Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio istoriją, atsižvelgdami į jos ryšį su Kanada. Aptarsime, kaip lietuvių meilė krepšiniui persikėlė į Šiaurės Ameriką, bei kokią reikšmę šis sportas turi lietuvių diasporai. Atskleisime, kaip krepšinis padeda palaikyti ryšį su tėvyne ir stiprina tautinę tapatybę.
Istorijos vingiai: nuo Raseinių iki Toronto
1925 metų balandžio 30-ąją Raseiniuose gimusi Genovaitė Birutė Kasperavičius, dabar geriau žinoma kaip "močiutė", puikiai prisimena, kaip 1937 ir 1939 metais Lietuvos rinktinė tapo Europos krepšinio čempione. Tačiau tie laikai jai asocijuojasi ne tik su pergalių džiaugsmu, bet ir su skaudžiais karo įvykiais. Būdama penkiolikos, Genovaitė su šeima slėpdavosi paupiuose ir stebėdavo vokiečių bei Raudonosios armijos mūšius. "Ten žuvo mano draugai. Jie buvo mokykloje. Nuėjome ten jų ieškoti, bet viskas buvo išsprogdinta", - prisimena 93-ejų moteris.
Karo metu Genovaitė buvo atskirta nuo šeimos ir perkelta į kitą miestą. Jos tėvai ilgą laiką nežinojo, kas jai nutiko. Prieglobstį ji rado Švandorfe, Rytų Vokietijoje, kur ją išgelbėjo amerikiečių kariai. Tačiau grįžti į Lietuvą Genovaitė negalėjo, nes ją buvo okupavusi Sovietų Sąjunga. Todėl ji nusprendė pradėti naują gyvenimą Kanadoje.
Kanadoje Genovaitė ištekėjo už lietuvio Felikso Kasperavičiaus, su kuriuo užaugino keturis vaikus. Dabar ji turi 13 anūkų ir du proanūkius. Nors ir gyvena toli nuo Lietuvos, Genovaitė nuolat stebi krepšinio varžybas ir palaiko ryšį su savo tėvyne.
Krepšinis - antroji religija
Lietuvoje krepšinis - antroji religija. Šią sporto šaką lietuviai dievina labiau nei bet kuri kita tauta. 1939 metais, dar prieš sovietų okupaciją, Lietuvoje buvo surengtas Europos krepšinio čempionatas, kuris įrodė lietuvių meilę krepšiniui. Sovietų okupacijos metais Lietuva neturėjo galimybės atstovauti savo šalies vardu krepšinio aikštėje. Geriausi Lietuvos krepšininkai žaisdavo po SSRS vėliava.
Taip pat skaitykite: Pasaulio čempionato rungtynės: Lietuva triumfuoja
1988-ųjų Seulo olimpinėse žaidynėse sovietų krepšininkai laimėjo auksą, nugalėdami JAV rinktinę. Net keturi iš penkių SSRS rinktinės starto penketo narių buvo lietuviai: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius. Po ketverių metų, po Sovietų Sąjungos griūties, nepriklausoma Lietuva sugebėjo laimėti olimpinių žaidynių bronzą, pusfinalyje nugalėjusi būtent Nepriklausomų valstybių sąjungos komandą, sudarytą iš buvusios Sovietų Sąjungos žaidėjų. Genovaitės teigimu, ši akimirka yra didingiausia Lietuvos sporto istorijoje. "Šventė visi. Visi! Kai krepšininkai sugrįžo į Kauną, buvo vėliavos, gėlės, viskas…" - su pasididžiavimu pasakojo lietuvė.
"Toronto Raptors" ir Jono Valančiūno fenomenas
Kai 1995-aisiais Kanada pagaliau turėjo NBA savo komandą - "Toronto Raptors", Genovaitė atrado dar vieną užsiėmimą. Ji stebėdavo komandos rungtynes per televiziją ir palaikė ją. O kai 2011-aisiais lietuvis centras Jonas Valančiūnas debiutavo "Raptors" komandoje, Genovaitės palaikymas klubui pasiekė kitą lygį. Dabar Genovaitė "Raptors" trenerį Dwane'ą Casey vadina savo "vaikinu" ir labai išgyvena dėl jo lemiamomis rungtynių minutėmis. "Jis neša tokią didelę atsakomybę už visą komandą. Tai net matosi iš jo eisenos. Jis toks įsitempęs… Mano vargšas bičiulis. Jis taip kenčia, kai komanda pralaimi", - pasakoja Genovaitė.
2017-2018 metų sezoną 93-ejų lietuvė neturėjo progos gyvai pamatyti "Raptors" rungtynių. Tiesą pasakius, ji dar niekada nebuvo apsilankiusi "Air Canada" arenoje. Tačiau viskas pasikeitė balandį, kai moteris gavo nuostabią "Sports Net" dovaną - du bilietus į "Raptors" rungtynes. Per apšilimą rungtynėms ją netikėtai aplankė Jonas Valančiūnas, kuris mielai pasišnekučiavo su Kanadoje įsikūrusia tautiete gimtąja kalba. "Čiut nepabučiavau, bet, galvojau, negražu", - Genovaitė susijaudinusi pasakojo savo dukrai Aldonai, kai J.Valančiūnas įteikė jai marškinėlius su parašu ir nusipaveikslavo bendrai nuotraukai. "Dabar jaučiuosi apsvaigusi, lyg būčiau girta. Aš tokia laiminga!" - džiūgavo močiutė.
Šis susitikimas simbolizuoja ryšį tarp kartų ir tarp Lietuvos bei Kanados. 25 metų Jonas Valančiūnas ir 93 metų Genovaitė Birutė Kasperavičius į "Air Canada Centre" areną atvyko iš tos pačios pasaulio dalies, tačiau nuėję labai skirtingus kelius, kad čia patektų. Tą vakarą jie abu laisvai ir išdidžiai atstovavo Lietuvai - tai jausmas, kurio, kaip puikiai žino G. B. Kasperavičius, niekas negali atimti.
J.Valančiūno efektas tuo neapsiribojo. Lietuvį aukštino ir varžovai. "Pacers" pripažino, kad dabar privalės surasti būdą sulaikyti aukštaūgį, nes kitaip šansų šioje serijoje neturės. O "Raptors" sirgalių internetų svetainėje raptorsrepublic.com J.Valančiūno gerbėjai galėjo pasimokyti ir istorijos.
Taip pat skaitykite: Atkakli kova dėl pergalės
Lietuvos krepšinio tradicijos ir pasiekimai
Lietuva nuo Nepriklausomybės atgavimo 1991 metais į NBA išsiuntė 10 krepšininkų, o kiti galbūt irgi atitiko NBA kalibrą, bet nusprendė likti arčiau namų ir turėjo ilgą bei sėkmingą karjerą įvairiausiose Europos lygose. FIBA reitinge Lietuva - ketvirta. Galbūt tai neatrodo itin dideliu pasiekimu šaliai, tačiau tik iki tada, kai supranti, kad Lietuvoje, grubiai skaičiuojant, gyventojų tiek pat, kiek Toronte, o pasaulyje yra daugiau nei šimtas miestų, kurių gyventojų skaičius lenkia Lietuvos populiaciją.
Lietuvos krepšininkai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję ne vieną medalį. 1992 metais jau nepriklausoma Lietuvos valstybė Barselonos olimpinėse žaidynėse sugebėjo iškovoti trečiąją vietą. Šis pasiekimas pakartotas ir 1996-ais, Atlantoje, o bronza lietuviai pasidabino ir 2000-aisiais Sidnėjuje, per plauką sensacingai vos nepatiesę JAV rinktinės.
Taip pat skaitykite: Lietuva nugalėjo Kanadą