Lietuva jau seniai pripažinta krepšinio šalimi, kur šis sportas yra daugiau nei tik žaidimas - tai aistra, tradicija ir nacionalinio identiteto dalis. Šis straipsnis skirtas panagrinėti krepšinio reikšmę Lietuvai, nuo istorinių pergalių iki dainų, įamžinančių šį sportą.
Sporto apdovanojimai ir olimpinės viltys
Ketvirtadienį Vilniuje raudonu kilimu žengė mūsų šalies sporto žvaigždės. Prestižinėje Lietuvos sporto apdovanojimų ceremonijoje pagerbti geriausi 2023 metų olimpinio ir paralimpinio sporto atstovai.
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikino susirinkusiuosius: „Noriu pasidžiaugti jumis visais - ne tik tais, kurie bus apdovanoti, bet ir visais nominuotaisiais. Turime daug svarbių sukakčių. Tai - 35 metai, kaip atkurtas Tautinis olimpinis komitetas, kitais metais švęsime olimpinio judėjimo šimtmetį, bet kas man atrodo itin svarbu ir ypač svarbu šiais laikais - mūsų sportininkai yra teisingoje istorijos pusėje. Jie žino, kas yra principai, vertybės. Norėčiau nulenkti galvą prieš sportininkus ir pasakyti, kad tik jūs vieni ir jūsų treneriai žinote, kiek išliejate prakaito, kiek skiriate rytmečių, vakarų ir dienų tam, kad būtų rezultatai, kuriais džiaugiamės. Taip pat noriu padėkoti ir išreikšti savo pagarbą treneriams, kurių pasiaukojimas, žinių perdavimas ir, svarbiausia, tikėjimas savo auklėtiniais daro stebuklus.Ir, žinoma, norisi palinkėti, kad taip iškilmingai palydėdami 2023-iuosius ir įžengdami į 2024-uosius mes pasiektume daug naujų pergalių - jūs pasiektumėte, o tuo pačiu taptumėte įkvėpimu visiems“.
Šiemet apdovanojimuose paminėtos ir Lietuvos olimpinei bendruomenei reikšmingos progos: šiais metais buvo minima Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) 35 atkūrimo metinių sukaktis, o 2024-aisiais ne tik vyks Paryžiaus olimpinės žaidynės, bet ir bus švenčiamas olimpinio judėjimo Lietuvoje šimtmetis.
LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė teigė: „Ši šventė - reta galimybė suburti sporto bendruomenę ir padėkoti už šiais metais nuveiktus darbus. Dėkojame ne tik sportininkams, bet ir visiems, kurie padeda siekti rezultato ir garsinti Lietuvą. Kiti metai - olimpiniai, todėl mums visiems noriu palinkėti dar daugiau olimpinių kelialapių, o sportininkams - kantrybės, ištvermės ir sveikatos. Jūs savo pavyzdžiu įkvepiate ne tik sporte, bet ir gyvenime vadovautis olimpiniais principais“.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
LPAK prezidentas Mindaugas Bilius sakė: „Paralimpinio judėjimo misija yra siekti įtraukios visuomenės per sportą. Šįvakar čia matome kaip svajonė tampa realybe - jau ne pirmus metus paralimpiečiai ir olimpiečiai pergales švenčiame drauge. Noriu padėkoti, kad galime būti kartu. Ačiū kiekvienam sportininkui, treneriui, gydytojui, kineziterapeutui, asistentui, administratoriui už visų jūsų darbą. Jūs nukalėte pergales kartu. Ačiū paralimpinio ir viso Lietuvos sporto partneriams ir rėmėjams. Jūsų indėlis į Lietuvos pergales yra esminis”.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, sveikindamas sportininkus su šiemet iškovotomis pergalėmis, dėkojo jiems ir treneriams ne tik už džiaugsmą ir pasididžiavimą, kurį teikia jų laimėjimai, bet ir už demonstruojamą pavyzdį. „Ačiū jums už džiaugsmą, už pasididžiavimą savo šalimi, kurį teikia jūsų pergalės - tada mes visi jaučiamės didesni, stipresni. Svarbu ne tik pergalės, medalių kolekcijos, bet ir jūsų pavyzdys - siekti daugiau, svajoti drąsiau, eiti į priekį, ypač kai tai nebūna nei labai lengva, nei paprasta. Nuoširdus ačiū jums“, - sakė ministras.
LTOK, LPAK ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) organizuojamame renginyje iš viso buvo išdalinta 11 apdovanojimų, iš kurių 5 skirti olimpinio, 5 - paralimpinio sporto laureatams, taip pat išskirtinis apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“. Tiek olimpinio, tiek paralimpinio sporto laureatai vertinti „Metų sportininko“, „Metų sportininkės“, „Metų komandos“, „Metų trenerio(-ės)“, „Metų proveržio“ kategorijose.
Šventinį vakarą buvo patikėta vesti patyrusiems televizijos grandams - Martynui Starkui ir Vytarui Radzevičiui. Renginyje skambėjo jau istorija tapusios, sportui sukurtos dainos: grupė „Skamp“ priminė savo seną kūrinį „Sportas“, Vidas Bareikis atliko savą ŽAS dainos „Mes nugalėsim!“ versiją, legendinė estrados dainininkė Irena Ulvydaitė dainą „Skrieja kamuolys“ atliko su Dileta Meškaite-Kisieliene. Šia proga į didžiąją seną su savo žymiąją „Dabar arba niekada“ sugrįžo grupė „B‘Avarija“. Pasirodymus nuspalvino oro, gatvės akrobatų pasirodymai.
Angelė Rupšienė - legenda „Už viso gyvenimo nuopelnus“
Už viso gyvenimo nuopelnus šiemet apdovanota buvusi krepšininkė, viena tituluočiausių Lietuvos sportininkių Angelė Rupšienė. Monrealio (1976) ir Maskvos (1980) vasaros olimpinėse žaidynėse ji iškovojo aukso medalį, laimėjo auksą trijuose Europos ir dvejuose pasaulio čempionatuose. Jai taip pat skirta advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ įkurto Kazimiero Motiekos fondo piniginė premija. A. Rupšienei apdovanojimą įteikė LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Metų treneriai: Virgaudas Leknickas ir Deimantas Jusis
Olimpinio sporto metų treneriu tapo irkluotojų treneris Virgaudas Leknickas. Jo treniruojamos Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė tapo pasaulio ir Europos vicečempionėmis ir pelnė kelialapį į olimpines žaidynes. Kartu su jomis į Paryžių vyks ir kita šio specialisto treniruojama pora Ieva Adomavičiūtė ir Kamilė Kralikaitė. Treneriui apdovanojimą įteikė aktorė ir atlikėja Inga Jankauskaitė. Į metų trenerio vardą taip pat pretendavo Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinių treneris Dainius Novickas, disko metikų Mykolo ir Martyno Aleknų treneris Mantas Jusis.
Geriausio paralimpinio judėjimo trenerio vardas atiteko Deimantui Jusiui. 2023 m. pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate Paryžiuje D. Jusio auklėtiniai sudarė trečdalį Lietuvos rinktinės -komandai atstovavo septyni jo auklėtiniai. Šiauliuose D. Jusys turi kelias dešimtis auklėtinių su negalia. Apdovanojimą D. Jusiui įteikė dirigentas Vytautas Miškinis. Paralimpinio sporto Metų trenerio kategorijoje nominuoti buvo Lietuvos vyrų golbolo rinktinės treneris Klaidas Janeika ir kaunietė Teresė Nekrošaitė, treniruojanti tris paralimpinės rinktinės lengvaatlečius.
Metų komanda: irkluotojos Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė
Olimpinio sporto metų komanda išrinktas irkluotojų Donatos Karalienės ir Dovilės Rimkutės duetas. Porinę dvivietę valtį irkluojančios sportininkės svarbiausiose metų varžybose dukart pasipuošė sidabro medaliais - vicečempionėmis tapo ir Europos, ir planetos pirmenybėse. Be to, ši įgula iškovojo Lietuvai kelialapį į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes. „Sugauto vėjo“ statulėlė apdovanojimų scenoje įteikta Klaido Janeikos ir Aurimo Skinulio treniruojamai komandai, kuriai atstovauja Nerijus Montvydas, Genrikas Pavliukianecas, Justas Pažarauskas, Mantas Brazauskis, Artūras Jonikaitis, Juozas Eigminas. Tinklininkių duetas Europos čempionate užėmė 5-ą vietą, o planetos pirmenybėse į istorinius Lietuvos metraščius įrašė pirmąsias pergales. Dvi japonių poras nugalėjusios Monika ir Ainė galutinėje įskaitoje finišavo rekordinėje - 17-oje - pozicijoje. Nugalėtoją paskelbė nuomonės formuotoja Dovilė Filmanavičiūtė. Į šią nominaciją taip pat pretendavo lengvaatletė Greta Karinauskaitė ir irkluotoja Viktorija Senkutė.
Metų proveržis: Ernestas Česonis
Metų proveržio kategorijoje statulėlė „Sugautas vėjas“ įteikta paralimpinės rinktinės triatlonininkui Ernestui Česoniui. Jis šiemet iškovojo bronzos medalį para triatlono pasaulio taurės etape Prancūzijoje. Ernestas sėkmingai varžėsi ir namie - užėmė trečią vietą Lietuvos triatlono taurės bendroje sprinto rungties įskaitoje, varžydamasis su negalios neturinčiais sportininkais. Nugalėtoją paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Į paralimpinio sporto Metų proveržio apdovanojimą pretendavo Lietuvos vyrų tinklinio sėdint rinktinė ir jaunasis paralimpinės ekipos plaukikas iš Kauno Simonas Žvirblis, treniruojamas Birutės Statkevičienės.
Metų sportininkai: Mykolas Alekna ir Dominika Banevič
Olimpinio sporto Metų sportininkų antrus metus iš eilės tapo lengvaatletis Mykolas Alekna. Disko metikas pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalį, tapo Europos iki 23 metų čempionu bei pagerino šių varžybų rekordą, iškovojo pirmąjį karjeroje olimpinį kelialapį. Balandžio pabaigoje jis diską nusviedė net 71 m, taip užfiksuodamas 18-ą rezultatą per visą šios rungties istoriją. Vietos 2026 m. Milano ir Kortinos d‘Ampeco žiemos žaidynėse siekiantis Rapolas iškovojo Europos taurę ir užėmė penktą vietą pasaulio čempionato Ispanijoje snieglenčių kroso rungtyje. Nugalėtoją paskelbė choreografė, dėstytoja, šokių mokytoja Andželika Cholina. Metų sportininko kategorijoje buvo nominuotas dukart šio apdovanojimo laimėtojas, paralimpinės rinktinės plaukikas Edgaras Matakas, treniruojamas Ramūno Leono. Taip pat Algio Mečkovskio auklėtinis, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Metų sportininke išrinkta olimpinio sporto atstovė breiko šokėja Dominika Banevič. Šešiolikmetė Lietuvos olimpinė viltis, kuri šiemet tapo tiek Pasaulio, tiek Europos čempionate, o Europos žaidynėse iškovojo bronzą. Breiko pasaulį sudrebinusi Dominika kišenėje jau turi bilietą į Paryžiaus olimpines žaidynes. Ją apdovanojo atlikėjas Marijus Mikutavičius. Į šį apdovanojimą pretendavo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir plaukikė Rūta Meilutytė. Ji bus paskelbta žurnalo „Stilius“ metų moterimi. Paralimpinio judėjimo Metų sportininke antrus metus iš eilės pripažinta Raimeda Bučinskytė. Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulė šiais metais Nyderlanduose vykusiame Europos para čempionate iškovojo sidabro medalį ir pelnė Lietuvai pirmą bilietą į 2024 m. vasaros paralimpines žaidynes. Raimeda - pirmoji šaulė Lietuvos istorijoje, patekusi į paralimpines žaidynes. Ją apdovanojo LPAK prezidentas M. Bilius. Metų sportininkės kategorijoje buvo nominuotos dar dvi paralimpinės komandos sportininkės - pernai „Sugauto vėjo“ statulėlę iškovojusi lengvaatletė, disko metikė Oksana Dobrovolskaja, treniruojama Teresės Nekrošaitės, o taip pat maratono bėgikė Aušra Garunkšnytė, treniruojama Jono Žakaičio.
Apdovanojimų olimpinio sporto nominantai buvo paskelbti lapkritį, juos išrinko Lietuvos sporto apdovanojimų Taryba, sudaryta iš ŠMSM, LTOK, LPAK, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Lietuvos olimpinio fondo, LTOK sportininkų komisijos atstovai. Tarybos balsas sudarė 80 proc., likusius 20 proc. lėmė visuomenės balsas.
Krepšinio dainos: nuo "Fortūnos" iki "Trijų milijonų"
Stebėdami nacionalinės rinktinės žaidimą savitvardą dažnai praranda net patys santūriausi tautiečiai, todėl neapsieinama be dainų. Balsas.lt, peržvelgęs kūrybingos ir dainingos lietuvių tautos archyvą, pateikia savo skaitytojams dainų apie krepšinį dešimtuką.
- Ši 1993 m. Jūratės ir Arvydo Vilčinskų įrašyta daina paprastu pavadinimu „Krepšinis“ apie lietuvius pasako du dalykus. Pirma, visi lietuviai išmano krepšinį ir gali daugiau ar mažiau profesionaliai komentuoti įvykius aikštėje stebėdami varžybas. Antra, mes visgi turime humoro jausmą. „Kaip sušvilps, nes sienos virpa, gal policijoj jis dirba“, ‒ apie teisėją dainuoja Jūratė.
- Jauniesiems melonams grupės „Sel“ ir jos lyderis Egidijus Dragūnas asocijuojasi su šokių ir elektronine muzika, tačiau viskas iš tiesų prasidėjo nuo paaugliškos repo grupės. Pirmajį albumą „Sel“ išleido dar 1993 m., o vienas iš jo dainų „Kašio fanatas“ ilgam tapo papildomu impulsu jaunatviško maksimalizmo su entuziazmu ir taip nestokojantiems paaugliams lauko aikštelėse treniruotis dar intensyviau.
- Tiek dainų, tiek jų buvo sukurta jau septintą dešimtį skaičiuojančiam Kauno „Žalgirio“ klubui turbūt nebuvo parašyta jokiai kitaip Lietuvos komandai. Oficialių komando himnų taip pat buvo daugybė, tačiau iš pastarojo meto kūrinių norisi išskirti 2002 m. parašytą ir bliuzo atlikėjos Arinos įdainuotą versiją. Šis himnas išsiskiria kaip šviesus linkėjimas pergalių, tačiau kartu ir vienybės, vengiant priešpriešą kuriančio fanatizmo.
- Šią dainą grupė „Kastaneda“ sukūrė 2007 m. Ispanijoje vykusiam Europos krepšinio čempionatui. Tais metais Lietuvos vyrų rinktinė pusfinalyje apmaudžiai pralaimėjo rusams ir turėjo tenkintis mažuoju finalu, o „Kastanedos“ daina išsiskyrė santūriems lietuviams nebūdingu agresyvumu ir skambiais pareiškimais apie savo galią.
- Šią dainą grupė „Žas“ sukūrė kaip motivacinį kūrinį vyrų krepšinio rinktinei, o taip pat ir visiems sirgaliams 2003 m. Švedijoje vykusio Europos krepšinio čempionato proga. Finale lietuviai įveikė ispanus ir po 64 metų pertraukos iškovojo Senojo žemyno čempionų titulą. Lemiamos rungtynės įvyko sekmadienį, todėl sirgaliai juokavo, kad pirmadienį Seimas skubos tvarka turėjo paskelbti nedarbo diena.
- Jei ir yra Lietuvoje žmogus, kurį galima laikyti krepšinio himnų specialistu, tai M. Mikutavičius. Vilniaus „Lietuvos Ryto“ komandos gerbėjams, be abejonės, svarbiausias yra jo sukurtas oficialus komandos himnas. Dainoje aiškiai akcentuojamas pasididžiavimas tuo, kad priklausai bendraminčių grupei, o sunkumai kelyje link pergalės - neišvengiamas dalykas. „Jei būsime vieningi - nugalėsime“, tokia žinia šioje dainoje perteikta itin efektyviai, o norint, kad himnas būtų populiarus tarp komandos gerbėjų, tai itin svarbu.
- Dar viena Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei skirta daina buvo parašyta specialiai tam reikalui susibūrusio bendraminčių būrelio. Netgi grupės pavadinimo nėra, o kūrinys, pavadintas tiesiog Lietuvos krepšinio himnu žinomas kaip liaudies arba krepšinio fanų kūryba.
- Jeigu reikėtų įvardinti pačias svarbiausias krepšinio pergales, sąrašo viršuje greta rinktinės pasiekimų būtų ir 1999 m. Kauno „Žalgirio“ laimėtas „Eurolygos“ turnyras. Padaryti tai šiam ar bet kuriam Lietuvos klubui pavyko pirmą ir vienintelį kartą, o kokioje euforijoje skendėjo sirgaliai sunku ir nupasakoti. Ir ne tik jie, „Eurolygai“ pašlovinti skirtą pergalės dainą „Žas“ įrašė kartu su visa „Žalgirio“ komanda.
- Neoficialiai laikoma tikruoju ir vieninteliu Lietuvos krepšinio himnu ši M. Mikutavičiaus daina iš tiesų buvo skirta 2000-ųjų olimpinėms žaidynėms Sidnėjuje. Vyrų krepšinio rinktinė olimpiadoje pelnė bronzos medalius, o žaidėjus Lietuvoje sirgaliai pasitiko skanduodami būtent „Tris milijonus“. Sportininkų pasiekimai, lengvai įsimenamas vaizdo klipas ir patriotiškumą bei tautinį pasididžiavimą skatinantys žodžiai greičiausiai lėmė tai, kad ši daina žaibiškai išpopuliarėjo.
- Rudenį Lietuvoje įvyksiantis Europos krepšinio čempiontas - didžiausias istorijoje. Natūralu, kad tokiam neeiliniam įvykiui neužtenka vien pasirūpinti krepšinio arenomis, viešbučiais ir įvairiais organizaciniais klausimais. Reikėjo dainos, kurią su šiuo čempionatu vėliau sietų ne tik patys lietuviai, bet ir visa Europa. Metų pradžioje rengtą krepšinio himno konkursą laimėjo „žvaigždžių rinktinė“ - M. Mikutavičius, Mia ir Mantas. Konservatyvūs lietuviai kurį laiką niurzgėję, esą naujas krepšinio himnas jiems nereikalingas, pamažu išgirsta ir naująją dainą. Daug kas priklausys nuo to, kaip vyrų rinktinei seksis rudenį.
"Trys milijonai": daina, tapusi himnu
Lygiai prieš 20 metų Sidnėjuje vyko vienos sėkmingiausių Lietuvos istorijoje vasaros olimpinės žaidynės. Ir būtent prieš 20 metų buvo sukurta daina, iki šiol visuose pasaulio kampeliuose lydinti mūsų šalies sportininkus - Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“.
Kiek daugiau nei prieš mėnesį iki žaidynių Australijoje gimęs kūrinys labai greitai tapo Lietuvos sporto himnu, nors M.Mikutavičius prisipažįsta tikrai nemanęs, kad jo daina bus tokia populiari. Bet netrukus jis pajuto, kad gimė neeilinis kūrinys.
„Pirmą kartą „Tris milijonus“ gyvai dainavau per olimpiečių sutiktuves. Išgirdau, kad žmonės moka žodžius mintinai ir dainuoja kartu su manimi. Tada ir supratau, ką iš tiesų padarėme. Nuėjo elektra per kūną, nes kiekvieno dainininko pasitenkinimo viršūnė, kai jis girdi, kad publika dainuoja jo dainą. Tuo metu apskritai buvo sporto pakilimas ir žmonės kur kas audringiau reagavo į įvykius nei dabar. Minios žmonių, visi pamišę dėl medalių, vėliavos plaikstosi. Tuo metu tai atrodė labai galingai. Paskui atėjo tas etapas, kai nuo šios dainos pavargau. O dar po kažkiek laiko vėl prikėliau ir dabar dainuoju su džiaugsmu“, - pasakojo atlikėjas.
Pirmąsyk nuskambėję 2000 m. rugpjūtį, „Trys milijonai“ jau 20 metų griaudžia visur, kur tik nukeliauja Lietuvos sportininkai. Šią dainą kartu su Marijonu traukia ne tik sirgaliai, bet ir patys atletai. Ne vienas yra prisipažinęs, kad pakilūs akordai bei patriotiški žodžiai išspaudė ir ašarą. Dažniausiai - džiaugsmo. Nors kartais ir apmaudo - tada, kai, anot priedainio „tik per klaidą netapom mes čempionais“.
Net santūrusis krepšinio strategas Jonas Kazlauskas, 2000 m. atvedęs Lietuvos rinktinę ant olimpinių žaidynių garbės pakylos, prisipažino: „Tada įsiminė nuolat skambėjusi Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“ - kai tik ji suskamba, aš visuomet iškart prisimenu Sidnėjų.“