Lietuvos ir Lenkijos krepšinio istorijos vingiai

Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir turtingą istoriją, o sąsajos su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Lenkiją, yra neatsiejama šios istorijos dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos ir Lenkijos krepšinio istorijos aspektus, pradedant tarpukario įvykiais ir baigiant šių dienų aktualijomis.

Europos krepšinio čempionatų užkulisiai: Lietuva ir Lenkija

Iki Antrojo pasaulinio karo Europoje galiojo nerašyta taisyklė, kad Europos čempionui atitenka garbė, teisė ir pareiga rengti kitas žemyno pirmenybes. 1937 metais triumfavus Lietuvos krepšininkams, teisė rengti trečiąsias pirmenybes atiteko mūsų šaliai. Nors Lietuva turėjo pirmenybę rengti 1939 metų Europos čempionatą, organizavimo reikalai iš pradžių beveik nerūpėjo Lietuvos sporto vadovams, ir tuo pasinaudoti pabandė kelios kitos Europos valstybės.

Lenkijos aktyvumas

Kone pirmieji sukruto belgai. Būtent Lenkijos aktyvumas pažadino Lietuvos sporto vadovybę. Kadangi tarp dviejų kaimyninių valstybių tvyrojo įtampa ir jos net nepalaikė diplomatinių santykių, Lietuvoje į bet kurią Lenkijos iniciatyvą (kaip ir Lenkijoje į Lietuvos) buvo žvelgiama gana liguistai ir lietuviai jokiu būdu nenorėjo atiduoti lenkams to, kas pagal visas nerašytas ar rašytas taisykles turėjo priklausyti jiems patiems.

Vos tik mūsų šalį pasiekė informacija apie Lenkijos krepšinio federacijos žygius, Kūno kultūros rūmai (ši institucija tuo metu atliko dabartines Kūno kultūros ir sporto departamento ir Tautinio olimpinio komiteto funkcijas) kreipėsi į Ministrų kabinetą ir gavo principinį sutikimą, kad Lietuva gali priimti Europos pirmenybes. 1938 metų liepą suderinę svarbiausias detales su šalies vyriausybe, Kūno kultūros rūmai išsiuntė oficialų prašymą FIBB leisti Lietuvoje surengti trečiąsias Europos pirmenybes ir netrukus sulaukė teigiamo atsakymo.

Čempionų-šeimininkų taisyklė

Beje, čempionų-šeimininkų taisyklė nebuvo visiškai nepajudinama ir turėjo išimčių. Jei čempionais tapdavo patys šeimininkai arba pirmenybes neseniai jau rengusios šalies sportininkai, tada organizatorių teisės pereidavo valstybei, kurios komanda užėmė antrąją ar trečiąją vietą. Dėl to pirmumo teisės rengti 1941 metų žemyno pirmenybes negavo nei 1939 metais antrąkart paeiliui čempione tapusi Lietuva, nei vicečempionė Latvija.

Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas

2009 metų Europos čempionatas Lenkijoje: Lietuvos rinktinės iššūkiai

2009 metais Europos čempionatas vyko Lenkijoje, ir Lietuvos rinktinė patyrė nemažai iššūkių. Tuometis treneris Ramūnas Butautas į Senojo žemyno čempionatą išsivežė šiuos krepšininkus: Andrių Mažutį, Mantą Kalnietį, Joną Mačiulį, Darjušą ir Kšištofą Lavrinovičius, Mindaugą Lukauskį, Tomą Delininkaitį, Artūrą Jomantą, Liną Kleizą, Simą Jasaitį, Marijoną Petravičių ir Robertą Javtoką.

D grupės kovos ir pralaimėjimai

D grupės kovas Lietuvos rinktinė žaidė Vroclave, o pirmieji varžovai buvo turkai, prieš kuriuos patirtas pralaimėjimas rezultatu 84:76. Antras neperšoktas barjeras - Lenkija. Kaimynams nusileista 86:75. Skaudžiausiai lietuviams kirto antras kėlinys, kuris pralaimėtas 9:17. Mūsiškių neišgelbėjo ir 21 Simo Jasaičio taškas, Jonas Mačiulis tada pelnė 14.

Pergalė prieš Bulgariją

Tam, kad patektų į kitą etapą, lietuviai privalėjo nugalėti Bulgariją. Nors užduotis atrodė lengva, tačiau tokia nebuvo. Po trijų kėlinių Lietuvos komanda pirmavo vos vienu taškeliu, tačiau lemiamame ketvirtyje truktelėjo ir šventė labai svarbią pergalę 84:69.

Pralaimėjimai kitame etape

Vieno gero kėlinio pakako, kad būtų toliau galima kautis dėl aukščiausių apdovanojimų, o priešakyje laukė slovėnai, ispanai ir serbai. Deja, tačiau visos trys rungtynės buvo pralaimėtos. Slovėnijai beviltiškai nusileista 58:81, Ispanijai - 84:70, o nieko nebelėmusiose rungtynėse ir Serbijai 79:89.

Žaidėjų komentarai

Robertas Javtokas Lenkijoje rinko po 4,5 taško ir 3,5 atkovoto kamuolio, o tai, kas įvyko 2009-siais portalui tv3.lt apibūdino: „Čempionatas buvo vienas iš baisesnių (juokiasi). Buvo tokie metai, kai niekas nesiklijavo, niekas neveikė. Net nežinau, ką atsakyti. Visas rungtynes nei pačiam sekėsi, nei komandai.“ Jam antrino ir Darjušas Lavrinovičius: „Pasiruošime mes labai gerai žaidėm, visus nugalėjom, bet atėjo tas momentas čempionato metu, kai išsibalansavom, neradom savo žaidimo. O žinot, kai vienos, antros rungtynės nesiseka, tada viskas. Labai sunku atsitiesti, varžovai pajunta tavo silpnybę, komandos nesusižaidimą ir bando mušti per tas silpniausias vietas.“

Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga

Įžaidėjo problema

Kaip vieną pagrindinių problemų ekspertai tada įvardino įžaidėjo problemą. Mantas Kalnietis žaidė nedaug, o komandos organizavimo klausimais užsiėmę Lenkijoje buvo Andrius Mažutis ir Artūras Jomantas.

Robertas Javtokas mano, kad problemos buvo ne vien įžaidėjo pozicijoje: „Ne kiekvienais metais turi geriausius tos pozicijos žaidėjus. Trūko gero įžaidėjo, žinoma, kad trūko, bet ar tai buvo pagrindinė priežastis? Abejoju. Kaltę reikėtų prisiimti visiems nuo trenerių, žaidėjų iki visų kitų.“ Brolis Darjušas galvoja panašiai ir taip pat kaltės „pirmiems numeriams“ neverčia. Tiesa, D. Lavrinovičius pripažįsta, jog A. Mažučiui ir A. Jomantui tada dar trūko patirties.

Mikroklimatas rinktinėje

Komanda išsibalansavo, nežaidė gerai. Abu kalbinti krepšininkai į klausimą ar sutriko taip visų akcentuojamas rinktinės mikroklimatas, atsakė griežtu „ne“. D. Lavrinovičius taip pat akcentavo, kad nei vienais metais rinktinėje blogos atmosferos jausti neteko: „Kai pralaimi beveik visas rungtynes, tada įtampa, nepasitenkinimas atsiranda, bet nebuvo jokių pykčių, niekas nieko nekaltino. Nei vienais metais rinktinėj taip nebuvo ir abejoju, ar kada nors taip bus.“

FIBA dovana naujoms narėms ir atranka į 1993 metų Europos čempionatą

Dėl tuo metu galiojusios FIBA varžybų struktūros 1992 metų olimpinėse žaidynėse bronzos medalius laimėjusi Lietuvos rinktinė teisės kovoti dėl kelialapio į 1993 metų Europos čempionatą iš pradžių neturėjo. Vis dėlto puikūs Lietuvos ir Kroatijos rinktinių rezultatai Barselonos olimpinėse žaidynėse (šios dvi komandos laimėjo olimpinius medalius) paskatino FIBA padaryti išimtį. 1993 metų Europos čempionato šeimininkams vokiečiams sutikus prisiimti didesnę naštą, pasaulio krepšinio vadovai padidino finalo etape dalyvaujančių komandų skaičių nuo 12 iki 16 ir surengė papildomą atrankos turnyrą. Į jį buvo pakviestos subyrėjus SSRS, Jugoslavijai ir Čekoslovakijai atsiradusių valstybių rinktinės bei keturios paskutiniame atrankos etape iškritusios komandos.

Atrankos turnyras Vroclave

Rengti papildomą atrankos turnyrą pretendavo ir Lietuva, bet FIBA pasirinko Lenkijos miestą Vroclavą. Atrankos turnyre dalyvavo 15 komandų. Jos buvo suskirstytos į keturias grupes.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje

Blogi ženklai prieš kelionę

Blogų ženklų buvo dar prieš kelionę į Vroclavą. Gegužės viduryje Kauno sporto halėje įvyko tarptautinis turnyras, kuriame be kelių geriausių krepšininkų žaidusi Lietuvos rinktinė užėmė tik ketvirtąją vietą. Po kelių dienų prie komandos prisidėjo Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Artūras Karnišovas, tačiau rinktinė vis vien nebuvo stipriausios sudėties - trūko Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio. Š.Marčiulionis iš pradžių irgi neketino žaisti Vroclave.

Lietuvai nepalanki aritmetika

Lietuvos rinktinė pirmąsias rungtynes žaidė su turnyro šeimininkais. Mačo pradžia susiklostė taip, kaip planavo mūsiškių trenerių štabas, ir rezultatas nuo pat pirmojo ginčo augo lietuvių naudai. Tačiau įgiję solidų pranašumą Lietuvos krepšininkai atsipalaidavo, o lenkai nė nemanė pasiduoti ir finalo sirena užfiksavo kuklutę lietuvių pergalę 102:99.

Antrajame ture lietuviai pralaimėjo Baltarusijos ekipai 80:88 ir savo likimą atidavė į varžovų rankas. Galimybių patekti į kitą etapą dar buvo, tačiau reikėjo sulaukti palankaus rezultato trečiojo turo mače tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Reikalingo rezultato Lietuva nesulaukė. Visoms trim grupės komandoms pasiekus po vieną pergalę buvo skaičiuojamas įmestų ir praleistų taškų skirtumas. Lietuvos rinktinė pagal šį rodiklį atsidūrė paskutinėje vietoje.

Žaidėjų ir trenerių komentarai po nesėkmės

Po lenkų ir baltarusių dvikovos daug kas Lietuvoje, pradedant rinktinės treneriais ir baigiant paprastais sirgaliais, svaidėsi žaibais ir kaltino varžovus susitarus dėl rezultato.

Sergejus Jovaiša kalbėjo: „Blogiausia, kad nenusiteikėme rungtynės su Baltarusija. Per rytinę treniruotę tarp mūsų lyderių jau vyravo būsimos pergalės nuotaika: „Tuos vaikus turime nugalėti“. Matėme baltarusių treniruotę, kuri iš tiesų nepadarė didelio įspūdžio. Bet tikėjimas pergale - tai viena, o mėginimas to siekti tiesmukuškai - visai kas kita. Visas planas, kurį parengėme rungtynėms, galima sakyti, buvo sužlugdytas."

Labiausiai patyręs rinktinės žaidėjas V.Chomičius teigė: „Man sunku komentuoti mūsų pasirodymą, nerandu žodžių. Ko gero nepasisekė ne vien dėl to, kad blogai žaidėme - nesėkmės šaknys slypi kažkur giliau. Ir treneriai, ir žaidėjai, matyt, ne viską padarėme. Galbūt su tokios sudėties komanda reikėjo pasirinkti kitokią taktiką?"

Po nesėkmės V.Garastas kalbėjo: „Tikrai negalvojau, kad patirsime tokį fiasko. Tikėjausi, kad komandos žaidimas gerės, taps darnesnis ir pateksime į penketuką, tai yra į Europos čempionatą Vokietijoje.

Lietuvos krepšininkų skriaudikės Lenkijos ir Baltarusijos rinktinės antrajame etape nepasiekė nė vienos pergalės ir kelialapių į finalo etapą neiškovojo.

Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje

Lietuvos krepšinio istorija neatsiejama nuo Stepono Dariaus vardo. Visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Sportinė veikla

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

• Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
• Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
• Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
• Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi.
• Kitas sportas: Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime.

Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai

Lietuvos rinktinė dalyvavo įvairiuose oficialiuose turnyruose ir pasiekė reikšmingų rezultatų.

Oficialūs turnyrai ir pasiekimai (1937-1990)

• 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje: 1 vieta.
• 1939 m. III Europos čempionatas Kaune: 1 vieta.
• 1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: Nugalėtojai nepaskelbti.
• 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: 1 vieta.
• 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas:
• 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga:
• 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas:
• 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas: 1 vieta.
• 1951 m. SSRS taurės varžybos:
• 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: 1 vieta.
• 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas Ryga: 1 vieta.
• 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas Leningradas: 1 vieta.
• 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: 1 vieta.
• 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas Stalingradas: 2 vieta.
• 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada Maskva: 3 vieta.
• 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: 1 vieta.
• 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada Maskva:
• 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada Maskva:
• 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada Maskva:
• 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada Maskva:
• 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada Kijevas:
• 1975 m. Baltijos taurės turnyras: 1 vieta.
• 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada Vilnius/Kaunas:
• 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada Maskva:

Lietuvos krepšininkų indėlis į TSRS rinktinę

Nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.

• 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas).
• 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius).
• 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius (Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus).
• 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas).
• 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius (Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus).
• 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius (Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus).
• 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas).
• 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Modestas Paulauskas).
• 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Modestas Paulauskas).
• 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione (Modestas Paulauskas).
• 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius (Modestas Paulauskas).
• 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Modestas Paulauskas).
• 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius (Modestas Paulauskas).
• 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Modestas Paulauskas).
• 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas: TSRS tampa olimpine čempione (Modestas Paulauskas).
• 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius (Modestas Paulauskas).
• 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais (Modestas Paulauskas).
• 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius (Sergejus Jovaiša).
• 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Valdemaras Chomičius).
• 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius (Sergejus Jovaiša).
• 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Sergejus Jovaiša).
• 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais (Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius).
• 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius (Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša).
• 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais (Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis).
• 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: TSRS iškovoja sidabro medalius (Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius).
• 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius (Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša).
• 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais (Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis).
• 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius (Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis).
• 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius (Vyriausiasis treneris Vladas Garastas).

Lietuvos rinktinės pasiekimai atgavus nepriklausomybę (nuo 1992 m.)

• 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona: bronzos medaliai.
• 1995 m. Europos čempionatas Atėnai: sidabro medaliai.
• 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: bronzos medaliai.
• 1997 m. Europos čempionatas Ispanija: 6 vieta.
• 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai: 7 vieta.
• 1999 m. Europos čempionatas Prancūzija: 5 vieta.
• 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus: bronzos medaliai.
• 2001 m. Europos čempionatas Turkija: 12 vieta.
• 2003 m. Europos čempionatas Švedija: 1 vieta.
• 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai: 4 vieta.
• 2005 m. Europos čempionatas Serbija: 5 vieta.
• 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje: 7 vieta.
• 2007 m. Europos čempionatas Ispanija: bronzos medaliai.
• 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas: 4 vieta.
• 2009 m. Europos čempionatas Lenkija: 11-12 vieta.
• 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija: bronzos medaliai.
• 2011 m. Europos čempionatas Lietuva: 5 vieta.
• 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas: 5-8 vieta.
• 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija: sidabro medaliai.
• 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: 4 vieta.
• 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija: sidabro medaliai.
• 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras: 7 vieta.

Skaudžiausi pralaimėjimai Lietuvos krepšinio istorijoje

Krepšinio sirgaliai Lietuvoje negali pamiršti olimpinių žaidynių Sidnėjuje pusfinalio, kai iki pergalės prieš JAV svajonių komandą pritrūko tikslaus Šarūno Jasikevičiaus tolimo metimo. Skaudi buvo ir vienintelė nesėkmė 2005-ųjų Europos čempionato ketvirtfinalyje prieš Prancūziją, taipogi sunku pamiršti ispanų suduotą smūgį 50 taškų skirtumu ar australų nokautą Rio olimpiadoje. Tragiškai susiklostė ir 2009-ųjų Senojo žemyno pirmenybės Lenkijoje, kuriose net sunku išrinkti vieną nesėkmę. 15min sporto skyriaus žurnalistai atrinko dešimt skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos krepšinio istorijoje:

1. Lietuva - Italija (2004 m.): Pusfinalio dvikova Atėnų olimpinėse žaidynėse, kurioje italai realizavo net 18 tolimų metimų iš 28 (64 proc.) bei iškovojo istorinę pergalę 100:91.
2. Lietuva - Jugoslavija (1995 m.): Skandalingas Europos čempionato finalas, apsuptas sąmokslo teorijomis apie tendencingą arbitrų darbą Jugoslavijos rinktinės naudai.
3. Lietuva - Makedonija (2011 m.): Europos čempionato ketvirtfinalis, kuriame lietuviai likus minutei pirmavę 4 taškų persvara, pralaimėjo turnyro debiutantei Makedonijai.
4. Lietuva - Rusija (2007 m.): Europos čempionato pusfinalis, kuriame Rusija jau pirmoje mačo dalyje turėjo 19 pranašumą, bet didžiulėmis Ramūno Šiškausko pastangomis lietuviai buvo išlyginę rezultatą, tačiau pergalei to nepakako.
5. Lietuva - Ispanija (1999 m.): Europos čempionato ketvirtfinalyje lietuvių laukė ispanų barjeras. Varžovams pavyko iš žaidimo išjungti A.Sabonį, Lietuva turėjo šansą prasibrauti tarp keturių stipriausių Senojo žemyno komandų, tačiau lemiamas Š.Jasikevičiaus išpuolis tikslo nepasiekė.
6. Lietuva - Ispanija (2008 m.): Penktosios olimpinės žaidynės paeiliui, tuo pačiu - ir penktasis pusfinalis iš eilės. Bet iki išsvajoto finalo Pekino olimpiadoje Ramūno Butauto auklėtiniams pritrūko vos poros taiklių metimų.
7. Lietuva - Latvija (2001 m.): Europos čempionato aštuntfinalio etape broliai latviai atvėrė Lietuvos rinktinės klaidas. Lietuvius pražudė toliašaudė Latvijos krepšininkų artilerija.
8. Lietuva - Prancūzija (2019 m.): Kontroversiškas pasaulio čempionatas Kinijoje. Antrojo etapo rungtynėse su Prancūzija, Jonas Valančiūnas stojo prie baudų metimo linijos, tačiau antrąjį mestą kamuolį nuo lanko numušė Rudy Gobert'as, teisėjų švilpukai tylėjo.
9. Lietuva - Graikija (2017 m.): Europos čempionato aštuntfinalyje lietuvius suvedė su patyrusių vilkų sudėtyje turinčia Graikija. Pralaimėjimas 64:77 ir staigus bilietas namo, nors vilčių žengti toli buvo išties daug.
10. Lietuva - Baltarusija (1993 m.): Atrankos turnyre į 1993-ųjų Europos čempionatą Vroclave, Lietuvos rinktinė patyrė netikėtą pralaimėjimą Baltarusijai rezultatu 80:88.

tags: #lietuva #lenkija #krepsinis #rezultatas