Ledo ritulys, dinamiška ir įtraukianti sporto šaka, turinti gilias tradicijas visame pasaulyje, Lietuvoje ir Latvijoje turi savitą ir įdomią istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime ledo ritulio raidą šiose Baltijos šalyse, pradedant jo užuomazgomis ir baigiant naujais bendradarbiavimo projektais, tokiais kaip Baltijos ledo ritulio lyga (BHL).
Ledo ritulio pagrindai
Prieš gilinantis į istoriją, verta trumpai apžvelgti ledo ritulio pagrindus. Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus (1 vartininkas, 2 gynėjai, 3 puolėjai). Komandą sudaro 23 žaidėjai, kurie keičiami bet kuriuo žaidimo metu. Žaidžiama 3 kėlinius po 20 minučių grynojo laiko. Aikštė yra 56-61 m ilgio ir 26-30 m pločio, apsupta 1,17-1,22 m aukščio bortų. Abiejuose aikštės galuose yra 1,83 m pločio ir 1,22 m aukščio vartai. Žaidėjai ritmušomis (ledo ritulio lazdomis) varo arba perduoda ritulį (plokščią, juodą kietos gumos diską, kurio skersmuo 7,62 cm, storis 2,54 cm, masė 156-176 gramai). Žaidimui vadovauja 3 aikštės teisėjai. Nusižengusiam žaidėjui skiriamos 2, 5, 20 ir 25 minučių baudos (neleidžiama žaisti). Laimi komanda, daugiau kartų įmušusi ritulį į varžovų vartus. Žaidėjai avi batus su ledo ritulio pačiūžomis; kad išvengtų traumų, dėvi apsauginius kostiumus (kojų, alkūnių, krūtinės apsaugas, specialias trumpakelnes), pirštines, šalmus su veidą saugančiu stiklu (vartininkai - specialius kojų šarvus, kaukes).
Ledo ritulio užuomazgos Lietuvoje
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti 1922 m. S. Dariaus iniciatyva. 1926 m. įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas (dalyvavo 4 komandos). Iki 1927 m. buvo žaidžiamas skandinaviškasis ledo ritulys, kurio taisyklės mažai skyrėsi nuo dabartinių ledo ritulio taisyklių. 1932 m. Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3). 1938 m. Lietuva priimta į Tarptautinę ledo ritulio federaciją ir Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio pirmenybėse Prahoje (nugalėjo Rumunijos rinktinę ir trejas rungtynes pralaimėjo). Lietuvoje pirmenybės vykdavo kasmet, bet dėl nepalankių oro sąlygų nebūdavo baigiamos. Geriausi to meto žaidėjai: K. Bulota, V. Ilgūnas, Vladas Karalius, Juozas Klimas. 1947-1948 m. SSRS I lygos pirmenybėse žaidė Kauno Spartako komanda. Zenonas Ganusauskas ir Juozas Pimpis tuo metu buvo SSRS rinktinės nariai. 1958-61 m. Lietuvos rinktinė žaidė SSRS B klasės pirmenybėse, 1962-78 m. - SSRS tautų žiemos spartakiadose. 1992 m. Tarptautinė ledo ritulio federacija atkūrė Lietuvos narystę. Didžiausias Lietuvos ledo ritulio rinktinės laimėjimas - 2006 m. pasaulio I lygos čempionate Taline iškovota antra vieta.
Kęstutis Bulota: ledo ritulio pradininkas
Kęstutis Bulota kritikavo tuometinį Lietuvos ledo ritulio žaidimą, kuriame buvo naudojamas kamuolys ir žaidžiama ne pagal galiojančias taisykles. Jis inicijavo permainas, ragindamas Lietuvą pereiti prie kanadietiškų žaidimo taisyklių. Šios permainos leido surengti pirmąsias tarpvalstybines rungtynes su Latvija, kurias Lietuva pralaimėjo rezultatu 0-3. Nepaisant pralaimėjimo, ledo ritulys Lietuvoje ėmė sparčiai populiarėti, o jo lygis - kilti.
K. Bulota taip pat pasižymėjo kaip sportininkas. Sankt Morice (Šveicarija) vykusiose varžybose jis varžėsi keturiose rungtyse, o aukščiausią - penktąją - vietą užėmė 10 000 m čiuožimo rungtyje. Įdomu tai, kad šios varžybos buvo nutrauktos dėl oro sąlygų, tačiau K. Deja, K. Bulotos likimas buvo tragiškas. 1941 m. birželio 14 d., Sovietų Sąjungai vykdant masinį lietuvių trėmimą, jis buvo išvežtas į Sibirą, kur žuvo bandydamas pabėgti iš lagerio.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Pirmosios ledo ritulio komandos ir varžybos
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti 1922 m. Tarpukariu populiarios buvo įvairios sporto organizacijos, tokios kaip Lietuvos sporto lyga, Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga ir kitos, kurios rūpinosi sporto rėmimu ir populiarinimu. Kretingoje, pavyzdžiui, ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ir Akmenos upės ledo jau buvo žaidžiamas ledo ritulys XX a. 4-ą dešimtmetį.
Jonas Murauskas, gimęs 1913 m. Kaune, prisiminė, kad ledo ritulį pradėjo žaisti 1927-aisiais, būdamas keturiolikos. Anot jo, taisyklės praktiškai nesiskyrė nuo šiandieninių, tačiau rungtynės būdavo rengiamos po atviru dangumi ir tik tinkamomis oro sąlygomis. J. Murausko išsaugotose nuotraukose matyti, kad ledo ritulininkai žaisdavo be apsaugos priemonių, tik vartininkas būdavo šiek tiek labiau prisidengęs. Šoniniai aikštės borteliai būdavo suręsti iš lentų.
Lietuvos ledo ritulio rinktinė ir tarptautiniai pasiekimai
Nepaisant sunkumų, ledo ritulys Lietuvoje sparčiai vystėsi, o jo kulminacija tapo Lietuvos ledo ritulio rinktinės dalyvavimas 1938 m. pasaulio ledo ritulio čempionate. Čempionate, vykusiame Prahoje, Čekoslovakijoje, Lietuvos rinktinė užėmė 10 vietą. Šis pasiekimas iki šiol yra nepakartotas.
1938 m. pasaulio čempionatas Prahoje
1938 m. Lietuvos rinktinė debiutavo Europos bei pasaulio ledo ritulio pirmenybėse tuometinėje Čekoslovakijoje. Kalnų mūsiškiai nenuvertė, tačiau ryškiai įsirašė savo vardą į istoriją. Jie netgi buvo pavadinti pirmenybių sensacija. Be istorinės šventės ant ledo, tada lietuviai dar minėjo ir Valstybės atkūrimo 20-metį. Praėjo lygiai 80 metų ir Lietuva jau švenčia 100-metį.
Lietuvos rinktinės sudėtis 1938 m. pasaulio čempionate: A. Bačinskas, V. Dornas, J. Grigalauskas, V. Ilgūnas, Jocius, A. Hofmanas, V. Karalius, J. Klimas, A. Kuzmickas, B. Kuzmickas, A. Mačius, V. Matulevičius. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Prieš 1938 pasaulio čempionatą Prahoje įvykusiame LIHG kongrese tarp 14 valstybių, dalyvaujančių čempionate, buvo ir du Lietuvos atstovai - J. Kalvaitis ir J. Grigaliauskas.
Žymūs Lietuvos ledo ritulininkai
Žymiausi 20 a. pabaigos-21 a. pradžios ledo ritulininkai: D. Kasparaitis, D. Zubrus (abu rungtyniavo NHL), Arūnas Aleinikovas, Mantas Armalis, broliai Dainius Bauba ir Egidijus Bauba, Aivaras Bendžius, Dmitrijus Bernatavičius, Danielius Bogdziulis, Arnoldas Bosas, Rolandas Bučys, Andrejus Jadkauskas, Andrius Kaminskas, Artūras Katulis, Mindaugas Kieras, Šarūnas Kuliešius, Laurynas Lubys, Nerijus Ališauskas, Vytas Paražinskas, Darius Pliskauskas, Edgaras Protčenko.
Ledo ritulio istorija Latvijoje
Latvijoje ledo ritulys taip pat turi gilias tradicijas. Kaip rašoma užfiksuotoje Latvijos ledo ritulio istorijoje, pirmosios registruotos Latvijos ledo ritulio rungtynės įvyko 1909 m. vasario 15 d., tačiau kanadietiškuoju ledo rituliu vadinama sporto šaka išpopuliarėjo tik XX a. trečiajame dešimtmetyje, pakeitusi bandy, žaidimą panašų į lauko ledo ritulį, bet žaidžiamą ant ledo su kamuoliuku.
1929 m. su Latvijos socialdemokratų darbo partija susijęs sporto klubas Rygos SSS, perėjo nuo bandy prie ledo ritulio. Pirmosios oficialios ledo ritulio rungtynės įvyko 1930 m. vasario 15 d. tarp Rygos centro ir Karaliaučiaus skyriaus komandų, kuriose žaidė Latvijos parlamentaras, vėliau garsus politinis pabėgėlis Švedijoje Bruno Kalniņš.
1930 m. Latvijos žiemos sporto federacija parėmė ledo ritulį, o 1931 m. Latvija buvo priimta į IIHF. Vietoj nustatyto lygos žaidimo komandos varžėsi trumpesniuose turnyruose. Latvija debiutavo 1932 m. Europos čempionate, o po metų ir Prahoje vykusiame pasaulio čempionate.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Ledo ritulys Latvijoje buvo žaidžiamas ant lauko užlietų dangų, o kartais ir ant ežerų. Tai priklausė nuo oro sąlygų, todėl dažnai rungtynės būdavo žaidžiamos esant plikledžiui arba net atšaukiamos. Kariuomenės klubui 1934 m. įrengus dirbtinį apšvietimą, buvo galima žaisti ir naktį. 1950 m. Rygoje, Dauguvos stadione, buvo pastatyta pirmoji Latvijoje nuolatinė lauko ledo aikštė, o 1960 m. pradėtas naudoti dirbtinis ledas. Pirmoji Latvijoje uždara ledo arena, Rygos sporto rūmai, buvo atidaryta 1970 m.
Antrasis pasaulinis karas nesustabdė ledo ritulio. Sovietai išformavo esamas komandas, bet įkūrė naujas. Kiek galėjo karo sąlygomis, jos tęsė veiklą. Nepaisant sudėtingų pokario sąlygų, ledo ritulys Latvijoje išliko atsparus. Kitą sezoną komandos pradėjo žaisti sovietų lygoje, pasitelkdama prieškario Latvijos žaidėjus. Aukščiausiame divizione komanda išbuvo iki 1958-59 m. sezono.
2006 metais Latvijoje ledo ritulys gavo naują postūmį išpopuliarėti Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje Latvijos ledo ritulio žaidimo lygis krito. Lūžis įvyko 1968-69 m. atvykus sovietų treneriui Viktorui Tichonovui. Ledo ritulio mokyklos auklėtinis Helmutas Balderis tapo superžvaigžde, vėliau, 1977 m., kartu su V. Tichonovu persikėlė į Maskvos centrinę Raudonosios armijos komandą.
Rygos komanda žaidė aukščiausiame divizione iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo. Kai 1990-1991 m. žiemą Sovietų Sąjunga subyrėjo, o Latvija stipriai siekė nepriklausomybės, žaidėjai ėmė skirstytis. Pirmaisiais nepriklausomybės metais Latvijos ledo rituliui sunkiai sekėsi išgyventi: finansavimas dingo, o žaidėjai akimirksniu palikdavo savo komandas dėl bet kokios galimybės užsienyje. Nepaisant šių iššūkių, rinktinei pavyko sėkmingai išlaikyti savo pozicijas aukščiausioje lygoje ir pasiekti ne vieną pergalę.
Nacionalinės rinktinės sėkmė lėmė ledo ritulio atgimimą Latvijoje. Iki 2006 m. Latvijoje jau buvo 17 uždarų ledo ritulio aikštelių ir auganti ledo ritulio programa, kurioje užsiregistravo daugiau kaip 4 000 žaidėjų. Tai buvo didžiulis pokytis, palyginti su 1990-aisiais, kai šalyje buvo tik 3 uždarų patalpų ledo arenos ir apie 1 000 registruotų žaidėjų. Ryga taip pat turėjo KHL komandą, kuri dar labiau prisidėjo prie šios sporto šakos populiarinimo.
Didelį postūmį ledo rituliui Latvijoje suteikė 2006 m. atidaryta Rygos arena, daugiafunkcinis objektas, kuriame ledo ritulio varžybas gali stebėti 10 300 žiūrovų. Arena buvo pastatyta kaip pagrindinė 2006 m. IIHF pasaulio čempionato, kurio šeimininkė buvo Latvija, vieta. Nacionalinės rinktinės kelionė pažymėta žymiais laimėjimais, įskaitant 2018 m. laimėtą I diviziono A grupės pasaulio čempionatą, užtikrinusį vietą aukščiausiame divizione.
Latvijos nacionalinė religija: ledo ritulys
Latvijoje ledo ritulys nėra tik sportas, nes tai aistra, tradicija ir religija. Kaimyninėje Lietuvoje tauta pulsuoja krepšinio ritmu, o Latvija kvėpuoja ledo ritulio aikštės vėsa. Latvija pasaulio čempionatuose aukščiausiame divizione dalyvauja nuo 1997 m., o geriausią rezultatą šiame turnyre šalis pasiekė 2009 m., kai užėmė 7 vietą. Keletas Latvijos žaidėjų pateko į Nacionalinę ledo ritulio lygą (NHL), įskaitant Artūrs Irbe, kuris laikomas vienu geriausių visų laikų Latvijos ledo ritulininkų.
A. Irbė, NHL žaidęs kaip vartininkas keliose komandose, 2010 m. buvo įtrauktas į Latvijos ledo ritulio šlovės muziejų. Sandis Ozoliņš yra dar vienas žymus latvių ledo ritulininkas, kuris padarė sėkmingą karjerą NHL ir 1996 m. su Kolorado komanda laimėjo Stenlio taurę. Jie įrodė, kad latviai, nepaisant mažo šalies gyventojų skaičiaus, gali pasiekti puikių rezultatų šiame sporte. Jų sėkmė skatina jaunųjų Latvijos žaidėjų ir sirgalių svajones.
Šie žaidėjų vardai padėjo šaliai išgarsėti ir parodyti, kad ledo ritulys yra žaidžiamas kitose šalyse. Ir kaip rodo šios naujosios pergalės, Latvijos sportininkų lygis prilygsta ir tokiems lyderiams kaip JAV žaidėjai. Ledo ritulio reikšmė Latvijoje neapsiriboja vien tik šia sporto šaka. Jis įsitvirtinęs nacionalinėje sąmonėje ir yra vienybės šaltinis. Ledo ritulio rungtynės, ypač tos, kuriose dalyvauja nacionalinė komanda, dažnai suburia šeimas, draugus ir net nepažįstamus žmones. Ši sporto šaka skatina nacionalinio pasididžiavimo ir tapatybės jausmą, ypač kai komanda pasiekia sėkmę tarptautinėje arenoje.
Bronzos medalis pasaulio čempionate
Latvija sutriuškino JAV ledo ritulio žaidėjus ir sudrebino pasaulį savo pirmąja tokia pasauline pergale. Latvijos ledo ritulio rinktinė sukūrė istoriją, nes iškovojo puikią pergalę prieš Jungtines Amerikos Valstijas ir pirmą kartą istorijoje iškovojo Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) pasaulio čempionato bronzos medalius. Įtampos ir dramos kupinose rungtynėse latviai po stulbinančios pergalės per pratęsimą 4:3 palaužė Jungtines Amerikos Valstijas ir pademonstravo savo meistriškumą bei atsparumą pasaulinėje arenoje.
Latvijos didvyriu tapo gynėjas Kristianas Rubinsas, kuris buvo pagrindinis rungtynių žaidėjas, atvedęs komandą į netikėtą pergalę ir pelnęs lemiamą antrąjį įvartį vos 1:22 min. po pratęsimo. Šio bronzos medalio svarbą komandai ir visai šaliai atspindėjo emocinga K. Rubinso reakcija.
Šis monumentalus pasiekimas Latvijos rinktinei nebuvo lengvas. Turnyrą jie pradėjo dviem pralaimėjimais prieš tokius sunkiasvorius kaip Kanados ir Slovakijos rinktines. Tačiau jie greitai persigrupavo, parodė didžiulį atkaklumą ir dvasią, laimėjo kitas šešerias rungtynes iš eilės, kol pusfinalyje nusileido Kanadai.
Ši bronzos medalio pergalė yra pirmoji Latvijos pergalė turnyre. Ankstesnis geriausias jų rezultatas buvo septintoji vieta, kurią jie buvo pasiekę tris kartus.
Iš JAV atimtas bronzos medalis Latvijai reiškia tikrai reikšmingai daug. Ši istorinė Latvijos pergalė išliks atmintyje dėl jaudinančių posūkių, pradedant didvyrišku Rubinso išlyginamuoju ir pergalingu įvarčiu, baigiant įspūdingu Silovo įvarčiu. Tai liudija apie nepalaužiamą komandos dvasią ir pabrėžia jos kylančią reikšmę tarptautiniame ledo ritulyje.
Bendradarbiavimas: Baltijos ledo ritulio lyga (BHL)
Lietuvos ledo ritulio pasaulis ruošiasi istoriniam momentui: vis labiau Lietuvoje populiarėjanti sporto šaka dėlioja akcentus bendram projektui su Latvija. Kokybiniam šuoliui besiruošiantis Lietuvos klubinis ledo ritulys patirties semsis iš kaimynų - nuspręsta rengti bendrą abiejų šalių Baltijos ledo ritulio lygos turnyrą.
Lietuvos klubinis ledo ritulio pasaulis žengia į naują amžių: sutarta, kad nuo ateinančio sezono Lietuvos ir Latvijos ledo ritulio klubai varžysis vienoje lygoje. Bendros pirmenybės pakeis abiejų šalių nacionalinius čempionatus: naujoje lygoje varžysis stipriausios kaimyninių šalių komandos, o tiek Lietuva, tiek ir Latvija neberengs atskirų savo pirmenybių.
Būsimi Baltijos lygos (BHL) kontūrai gerokai skirsis nuo pastaruosius du metus matyto modelio. Tuomet dvi stipriausios Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos dėl nugalėtojų titulo varžėsi dviem etapais: grupių etape ir finaliniame ketverte, kiekviename iš jų sužaisdamos po dvi rungtynes. Visgi, viso sezono metu jos varžėsi nacionalinėse pirmenybėse, o su kaimynais susitiko tik dviejų savaitgalių metu.
Naujoji lyga startuoja su ilgalaike vizija: asociacija „Hockey Lietuva“ kartu su Latvijos ledo ritulio federacija įsipareigojo bendrą čempionatą rengti bent jau artimiausius tris sezonus. Pirmenybėms pasiekus lūkesčius, ateityje tikimasi projektą pratęsti ir ilgesniam laikotarpiui.
BHL formatas ir dalyviai
Stipriausios Lietuvos ir Latvijos komandos lygiomis teisėmis varžytųsi viso sezono metu: reguliariajame sezone ir atkrintamosiose varžybose. Nerengiant nacionalinių pirmenybių, šalies čempionai paaiškėtų būtent BHL kovose. Naujoje lygoje dalyvaus 8-12 komandų. BHL laukiama bent jau penkių Latvijos klubų ir trijų komandų iš Lietuvos. 2022-2023 metų BHL sezono rungtynių skaičius priklausys nuo galutinio komandų skaičiaus. Jei pirmajame Baltijos lygos sezone dalyvaus aštuoni klubai, tuomet komandos reguliariajame sezone varžysis šešių ratų sistema (po 42 rungtynes kiekvienai komandai), o surinkus daugiau nei devynis dalyvius reguliariajame sezone kovos vyktų keturių ratų sistema (priklausomai nuo dalyvių kiekio, kiekviena komanda sužaistų po 32-44 rungtynes). Tiek ir Lietuvos, tiek ir Latvijos komandos namų rungtynes žais savo arenose. Numatoma, jog komandų kelionės į išvykos rungtynes siektų 3-6 valandas, o nuo kitoje valstybėje įsikūrusių varžovų juos skirtų 200-400 kilometrų. Numatyti ir šventiniai renginiai žiūrovams: sezono metu bus surengtos „Visų žvaigždžių“ rungtynės bei 3x3 turnyras.
Iššūkiai ir galimybės
Kovos su gerokai daugiau patirties turinčiais kaimynais iš Latvijos - ne tik puiki galimybė, tačiau ir rimtas iššūkis klubams iš Lietuvos. Jungiantis prie aukštesnio lygio komandų lietuviams ne tik atsiras galimybė tobulėti, tačiau ir teks gerokai pasistengti siekiant prilygti gilesnę istoriją ir didesnę patirtį turintiems latviams.
Pagrindinis Lietuvos ledo ritulio klubų iššūkis - papildomų finansų pritraukimas. Lyginant su Lietuvos čempionatu dvigubai didėjantis rungtynių kiekis, ilgesnės kelionės ir kur kas intensyvesnis sezonas pareikalaus kur kas didesnių investicijų, nei dalyvavimas vietinėse pirmenybėse. Pateikiant galimybę pasirodyti ne tik vietinei, tačiau ir kaimyninei rinkai, tikimasi į klubus pritraukti ir naujų rėmėjų, tačiau svarbiausią vaidmenį Lietuvos klubų dalyvavime būsimoje lygoje gali atlikti miestų savivaldybės.
Pirmuosius ir bene svarbiausius savo darbus Lietuvos klubai privalo atlikti iki liepos ketvirtos dienos - būtent tuomet užsidarys paraiškų dalyvavimui būsimoje lygoje priėmimas. Iki šiol vienoje lygoje su latviais mūsų šalies garbę yra ginusi vienintelė komanda: nuo 2003 iki 2012 metų Elektrėnų „Energija“ varžėsi Latvijos čempionate.