Krepšinis Lietuvoje - ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinio identiteto dalis, įaugusi į kraują ir per šimtmetį leido valstybei tituluotis krepšinio šalimi. Nuo 1922 m., kai laikinojoje sostinėje Kaune surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, pasiekta išties daug. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio istoriją, ypatingą dėmesį skirdami tarpusavio santykiams su Lenkija bei svarbiausiems momentams, įsirėžusiems į sirgalių atmintį.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti apie 1920 m., o 1922 m. birželio 23 d. Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės, kurias rezultatu 8:6 laimėjo LFLS. Tais pačiais metais mūsų šalyje surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Pirmosios Lietuvoje sužaistos oficialios krepšinio varžybos davė pamatą ne vienai skambiai pergalei, garsinusiai Lietuvos vardą pasaulyje, ir metai iš metų padėjo stiprinti šalies sportinę dvasią.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas
Šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Pirmieji Lietuvos rinktinės žingsniai ir triumfas Europoje
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.
1937 m. Europos čempionatas Rygoje
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje Lietuvos rinktinė tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas.
1939 m. Europos čempionatas Kaune
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė.
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes ir antrą kartą tapo Europos čempionais.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę. Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.
Santykiai su Lenkija: nuo įtampos iki sportinės kovos
Nors Lietuva ir Lenkija yra kaimyninės šalys, jų santykiai istorijos bėgyje ne visada buvo draugiški. Ypač tai jautėsi tarpukario laikotarpiu, kai Lenkija buvo okupavusi Vilniaus kraštą. Tačiau sportas, o ypač krepšinis, dažnai tapdavo platforma, kurioje abi šalys galėdavo susitikti ir konkuruoti sąžiningai.
Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai mūsų šalies diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo.
Štai laikraštis „XX amžius“ gegužės 20 d. rašė (tekstas sutrumpintas): „Europos krepšinio pirmenybės - pirmas toks didelis sporto įvykis Lietuvos gyvenime. Mūsų visų pareiga, kad visi mūsų brangieji svečiai krepšininkai būtų patenkinti mūsų draugiškumu ir džentelmeniškumu. Kiekvienas mūsų žemėje turi patirti daug gero ir nieko blogo. Sportas visas tautas turi artinti, bet ne išskirti. Tarp mūsų brangiųjų svečių matysime ir žmones tos valstybės, su kuria ilgą laiką neturėjome normalių santykių. Mumyse neturi būti jokios neapykantos tos tautos svečiams. Nuoširdumas visiems turi būti vienodas, nes visi mūsų svečiai yra mūsų pačių kviesti. Mes tikime, kad lietuviai moka skirti sportą nuo politikos ir nė vieno iš jų neapvilsׅ.“
1993 m. Europos čempionato atranka
Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva siekė susigrąžinti savo pozicijas tarptautiniame krepšinyje. Tačiau 1993 m. Europos čempionato atrankos turnyras Lenkijoje, Vroclave, tapo tikru košmaru. Lietuviai, netekę Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio, patyrė netikėtą pralaimėjimą Baltarusijai ir liko už borto.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Nors prabėgo net 24 metai, bet to meto rinktinės nariai iki šiol prisimena šį slogų Lietuvos krepšinio istorijos epizodą ir su nuoskauda kalba apie Lenkijos ir Baltarusijos nešvarius žaidimus, t.y. susitarimą, kuris skaudžiausiai smogė būtent Lietuvos rinktinei.
Skaudūs pralaimėjimai ir pergalingi momentai
Per ilgą Lietuvos krepšinio istoriją būta įvairių momentų - tiek euforijos, tiek ir nusivylimo. Krepšinio sirgaliai Lietuvoje negali pamiršti olimpinių žaidynių Sidnėjuje pusfinalio, kai iki pergalės prieš JAV svajonių komandą pritrūko tikslaus Šarūno Jasikevičiaus tolimo metimo. Skaudi buvo ir vienintelė nesėkmė 2005-ųjų Europos čempionato ketvirtfinalyje prieš Prancūziją, taipogi sunku pamiršti ispanų suduotą smūgį 50 taškų skirtumu ar australų nokautą Rio olimpiadoje. Tragiškai susiklostė ir 2009-ųjų Senojo žemyno pirmenybės Lenkijoje, kuriose net sunku išrinkti vieną nesėkmę.
Tačiau būta ir pergalių, kurios įsirėžė į atmintį kaip šviesūs prisiminimai:
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Bronzos medaliai, simbolizavę Lietuvos sugrįžimą į didįjį sportą.
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: Sidabras, pasiektas po dramatiškos kovos finale su Jugoslavija.
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: Dar vienas bronzos medalis, įrodęs Lietuvos krepšinio pajėgumą.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Aukso medaliai, vainikavę Šarūno Jasikevičiaus erą Lietuvos krepšinyje.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Bronza, parodžiusi, kad Lietuva vis dar gali konkuruoti su stipriausiomis pasaulio komandomis.
Dešimt skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos krepšinio istorijoje
15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Marius Bagdonas, Donatas Urbonas, Mantas Krasnickas, Marius Milašius ir Rokas Pakėnas) atrinko dešimt skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos krepšinio istorijoje:
- Lietuva - Italija (2004 m.): Atėnuose vykusias olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė pasitiko turėdama Europos čempionų karūną bei tituluojama kaip viena turnyro favoričių. Vis dėlto pusfinalio dvikova priklausė italams. Italų tritaškiai liejosi toliau. Gianluca Basiles, Giacomo Galandos ir Gianmarco Pozzecco vedama Italijos rinktinė to vakaro rungtynėse realizavo net 18 tolimų metimų iš 28 (64 proc.) bei iškovojo istorinę pergalę 100:91.
- Lietuva - Jugoslavija (1995 m.): Vienas skandalingiausių Europos čempionatų finalų istorijoje, apsuptas sąmokslo teorijomis apie tendencingą arbitrų darbą Jugoslavijos rinktinės naudai. Lietuvius pražudė be keitimų žaidęs Aleksandras Džiordževičius, pataikęs 9 tritaškius iš 12 ir surinkęs 41 tašką.
- Lietuva - Makedonija (2011 m.): 2011-aisiais Europos čempionatas pirmą kartą nuo 1939-ųjų sugrįžo į Lietuvą, o komandos marškinėlius užsivilko šalies krepšinio žvaigždės. Ketvirtfinalyje reikėjo įveikti turnyro debiutantę Makedoniją. Nervingame mūšyje lietuviai viską laikė savo rankose, likus minutei pirmavę 4 taškų persvara. Tačiau Simas Jasaitis nepataikė būdamas laisvas iš vidutinio nuotolio, taip leidęs makedonams švęsti istorinę pergalę.
- Lietuva - Rusija (2007 m.): Pusfinalyje lietuvių laukė Davido Blatto treniruojamos Rusijos komandos testas. Rusija jau pirmoje mačo dalyje turėjo 19 pranašumą, bet didžiulėmis Ramūno Šiškausko pastangomis, lietuviai buvo išlyginę rezultatą. Nors Šiška tą vakarą surinko 30 taškų, tačiau pergalei to nepakako.
- Lietuva - Ispanija (1999 m.): Ketvirtfinalyje lietuvių laukė ispanų barjeras. Varžovams pavyko iš žaidimo išjungti A.Sabonį. Du tolimi Šarūno Jasikevičiaus bei Artūro Karnišovo metimai rungtynių pabaigoje išlygino rezultatą 72:72. Likus 11 sekundžių treneris J.Kazlauskas priėmė keistą sprendimą pražangomis stabdyti varžovus bei paskutinę ataką turėti savo rankose. Sprendimas sėkmės neatnešė.
- Lietuva - Ispanija (2008 m.): Iki išsvajoto finalo Pekino olimpiadoje Ramūno Butauto auklėtiniams pritrūko vos poros taiklių metimų. Pralaimėjimas patirtas 86:91, o kovoje dėl bronzos nusileista Argentinai, kuri buvo įveikta atidarymo mače.
- Lietuva - Latvija (2001 m.): Lietuvius pražudė toliašaudė Latvijos krepšininkų artilerija, o labiausiai smogė krepšininkai, turintys sąsajų su Kauno „Žalgiriu“ ir Vilniaus „Rytu“. Rungtynes latviai baigė pataikę net 14 tritaškių iš 22 (63,6 proc.).
- Lietuva - Prancūzija (2019 m.): Kontroversiškas pasaulio čempionatas Kinijoje. Trečiojo kėlinio viduryje šalies krepšininkų atsilikimas siekė net 17 taškų, tačiau jie sugebėjo sugrįžti ir net persverti mačo rezultatą. Likus minutei iki dvikovos pabaigos bei turint dviejų taškų deficitą, Jonas Valančiūnas stojo prie baudų metimo linijos. Vidurio puolėjas realizavo pirmąjį metimą, tačiau antrąjį mestą kamuolį nuo lanko numušė Rudy Gobert'as. Tiesa, pirmiausia liesdamas lanką, bet arbitrų švilpukai tylėjo.
- Lietuva - Graikija (2017 m.): Pirmasis Dainiaus Adomaičio, kaip Lietuvos rinktinės trenerio, čempionatas. Aštuntfinalyje lietuvius suvedė su patyrusių vilkų sudėtyje turinčia Graikija. Atakų generolo Kosto Slouko „du prieš du“ žaidimas susuko galvas Lietuvos rinktinės gynybos bokštams, o penki graiko tritaškiai įcementavo varžovų pergalę. Pralaimėjimas 64:77 ir staigus bilietas namo, nors vilčių žengti toli buvo išties daug.
- Lietuva - Baltarusija (1993 m.): Tai vienintelis kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai šalies vyrų rinktinė nepateko į Europos pirmenybes.
Lietuvos krepšinio ateitis
Nepaisant visų iššūkių ir skaudžių pralaimėjimų, Lietuvos krepšinis išlieka gyvybingas ir perspektyvus. Jaunų talentų ugdymas, profesionalus trenerių darbas ir aistringas sirgalių palaikymas leidžia tikėtis, kad ateityje Lietuvos rinktinė dar ne kartą džiugins mus pergalėmis ir medaliais.
Tarptautiniai krepšinio čempionatai
Šalių nacionalinėms rinktinėms svarbiausios tarptautinės varžybos - Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Europos krepšinio čempionatus Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (nuo 2001 - Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija-Europa, pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur-Europa, FIBA-Europa) rengia kas dvejus metus pajėgiausioms Europos šalių jaunučių (mergaičių ir berniukų), jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms.
Europos jaunučių krepšinio čempionatai
Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių, XVII čempionate jos (2005) buvo devintos. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72).
Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XIII (1995), XIV (1997), XV (1999) čempionatuose Lietuvos jaunučių rinktinė nepateko tarp stipriausių 12 Europos komandų (1995 pajėgi Lietuvos rinktinė dėl objektyvių priežasčių pavėlavo į čempionato baigiamąsias varžybas Kroatijoje).
Europos jaunių krepšinio čempionatai
Europos jaunių (merginų, 17-18 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1965. Pirmasis įvyko Sofijoje, dalyvavo 11 šalių rinktinės, nugalėjo SSRS rinktinė, kurioje žaidė R. Garbatavičiūtė ir L. Vinčaitė, rinktinės trenerė buvo G. Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė debiutavo XVII čempionate (1996) ir iš 12 komandų užėmė 10 vietą. XVIII (1998), XX (2002), XXI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunės į dvyliktuką nepateko. Lietuvos krepšininkės geriausiai žaidė XIX čempionate (2000): pralaimėjusios rungtynes dėl bronzos medalių Lenkijos atstovėms (44:75), užėmė 4 vietą.
Europos jaunių (vaikinų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1964. Pirmasis surengtas Neapolyje (Napoli; Italija), dalyvavo 8 šalių rinktinės, laimėjo SSRS jaunių rinktinė, kurioje žaidė M. Paulauskas ir R. Lietuvos jaunių (vaikinų) krepšinio rinktinė debiutavo XVI Europos čempionate (1994) Tel Avive ir tapo pirmąja nacionaline Lietuvos rinktine, laimėjusia Europos čempionės titulą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: pusfinalyje nugalėjo Ispaniją (91:77), finale - Kroatiją (73:71).
Europos jaunimo krepšinio čempionatai
Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1999-2000 sezono. Lietuvos merginų rinktinė debiutavo 1999 atrankos varžybose (56:64 pralaimėjo Turkijos, 55:66 - Vokietijos komandoms, 75:57 įveikė Bulgarijos rinktinę), bet į baigiamąjį varžybų etapą (pajėgiausių komandų dvyliktuką) nepateko; nepateko ir vėliau (iki 2006-2007 sezono).
Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992-1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1992. Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinė debiutavo II Europos jaunimo čempionate: nors 1993 Helsinkyje pirmąsias rungtynes su Makedonija laimėjo 90:70, bet savo pogrupyje užėmė 3 vietą ir į baigiamąsias 1994 varžybas nepateko. III čempionate (1996) Stambule (Istanbul; Turkija), laimėję 6 (iš 7) rungtynes, pusfinalyje nugalėję Turkijos 84:74, finale - Ispanijos krepšininkus 85:81, Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkai tapo Europos čempionais: D. Adomaitis, G. Aidietis, Š. Jasikevičius, E. Jocys, A. Jurkūnas, N. Karlikanovas, K. Marčiulionis, T. Masiulis, R. Petraitis, V. Praškevičius, K. Šeštokas, M. Timinskas; treneriai H. Giedraitis, Š. Sakalauskas.
Europos moterų krepšinio čempionatai
Pirmą kartą surengtas Romoje 1938 10 12-16; dalyvavo 5 šalių rinktinės: Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Lietuvos. Lietuvos rinktinė pirmąsias rungtynes žaidė su Italijos komanda ir nugalėjo ją 23:21. Pagal pralaimėtų rungtynių taškų skirtumą 1 vieta atiteko Italijai, 2 vieta - Lietuvai, 3 vieta - Lenkijai.
Lietuvai atgavus Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises (1991), Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1993 dalyvavo atrankos į XXV Europos čempionatą varžybose Portugalijoje ir laimėjo visas trejas rungtynes. Paskutinis atrankos etapas - pusfinalio varžybos - vyko Vilniuje (1994), iš žaistų 5 rungtynių Lietuva laimėjo trejas ir pateko į XXV Europos čempionato baigiamąsias varžybas Čekijoje (1995).
Europos vyrų krepšinio čempionatai
Europos vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1935. Pirmasis įvyko Ženevoje (Šveicarija). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Pirmąja žemyno čempione tapo Latvijos rinktinė, finalo rungtynėse nugalėjusi Ispaniją 24:18.
Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais.
III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21-28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos krepšinio federacijai atgavus visas Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose vėl pradėjo dalyvauti 1993: papildomose atrankos varžybose Vroclave (Wroclaw; Lenkija) nugalėjusi Lenkijos komandą 102:99, bet pralaimėjusi Baltarusijos rinktinei (80:88), į stipriausių Europos komandų šešioliktuką nepateko. Kur kas sėkmingesnis buvo XXIX Europos čempionatas (1995): Lietuvos krepšininkai pralaimėjo tik finalo rungtynes Jugoslavijai (90:96) ir buvo apdovanoti sidabro medaliais.