Krepšinis Lietuvoje - tai ne tik sportas, bet ir svarbi nacionalinio identiteto dalis, giliai įsišaknijusi šalies kultūroje ir istorijoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos ir Lenkijos krepšinio istorijos sąsajas, prisiminsime svarbiausius momentus, atskleisime pergales ir sunkumus, su kuriais susidūrė Lietuvos rinktinė.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje pradėjo populiarėti XX amžiaus pradžioje. Jo pradininku laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius, kuris propagavo ne tik krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, pavyzdžiui, futbolą, lengvąją atletiką ir ledo ritulį. S. Darius parašė knygeles apie krepšinį ir beisbolą, skatino sveiką gyvenseną.
Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. balandžio 23 d. 1924 m. S. Darius tapo vienu pirmųjų krepšinio teisėjų.
Tarpukario Lietuvos triumfas Europos krepšinio čempionatuose
Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją galima skaičiuoti nuo 1925 m., kai Rygoje įvyko pirmosios tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine. Tačiau tikrasis triumfas atėjo vėliau, kai Lietuvos rinktinė du kartus iš eilės tapo Europos čempionais.
1937 m. Rygoje vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Felikso Kriaučiūno, iškovojo aukso medalius, nugalėjusi visas varžoves. Po dvejų metų, 1939 m., Europos čempionatas vyko Kaune. Lietuviai, palaikomi savų žiūrovų, vėl triumfavo, nugalėdami visas komandas ir antrą kartą tapdami Europos čempionais. Mykolas Ruzgys buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Šis laikotarpis laikomas Lietuvos krepšinio aukso amžiumi, kai šalies rinktinė dominavo Europos krepšinio arenoje.
1939 m. Europos krepšinio čempionatas Kaune: pasiruošimas ir dalyviai
Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBB) nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, šalis turėjo nedaug laiko tinkamai pasiruošti šiam reikšmingam tarptautiniam sporto renginiui. Buvo sudaryti Garbės ir Organizacinis komitetai. Garbės komitete buvo aukščiausi šalies vadovai - Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Jonas Černius, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis ir ministrai.
Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Statybos dalyviams buvo padovanoti bilietai į Europos čempionato rungtynes (kurie buvo gana brangūs: sėdimoji vieta kainavo nuo 2,5 iki 5, o stovimoji - nuo 1,5 iki 2 to meto litų).
Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“.
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai Lietuvos diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Dalyvių nuotaikos ir atmosfera
Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą, kurioje buvo apgyvendintos. Į čempionato atidarymą pavėlavo atvykti Suomijos delegacija.
Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad temperamentingiausi iš atvykėlių buvo italai: jie „tuojau laimi visų simpatijas. Tai linksmi ir simpatiški, liekni juodaplaukiai vyrukai. Italai Kaune sukuria egzotišką nuotaiką ir lieka susidomėjimo centru. Tik traukiniui sustojus, jie pradeda dainuoti, groti burninėmis armonikėlėmis ir tuojau susidraugauja su pasitikti atėjusiais kauniečiais“.
Apie latvius ir estus „XX amžius“ rašė, kad jų delegacijos atvyko vienu traukiniu, „estai linksmai šypsosi, sveikinaisi su pažįstamaisiais ir tuojau vyksta į Karo mokyklą. Latviai daug rimtesni. Jie nekrečia pokštų, jų veidai susikaupę, visur matyti drausmė ir tvarka. Jie ir pirmenybėse bus vieni iš rimčiausių varžovų“.
Lietuvos rinktinės sudėtis ir žvaigždės
Lietuvos rinktinę 1939 m. sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys.
Bene didžiausia žvaigždė buvo Amerikos lietuvis, vidurio puolėjas P. Lubinas, ne mažiau svarbus vaidmuo teko kitam Amerikos lietuviui - F. Kriaučiūnui. 1937 m. čempionate F. Kriaučiūnas buvo žaidžiantysis treneris, o 1939 m. - komandos kapitonas. 1939 m. čempionate žaidžiančiuoju treneriu buvo 1,98 cm ūgio P. Lubinas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Čempionato atidarymas ir rungtynės
Gegužės 22 d. „XX amžius“ pateikė išsamų reportažą apie čempionato atidarymą: „Vakar iškilmingai atidarytos III Europos krepšinio pirmenybės naujoje krepšinio halėje. Jau prieš 17 val. halė pilna žmonių. 17 val. 10 min. atvyksta Respublikos Prezidentas. Jį ir kitus aukštus svečius sutinka tautiškais rūbais apsirengusios tautiškų šokių šokėjos. Dekanas Kapočius atlieka halės pašventinimo apeigas. Policijos orkestras sugroja „Marija, Marija“. Po akimirksnio pertraukos pasigirsta parado maršas. Aikštėn įžygiuoja parado vedėjas Vabalas, už jo - teisėjų kolegija ir krepšininkai su vėliavomis šia tvarka (pagal prancūzų abėcėlę): Estija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Lietuva. Už jų pasirodo ir šios dienos labiausiai laukiamo programos punkto išpildytojos - lenkaitės ir lietuvaitės. Suomių nematyti - atvyko tik vakare. Visos ekipos sustoja prieš garbės tribūną. Pono Prezidento kalba pirmenybės atidaromos. Prieš garbės tribūną įvyksta ekipų prisistatymas. Ekipai prisistatant, grojamas tos valstybės himnas. Ypač šiltai publika sutinka estus, prancūzus, o mūsiškiams pasirodžius kyla didžiausia plojimų audra. Maršas, ir visi iš aikštės išeina. Prasideda tautiški šokiai…“
Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne šalių vyrų krepšinio rinktinės, o moterys - lietuvių ir lenkų krepšininkės, atstovavusios Kauno ir Varšuvos komandoms. Pergalę rezultatu 29:28 šventė lietuvės.
Čempionato rezultatai ir įsimintinos rungtynės
Čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, Italijos rinktinė po dviem taškais (38:36) pralaimėto mačo su Lenkijos komanda pateikė oficialų protestą dėl rungtynių pabaigą pernelyg anksti paskelbusio teisėjo, bet protestas buvo atmestas.
Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Dalies jų rezultatai buvo tiesiog šokiruojantys: latviai suomius sutriuškino rezultatu 108:7, lietuviai suomius įveikė 112:9, o žaisdami su artimais kaimynais estais suomiai vos nepralaimėjo „sausai“ - galutinis šio mačo rezultatas buvo 91:1.
Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27.
Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę.
Sovietinis laikotarpis: žaidimas po svetima vėliava
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, todėl Lietuvos krepšininkai negalėjo atstovauti savo šaliai tarptautinėse varžybose.
Nepriklausomybės atkūrimas: sugrįžimas į tarptautinę areną
Atkūrus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos krepšinio federacija vėl tapo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nare, o Lietuvos rinktinė galėjo grįžti į tarptautinę areną su savo vėliava.
Pirmasis didelis turnyras po nepriklausomybės atkūrimo buvo 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vytauto Garasto, iškovojo bronzos medalius. Ši pergalė tapo simboliniu sugrįžimu į pasaulio krepšinio elitą.
Po trejų metų, 1995 m., Atėnuose vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė, vedama Šarūno Marčiulionio ir Arvydo Sabonio, iškovojo sidabro medalius, finale nusileidusi tik Jugoslavijai. Š. Marčiulionis buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Skaudūs pralaimėjimai ir vilties akimirkos
Nors Lietuvos krepšinio istorijoje netrūko pergalių, pasitaikė ir skaudžių pralaimėjimų, kurie įsirėžė į sirgalių atmintį. Kai kurie iš jų:
- 1993 m. Europos čempionato atranka Vroclave: Lietuvos rinktinė, neturėdama Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio, patyrė netikėtą pralaimėjimą Baltarusijai ir nepateko į Europos čempionatą.
- 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnuose: Lietuvos rinktinė, laikoma viena favoričių, pusfinalyje pralaimėjo Italijai ir liko be medalių.
- 2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje: Lietuvos rinktinė, palaikoma savų žiūrovų, ketvirtfinalyje pralaimėjo Makedonijai ir liko be medalių.
Nepaisant šių pralaimėjimų, Lietuvos krepšininkai visada stengėsi kovoti iki galo ir parodyti savo charakterį.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Jono Kazlausko, iškovojo aukso medalius, finale nugalėjusi Ispaniją. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Kęstučio Kemzūros, iškovojo bronzos medalius.
Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
Šiuo metu Lietuvos krepšinis išgyvena permainų laikotarpį. Rinktinė susiduria su iššūkiais, tokiais kaip žaidėjų kartų kaita ir konkurencija su kitomis stipriomis Europos komandomis. Tačiau Lietuvos krepšinio federacija (LKF) deda daug pastangų, kad populiarintų krepšinį, ugdytų jaunus talentus ir gerintų rinktinės rezultatus.
LKF vykdo įvairius projektus, skirtus mergaičių ir moterų krepšiniui, taip pat organizuoja seminarus treneriams ir finansuoja jaunimo rinktinių dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose.
Tikimasi, kad šios pastangos padės Lietuvos krepšiniui išlikti konkurencingam tarptautinėje arenoje ir toliau džiuginti sirgalius pergalėmis.
Krepšinis ir Lenkija: istorijos sąsajos
Lietuvos ir Lenkijos krepšinio istorijos yra susijusios. Viena iš tokių sąsajų - 1939 m. Europos krepšinio čempionatas Kaune, kuriame dalyvavo ir Lenkijos rinktinė, užėmusi trečiąją vietą. Taip pat, kaip minėta, 1993 m. Europos čempionato atrankos turnyras Vroclave, Lenkijoje, kuriame Lietuvos rinktinė patyrė skaudų pralaimėjimą Baltarusijai ir nepateko į čempionatą.
Lenkija taip pat buvo svarbi Lietuvos krepšinio istorijos dalis, nes joje vyko 2009 m. Europos krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos rinktinė pasirodė itin nesėkmingai.
2009 m. Europos krepšinio čempionatas Lenkijoje: nesėkmių ruožas
2009 m. Europos krepšinio čempionatas Lenkijoje tapo vienu skaudžiausių Lietuvos krepšinio istorijoje. Tuometinė Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Ramūno Butauto, patyrė eilę pralaimėjimų ir užėmė žemą vietą.
Į Senojo žemyno čempionatą tuometinis treneris Ramūnas Butautas išsivežė šiuos krepšininkus: Andrių Mažutį, Mantą Kalnietį, Joną Mačiulį, Darjušą ir Kšištofą Lavrinovičius, Mindaugą Lukauskį, Tomą Delininkaitį, Artūrą Jomantą, Liną Kleizą, Simą Jasaitį, Marijoną Petravičių ir Robertą Javtoką.
D grupės kovas Lietuvos rinktinė žaidė Vroclave, o pirmoji varžovė buvo Turkija, prieš kurią patirtas pralaimėjimas rezultatu 84:76. Tik pirmąjį kėlinį trimis taškais laimėję lietuviai buvo prastesni likusiuose ir čempionatui uždavė neigiamą toną. Antras neperšoktas barjeras - Lenkija, kuriai nusileista 86:75. Skaudžiausiai lietuviams kirto antras kėlinys, kuris pralaimėtas 9:17. Mūsiškių neišgelbėjo ir 21 Simo Jasaičio taškas, Jonas Mačiulis tada pelnė 14.
Tam, kad patektų į kitą etapą, lietuviai privalėjo nugalėti Bulgariją. Nors užduotis atrodė lengva, tačiau tokia nebuvo. Po trijų kėlinių Lietuvos komanda pirmavo vos vienu taškeliu, tačiau lemiamame ketvirtyje truktelėjo ir šventė labai svarbią pergalę 84:69.
Vieno gero kėlinio pakako, kad būtų toliau galima kautis dėl aukščiausių apdovanojimų, o priešakyje laukė slovėnai, ispanai ir serbai. Deja, tačiau visos trys rungtynės buvo pralaimėtos. Slovėnijai beviltiškai nusileista 58:81, Ispanijai - 84:70, o nieko nebelėmusiose rungtynėse ir Serbijai 79:89.
Robertas Javtokas Lenkijoje rinko po 4,5 taško ir 3,5 atkovoto kamuolio, o tai, kas įvyko 2009-siais portalui tv3.lt apibūdino: „Čempionatas buvo vienas iš baisesnių (juokiasi). Buvo tokie metai, kai niekas nesiklijavo, niekas neveikė. Net nežinau, ką atsakyti. Visas rungtynes nei pačiam sekėsi, nei komandai.“ Jam antrino ir Darjušas Lavrinovičius: „Pasiruošime mes labai gerai žaidėm, visus nugalėjom, bet atėjo tas momentas čempionato metu, kai išsibalansavom, neradom savo žaidimo. O žinot, kai vienos, antros rungtynės nesiseka, tada viskas. Labai sunku atsitiesti, varžovai pajunta tavo silpnybę, komandos nesusižaidimą ir bando mušti per tas silpniausias vietas.“
Nors grupių etapą paskutinėmis rungtynėmis įveikti pavyko, tačiau susikaupti ir pakilti dar vienai kovai nepavyko. Nei R. Javtokas, nei D. Lavrinovičius net ir po aštuonerių metų neturi atsakymo, kodėl taip įvyko.
tags: #lietuva #lenkija #draugiskos #krepsinio #rungtynes