Įvadas
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse - tai ilga ir įdomi istorija, kupina pakilimų, nuopuolių ir įsimintinų momentų. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos sportininkų pasirodymus žiemos olimpinėse žaidynėse, pradedant nuo debiuto 1928 m. Sankt Morice iki dabartinių laikų. Istorija yra ir faktų, ir skaičių kalba: tai liečia ir olimpinių žaidynių startus. Du nepriklausomybės laikotarpiai ir du jaudinantys lietuvių startai: sėkmės ir nesėkmės. Prisiminkime ir Lietuvos sportininkų pergales ankstesnėse Olimpinėse žaidynėse. Ar į Pjongčangą išvykę mūsų olimpiečiai papildys laimėtojų galeriją?
Pirmieji žingsniai: Sankt Moricas 1928 m.
Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. VIII vasaros žaidynėse Paryžiuje. Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą. Tačiau dėl nenuoseklaus Lietuvos sporto vadovybės požiūrio į dalyvavimą žaidynėse, lėšų stokos bei kitų aplinkybių po didelių ginčų į Paryžių buvo išsiųsta tik futbolo komanda, du dviratininkai ir imtynininkas. VIII vasaros olimpinės žaidynės - 1924 m. 1924 m. gegužės 25 d. 15.30 val. - tokia tiksli Lietuvos olimpinio debiuto data. Būtent šiuo metu Paryžiaus „Pershing“ stadione teisėjo švilpukas paskelbė Lietuvos futbolininkų ir būsimųjų žaidynių vicečempionų šveicarų rungtynių pradžią.
1928 m. Šveicarijos Sankt Morico kurorte vyko antrosios žiemos olimpinės žaidynės. Įvairių sparto šakų populiarintojas ir pradininkas Kęstutis Bulota dalyvavo keturiose greitojo čiuožimo varžybose, bet žymesnių rezultatų nepasiekė. II žiemos olimpinės žaidynės - 1928 m. Šveicarijos kurortiniame mieste Sankt Morice surengtose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąsyk pasirodė ir mūsų šalies žiemos sporto atstovas - įvairių sporto šakų pradininkas ir populiarintojas Lietuvoje Kęstutis Bulota. Jis dalyvavo ketveriose greitojo čiuožimo varžybose. Kito lietuvio, sugebėjusio prasimušti į žiemos žaidynes, teko laukti ilgiau nei pusę amžiaus - iki pat 1984 m. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta.
Aukso amžius: Algimanto Šalnos triumfas 1984 m.
Po ilgos pertraukos, 1984 m. Sarajeve žiemos olimpinėse žaidynėse, Lietuva vėl išgirdo savo vardą. Biatlonininkas Algimantas Šalna estafetės 4×7,5 km lenktynėse iškovojo aukso medalį. 10 km individualiose varžybose lietuvis užėmė 5 vietą. XIV žiemos olimpinės žaidynės - 1984 m. Po 56 metų pertraukos žiemos žaidynėse vėl suskambo lietuviška pavardė. Biatlonininkas Algimantas Šalna - ne tik pirmasis per visą sovietmečio istoriją lietuvis SSRS žiemos žaidynių rinktinėje, bet ir pirmasis medalininkas. Būtent tokį trofėjų lietuvis pelnė estafetės 4×7,5 km lenktynėse. Apie olimpinį čempioną pasakojama ir iškiliausias Lietuvos olimpinio sporto asmenybes įamžinančiame dokumentiniame filme „Jau 100 metų nenuleidžiame rankų“. Jame garsus atletas dalijasi prisiminimais apie savo karjerą ir kelią pirmojo mūsų šalies olimpinio aukso link.
Sugrįžimas į olimpinę šeimą: Albervilis 1992 m.
XVI žiemos olimpinės žaidynės - 1992 m. Vėl Prancūzija, tik ne Paryžius, o Albervilis, ir ne vasaros, o žiemos žaidynės, vėl Lietuvos žmonių ir sportininkų po 64 metų antrąkart išgyvenamas olimpinis debiutas. Būtent čia, Albervilyje, mūsų šalies sportininkai per atidarymo ceremoniją į olimpinį stadioną žengė paskui savo šalies vėliavą ir vėl dalyvavo kaip nepriklausomos valstybės atstovai. Nors sugebėta išsiųsti vos šešis sportininkus - du slidininkus, du biatlonininkus ir dailiojo čiuožimo porą, šios žaidynės į Lietuvos sporto istoriją įrašytos ryškiu šriftu. Iš sportininkų aukščiausią vietą užėmė 1988 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
1992 m. Albervilio žiemos olimpinės žaidynės pažymėjo Lietuvos sugrįžimą į olimpinę šeimą kaip nepriklausomai valstybei. Šaliai atstovavo šeši sportininkai: du slidininkai, du biatlonininkai ir dailiojo čiuožimo pora.
Nuo Nagano iki Sočio: dalyvavimas ir patirtis
Nuo 1998 m. Nagano iki 2014 m. Sočio, Lietuva reguliariai dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse, siųsdama savo sportininkus įvairiose sporto šakose. Nors medalių iškovoti nepavyko, kiekvienas dalyvavimas buvo svarbus patirties kaupimo ir šalies vardo garsinimo atžvilgiu.
- 1998 m. Naganas: Septyni žiemos žaidynių dalyviai Japonijoje ir aukščiausia šokėjų ant ledo užimta prizinė 8 vieta. Ankstesnių dvejų žiemos žaidynių biatlono varžybų dalyvė Kazimiera Strolienė Nagane startavo kaip slidininkė. Iš ketverių lenktynių jos aukščiausia užimta vieta - 55-ta 30 km laisvuoju stiliumi varžybose. Žaidynių debiutantų pasirodymas, kaip mėgstama sakyti, - pagal galimybes: slidininkas Vladislavas Zybaila ir biatlonininkas Liutauras Barila finišavo apie šimtuko vidurį ir dar žemesnėse pozicijose.
- 2002 m. Solt Leik Sitis: Teisę startuoti JAV vykusiose žiemos žaidynėse iškovojo tradiciškai nedidelė mūsų šalies žiemos sporto atstovų grupelė - aštuoni sportininkai. Solt Leik Sityje ledo šokėjų M.Drobiazko ir P.Vanago pelnyta vieta kol kas tebėra aukščiausia nepriklausomos Lietuvos žiemos sportininkų pasirodymų istorijoje: jie liko apdovanojimų pakylos papėdėje - penkti.
- 2006 m. Turinas: Jubiliejinėse žiemos žaidynėse, kurias surengti buvo patikėta italams, dalyvavo septyni Lietuvos atstovai. Turine įspūdingą olimpinį pasirodymą - iš viso dalyvavo net penkeriose olimpinėse žaidynėse - baigė ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas, čia vėlgi užėmę aukščiausią iš visų dalyvavusių lietuvių vietą - septintą.
- 2010 m. Vankuveris: Į Vankuverį išvyko šeši mūsų šalies žiemos olimpiečiai. Į 1988-aisiais auksu ir bronza suspindusią Kanadą grįžo ir V.Vencienė, tik jau kaip mūsų šalies žiemos olimpiečių delegacijos vadovė. Pirmąkart nuo 1992 m. delegacijoje nebuvo dailiojo čiuožimo atstovų. Iš lietuviško šešetuko aukščiausią 25 vietą 7,5 km sprinto lenktynėse pasiekė biatlonininkė D.Rasimovičiūtė.
- 2014 m. Sočis: Į Sočį vyko devyni mūsų šalies sportininkai, o aukščiausią 16 vietą iškovojo žaidynių debiutantė - naujos mūsų olimpinėje delegacijoje greitojo čiuožimo sporto šakos atstovė Agnė Sereikaitė.
Pjongčangas 2018 m.: nauji veidai ir viltys
Į Pjongčangą atstovauti Lietuvai šiemet vyksta keturi biatlonininkai, trys slidininkai ir du kalnų slidžių atstovai. Jauniausias Lietuvos atletas 19-metis Andrejus Drukarovas - jauniausias 2018 metų olimpinės rinktinės narys. Pjongčange debiutuosiantis kalnų slidininkas nuo devynerių gyvena užsienyje - iš pradžių keliai pasuko į Šveicariją, o dabar gyvena Italijoje. A.Drukarovas Lietuvos garbę gins kalnų slalomo ir slalomo giganto rungtyse. Jaunojo atleto startus lietuviai galės stebėti jau kiek įsibėgėjus olimpiadai - vasario 18-ąją vyks vyrų didžiojo slalomo varžybos, o vasario 22-ąją Andrejus pasirodys slalomo trasoje.
Dar viena Lietuvos kalnų slidinėjimo atstovė - 23-ejų Ieva Januškevičiūtė. Pjongčangas jaunai atletei jau antrasis olimpinis išbandymas. Svarbu paminėti, kad 2014-aisiais metais Sočyje startavusi Ieva buvo pirmoji šalies olimpinė atstovė kalnų slidinėjimo rungtyje. Pirmoji „pažintis“ su olimpiada lietuvei nebuvo sėkminga. Po didžiojo slalomo pirmojo nusileidimo Ieva užėmė 71-ąją vietą, o antrasis bandymas baigėsi griuvimu. Ne ką geriau susiklostė ir slalomo rungtis - pirmajame nusileidime lietuvė nebaigė distancijos, nes pametė slidę. Sportininkės startai numatyti vasario 12 d. ir vasario 14 d. Iš pradžių atletė savo jėgas išbandys moterų didžiojo slalomo, o vėliau - moterų slalomo rungtyje.
Pirmajam savo olimpiniam startui pasirengusi ir 24-erių Marija Kaznačenko. Ant slidžių mergina atsistojo vos išmokusi vaikščioji, o rimtai treniruotis pradėjo būdama 15-os. Europos čempionatų patirties turinti atletė į Pjongčangą vyksta nusiteikusi rimtai - pagerinti savo rekordus ir siekti aukščiausių vietų. Slidininkė olimpiadoje startuos du kartus. Pirmąjį - vasario 13 d. moterų sprinto varžybose, antrąjį - vasario 15 d. moterų 10 km laisvuoju stiliumi varžybose.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
28-erių metų Modestas Vaičiulis pasirengęs žiemos olimpiadoje startuoti net keturiose rungtyse. Itin didelis jaudulys neturėtų kankinti - Pjongčangas slidininkui nėra pirmoji olimpiada. Pirmasis atleto pasirodymas žaidynėse įvyko prieš aštuonerius metus - Vankuveryje. Vyrų 1,6 km sprinto rungtyje Modestas užėmė 54-ą vietą, o komandiniame sprinte, startavęs kartu su Mantu Strolia, liko 18-as. M.Vaičiulis Pjongčange į trasą iščiuoš vasario 13-ąją, slidininkas Lietuvai atstovaus vyrų sprinto varžybose. Dar kartą savo jėgas atletas išbandys ir vasario 16-ąją - tądien lietuvio lauks 15 km laisvuoju stiliumi varžybos. Taip pat slidininkas kartu su Mantu Strolia pasirodys ir komandinio sporto varžybose - vyrų sprintas numatomas vasario 21-ąją.
Antrojo savo olimpinio pasirodymo laukia ir 31-erių Mantas Strolia. Slidės - Strolių šeimos aistra. Sportininką treniruoja jo mama Kazimiera Strolienė, dalyvavusi net trijose olimpiadose - Albervilio, Lilehamerio ir Nagano. Pirmasis M.Strolios olimpinis išbandymas buvo 2010 m. Vankuveryje. Atletas dalyvavo 1,6 km sprinto rungtyje, kurioje finišavo 46-as, o komandinio sprinto rungtyje kartu su Modestu Vaičiuliu užėmė 18 vietą. Šįkart slidininkas jaučiasi kur kas stipriau, rimtai treniravosi užsienyje - Švedijoje ir Austrijoje. Manto startas žiemos olimpinėse žaidynėse nusimato vasario 11-ąją - vyrų 15 km + 15 km rungtyje. Kiek pailsėjęs vasario 13 d. slidininkas „šoks“ į vyrų sprintą. Vasario 16-ąją atletas jau čiuoš 15 km laisvuoju stiliumi, o vasario 21 su Modestu Vaičiuliu startuos vyrų komandinio sporto rungtyje. Galiausiai savo pasirodymą olimpiadoje Vasario 24 d. M.Strolia užbaigs lietuvių pasirodymą olimpiadoje - dalyvaus vyrų 50 km klasikiniu stiliumi varžybose.
Veteranė 33-ejų Diana Rasimovičiūtė dalyvavo keturiose žiemos olimpinėse žaidynėse - Solt Leik Sičio, Turino, Vankuverio ir Sočio. Pjongčangas žymiai sportininkei - jau penktoji olimpiada. Simboliška, kad biatlonininkė šių metų žaidynėse Lietuvai ketina atstovauti 5-iose rungtyse. Iki šiol geriausią rezultatą Dianai pavyko pasiekti 2006 m. olimpiadoje - 18 vieta 7,5 km sprinto lenktynėse. Olimpines žaidynes Diana pradės vasario 10 d., startuodama moterų 7,5 km sprinto rungtyje. Po dviejų dienų - vasario 12 - biatlonininkę jau matysime moterų 10 km persekiojimo lenktynėse. Kelias dienas pailsėjusi Rasimovičiūtė savo jėgas išbandys 15 km individualiose lenktynėse, o vasario 17 d., jei pateks, dalyvaus moterų 12,5 km masinio starto lenktynėse. Ne ką mažiau svarbus startas laukia ir vasario 20 d. - mišri estafetė (2x6 km moterys ir 2x7,5 km vyrai).
Lietuvos vėliava per žaidynių atidarymo ceremoniją patikėta 27 metų Tomui Kaukėnui, kuriam Pjongčangas - antroji olimpiada. Pirmasis bandymas Sočyje biatlonininkui nebuvo blogas. Sėkmingiausiai atletas pasirodė 20 km individualiose lenktynėse, kur užėmė 23 vietą. 12,5 km individualiose lenktynėse liko 40-as, o 10 km sprinto lenktynėse užėmė 48 vietą. Tomui olimpiada prasidės vasario 11-ąją, kai iščiuoš į vyrų 10 km sprintą. Vasario 12-ąją sportininkas pasirodys jau 12,5 km persekiojimo lenktynėse, o vasario 15 d. dalyvaus vyrų 20 km individualiose lenktynėse. Ant slidžių T.Kaukėną pamatysime ir vasario 18-ąją, jei pateks į 15 km masinio starto lenktynes. O vasario 20 d. sportininkas prisijungs prie kitų šalies biatlonininkų mišrioje estafetėje - 2x6 km moterys ir 2x7,5 km vyrai.
25 metų Vytautui Stroliai Pjongčangas nebus pirmoji olimpiada, tačiau vis tiek debiutinė. Sočyje sportininkas dalyvavo slidinėjimo rungtyse, o šįmet važiuoja su biatlonininkų komanda. Sočyje aukščiausias sportininko pasiekimas buvo 67 vieta 30 km mišriojo stiliaus lenktynėse. Pats sportininkas tikina, kad pakeitęs slidžių rungtis į biatlono jaučiasi tvirčiau, todėl ryžto vykstant į Pjongčangą tikrai netrūksta. Pirmasis sportininko startas numatytas vasario 11-ąją - vyrų 10 km sprinte. Atletas dalyvaus ir vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynėse, kurios vyks vasario 12 d. Vytautas prisijungs prie Tomo Kaukėno ir vasario 15 dieną abu gins Lietuvos garbę vyrų 20 km individualiose lenktynėse. Jei pateks, vasario 18 d. biatlonininkas čiuoš vyrų 15 km masinio starto lenktynėse, o vasario 20 startuos su visa lietuvių komanda mišrioje estafetėje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
32 metų Natalja Kočergina kruopščiai ruošėsi pirmajam savo olimpiniam debiutui. Prieš ketverius metus į Sočį sportininkė nepateko per plauką - liko pirma už borto patekti į 2014 m. olimpiadą lygumų slidinėjime. Vis dėlto tie metai sportininkei atnešė ir gerų pasiekimų - tada N.Kočergina pirmą kartą tapo Lietuvos biatlono čempione. Natalija kartu su biatlonininke Diana Rasimovičiūte iš Lietuvos olimpinės komandos startuos pačios pirmos - vasario 10 d. 7,5 km sprinto rungtyje. Vasario 12 d. debiutantės laukia pasirodymas moterų 10 km persekiojimo lenktynėse, o vasario 14 d. - jau 15 km individualiose lenktynėse. Jei pateks, vasario 17 d. sportininkė dalyvaus 12,5 km masinio starto lenktynėse, o vasario 20 d. su kitais biatlonininkais pasirodys mišrioje estafetėje (2x6 km moterys ir 2x7,5 km vyrai).
Pekinas 2022 m.: tęsiant tradicijas
Pirmadienį sulaukėme pirmosios lietuvės starto olimpinėse žiemos žaidynėse Pekine. Čia pasirodė viena iš penkių Lietuvą atstovaujančių biatlonininkų, Gabrielė Leščinskaitė. Antradienį TV3 žiniasklaidos grupė parodys ne tik likusių Lietuvos biatlonininkų startus, bet ir pirmuosius slidininkų bandymus. Pirmadienį prasidėjęs mūsų šalies biatlonininkų pasirodymas olimpinėse žiemos žaidynėse tęsiasi. Antradienį, 10.30 val. per TV3 startuos likę biatlonininkai - Vytautas Strolia, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Linas Banys. Sportininkai varžysis vyrų 20 km individualiose varžybose. V.Stroliai ir T. Kaukėnui tai bus jau trečiosios olimpinės žiemos žaidynės. Įdomu tai, kad V. Strolia, prieš pradėdamas savo, kaip biatlonininko karjerą, buvo slidininkas. O štai T. Kaukėnas per praėjusias olimpines žiemos žaidynes Pjongčange, atidarymo ceremonijos metu, nešė mūsų šalies vėliavą. Tuo tarpu sportininkų kolegoms, biatlonininkams K. Dombrovskiui ir L. Banys olimpinėse žiemos žaidynėse tai bus debiutas. Per TV6 gerbėjai turės progą pamatyti Lietuvos slidininkų startus. Pirmosios sprinto varžybose 10 val. startuos moterys - olimpinių žaidynių debiutantės Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė. Pastaroji - jauniausia rinktinės narė, kuriai yra tik 16 metų. Netrukus po to, 10.50 val., žiūrovai išvys ir vyrų sprinto startus, o tarp sportininkų - ir Modestas Vaičiulis bei Tautvydas Strolia. M. Vaičiuliui olimpinės žiemos žaidynės - ne naujiena. Jis dalyvaus jau trečiąjį kartą. Tuo tarpu T. Strolia - olimpinių žaidynių debiutantas.
Ateities vizijos: link naujų aukštumų
Lietuvos žiemos sportas turi potencialo augti ir tobulėti. Svarbu investuoti į jaunų sportininkų rengimą, infrastruktūros plėtrą ir trenerių kvalifikacijos kėlimą. Tik tokiu būdu galėsime tikėtis naujų pergalių ir medalių žiemos olimpinėse žaidynėse.
Didžiausiuose žiemos sporto renginiuose šį sezoną dalyvaus ir LNSA atstovai, pradedantys atrankos į 2026 m. Svarbiausi Lietuvos atletų sezono startai - pasaulio čempionatai. Vasario 4-18 d. Austrijoje vyks kalnų slidinėjimo planetos čempionatas, vasario 26 - kovo 9 d. Norvegijoje - lygumų slidinėjimo, kovo 16-30 d. Šveicarijoje - akrobatinio slidinėjimo. Be to, kovo 4-10 d. Stipriausi mūsų šalies slidinėjimo disciplinų atstovai taip pat rungiasi Pasaulio ir Europos taurės trasose, sėkmingai kovoja įvairaus lygio FIS varžybose, kurios rengiamos ir Lietuvoje. Be to, šį sezoną laukia ir jaunimo pasaulio čempionatai bei vasario 9-16 d. Bakurianyje (Sakartvelas) vyksiantis Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis. Jis tikisi, kad 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos žaidynėse startuos rekordinis LNSA sportininkų skaičius - nuo 8 iki 10.
tags: #lietuva #startai #ziemos #olimpinese #zaidynese