ant nugalėtojų pakylos.
Tam tikros problemos pastebimos ne tik krepšinyje. Šių metų Olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus vos 37 sportininkai. Tai - mažiausia olimpinė rinktinė nepriklausomos Lietuvos istorijoje, net 1992-ųjų žaidynėse mūsų šaliai atstovavo 47 sportininkai[5]. Akivaizdu, jog mažesnį rinktinės narių skaičių nulėmė ir krepšininkų netektis.
Valančiūno Efektas ir Kanados Pagyros Lietuvai
Kanada ėmė aukštinti lietuvį, kuris nukalė „Raptors“ pergalę 98:87 prieš „Indiana Pacers“ komandą antrosiose pirmojo NBA atkrintamojo etapo rungtynėse.J.Valančiūno efektas tuo neapsiribojo.Lietuvį aukštino ir varžovai. „Pacers“ pripažino, kad dabar privalės surasti būdą sulaikyti aukštaūgį, nes kitaip šansų šioje serijoje neturės. O „Raptors“ sirgalių internetų svetainėje raptorsrepublic.com J.Valančiūno gerbėjai galėjo pasimokyti ir istorijos. „Kodėl J.Valančiūnas kitoks? Kodėl jis stojo į pirmąją eilę, kai tiek daug žaidėjų buvo užgožti?“, - klausė Gavinas McPhersonas.O atsakymo ieškoti jis siūlė Lietuvos istorijoje, paminėjęs olimpinę bronzą, keturis Europos čempionato medalius ir bronzą pasaulio čempionate.„Nuo Nepriklausomybės atgavimo 1991 metais jie į NBA išsiuntė 10 krepšininkų, o kiti galbūt irgi atitiko NBA kalibrą, bet nusprendė likti arčiau namų ir turėjo ilgą bei sėkmingą karjerą įvairiausiose Europos lygose.
G.McPhersonas priminė, kad Lietuvoje krepšinis - antra religija. Kaip ledo ritulys Kanadoje, kur ši sporto šaka buvo puoselėjama pirmiausia. „Šiaurės Amerikoje sakome, kad sportas - daugiau nei žaidimas, taip suteikdami jam didesnę reikšmę ir atskirdami nuo kažko, kas tik smagu. Čia tai - klišė, bet ne Lietuvoje. Dabartinė Lietuvos krepšininkų karta tęsia didžią tradiciją, sukurtą per po II Pasaulinio karo Sovietų Sąjungos okupaciją. Tuomet lietuviai į rusus žiūrėjo, kaip į nepageidaujamus okupantus, bet aiškiai neturėjo pakankamai resursų, kad kažką pakeistų“, - kanadiečius lietuvių istorijos mokė autorius. G.McPhersonas J.Valančiūno gerbėjas priminė ir Kauno „Žalgirio“ dvikovas su Maskvos CSKA klubu, bet vien sportu jis neapsiribojo.Autorius papasakojo ir apie sausio 13-osios kruvinuosius įvykius. „Sovietų kariai okupavo valdžios pastatus, naudojo ekonominę blokada, kad padidintų infliaciją, sukeltų energijos ir maisto produktų trūkumą. Tai Lietuvoje iššaukė demonstracijas. Įtampa tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos didėjo. Galiausiai įtampos pūlinys sprogo. To rezultatas - 13 žuvusių lietuvių ir daugiau nei 700 sužeistų. Tai nutiko, kai sovietų pajėgos mėgino užimti Lietuvos televizijos ir radijo pastatus, bet juos pasitiko taikūs lietuviai. Šių įvykių vaizdai gali šokiruoti. Tankai važiavo per žmones, o sovietų kariai šaudė į pastatus ir augančias žmonių minias, tarp kurių buvo ir keletas Lietuvos krepšininkų“, - rašė G.McPhersonas.
Peržvelgęs lietuvių istoriją G.McPhersonas atsisuko ir į J.Valančiūną.„1992 metų gegužės 6 dieną - keletą mėnesių prie istorinę bronzą - gimė J.Valančiūnas. Jis gimė tikrame krepšinio klimate, kur sportas tarnavo kaip pasipriešinimo okupacijai forma ir ginklas smogti atgal priešui, kuris karo lauke buvo stipresnis. Ten, kur krepšinis yra oficialus sportas ir jis toks svarbus, kad J.Valančiūnui medalį prisegė pati prezidentė, kai šis su devyniolikmečių rinktine laimėjo pasaulio čempionatą.