Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo.
Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio istoriją, nuo jos ištakų iki dabartinių laikų, atskleidžiant svarbiausius įvykius, asmenybes ir pasiekimus, kurie formavo šią populiarią sporto šaką Lietuvoje.
Krepšinio Pradžia Pasaulyje ir Lietuvoje
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka, išrasta kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Tai sporto šaka, gyvuojanti kiek daugiau nei 130 metų. Krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi. Žaidimas išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais ir kas įdomiausia, 9 metus taisyklės neleisdavo krepšininkams įdėti į krepšį. O iki 1926 metų krepšinis buvo žaidžiamas panaudojant futbolo kamuolį.
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Steponas Darius - ne tik lakūnas, bet ir žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos sportui. Apskritai, krepšinio išradėju laikomas James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. Lietuvoje šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai buvo legendinis lakūnas Steponas Darius.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Iš istorijos vadovėlių visi lietuviai jį žino kaip lakūną, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną, tačiau likus nedaug iki tikslo, jų lėktuvą numušė vokiečių karininkai. Už šį žygdarbį jie buvo pagerbti, jų vardais pavadintos gatvės, pastatyti paminklai, o jų atvaizdai puikavosi ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.
Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų, kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s). Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Pirmieji Metai ir Augantis Populiarumas (1920-1930 m.)
Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms. Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai.
Krepšinio Populiarumo Pradžia Tarpukario Lietuvoje
Tarpukario pradžioje krepšiasvydis (taip tuo metu vadintas krepšinis) mažai domino tautiečius. Tiesą sakant, tuo metu į visas sporto šakas buvo žiūrima skeptiškai. Lietuva buvo žemdirbių kraštas, todėl sportas buvo iš esmės nereikalingas, nes laikytas tuščiu laiko švaistymu. To meto valstybė kūno kultūros reikmėms skyrė iš tiesų menkas lėšas.
Tačiau ketvirtajame dešimtmetyje krepšiasvydis ėmė sparčiai populiarėti. 1934 metais Kaune buvo įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį. Anot istorikės Justinos Minelgaitės, krepšiniui išpopuliarėti padėjo 1935 m. rugpjūtį Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas, į kurį atvyko dalis užjūrio sportininkų. 1937 m. į JAV jau važiavo lietuviai, o kongresas buvo lyg priemonė apsikeitimui žiniomis. Tai prisidėjo prie Lietuvos sportininkų laimėjimų Europos krepšinio čempionatuose 1937 ir 1939 metais. Tokios tendencijos 4 dešimtmetyje lėmė, kad krepšinio populiarumas išaugo.
Apie tai, kad krepšinis pradėjo užkariauti vis daugiau lietuvių širdžių, byloja jam tenkantis dėmesys spaudoje. Pačiame populiariausiame tarpukario laikraštyje „Lietuvos aidas“ beveik visada būdavo skyrelis sporto naujienoms aptarti, kuriose dažnai figūruodavo krepšinio aktualijų apžvalgos.
Antai 1936 metų kovo 3 dienos numeryje teigiama: „Paskutinės dvi krepšinsvydžio pirmenybių dienos davė eilę sensacingų ir didelių rezultatų. Vyrų B ir moterų klasėje net pasiekti savotiški rekordai, būtent: LFLS moterys sulupo Spartą 59:0, o vyrų B MSK II - KPSK 58:0 !!“. Šiems rekordams aptarti buvo skirtas garbingas trečias laikraščio puslapis. Tačiau didžioji dalis sporto naujienų buvo skiriama tuo metu žymiai populiaresnėms sporto šakoms - boksui, tenisui, futbolui. Maždaug nuo 1937 metų, tai yra nuo pirmos Lietuvos krepšininkų pergalės Europos krepšinio čempionate, laikraštyje pradėtos spausdinti išsamesnės varžybų momentų apžvalgos. 1938 metų kovo 26 dienos „Lietuvos aido“ numeryje plačiai reklamuojamos būsimos varžybos tarp Lietuvos ir Latvijos sportininkų: „Rungtynėmis susidomėjimas nepaprastas, nes išparduoti visi bilietai ir jei tik būtų daugiau vietos, neabejojama, kad irgi neliktų nė vieno bilieto“, - rašoma sporto naujienų skiltyje. Na, o 1938 metų kovo 27 dieną įvykus rungtynėms jų apžvalgai buvo skirtas beveik ištisas laikraščio puslapis. „Vakar Kaune buvo vėl didžioji Lietuvos sporto diena visais atžvilgiais. Mūsų krepšinio rinktinė, dabartinis Europos meisteris, nugalėjo Latviją “, - bylojo laikraštis. Taip pat pateikta išsami rungtynių analizė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Krepšinio naujienos atsispindėdavo ir kituose periodinės spaudos leidiniuose. Tryliktajame savaitinio žurnalo „Lietuvos sportas“ numeryje rungtynėms tarp Lietuvos ir Latvijos skirtas milžiniškas dėmesys. Jau pirmajame puslapyje skaitytoją pasitiko skambus šūkis: „Didžiosios kovos dalyviai, (…) Lietuvos ir Latvijos krepšinio rinktinės.“ Visa tai buvo papildyta įtraukiančiu rungtynių siužetu: „Švilpukas, mirtina tyla, tik iš kampo tegirdamas radijo pranešėjo skambus balsas, besidalijąs įspūdžiais su radijo klausytojais. Salėje tuo tarpu užvirė žūtbūtinė kova“. Tokios krepšinio rungtynių apžvalgos jau primena dabartines, kuriose pateikiama išsami rungtynių analizė bei stengiamasi kiek įmanoma labiau skaitytoją įtraukti į lemtingus varžybų momentus, padėti pajusti tvyrojusią įtampą.
O 1938 metų liepos 5 dienos „Aido“ laikraščio numeryje išspausdintas pranašiškas straipsnis, kuris skelbė: „Kol kas mūsų kaime daugiausiai žaidžiama krepšiniu ir tinkliniu. Nieko negalima dėl to jaunimui prikišti. Labai gražu, tegu žaidžia, tegu mankštinasi. Juk lietuviai yra Europos krepšinio meisteris. Ilgainiui krepšinis galės virsti tautiniu lietuvių žaidimu“. Taip pat laikraštyje pačiam jaunimui siūloma susirūpinti savo sportiniu ugdymu, nes vien fizinio darbo neužtenka: „Juk sportas jaunimą grūdina, stiprina jo sveikatą ir pašalina daug visokių neigiamų įpročių. O tauta reikalinga užgrūdinto ir sveiko jaunimo“. Tai iš tiesų pranašiškas straipsnis, nes 2010 metais atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad net 53 proc. visų Lietuvos gyventojų krepšinį įvardina kaip mėgstamiausią sportą.
Aukso Amžius (1937-1939 m.): Europos Čempionatai
Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.
1937 m. Europos Čempionatas Rygoje
1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas.
1937 m. II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (5 rungtynės ir 5 pergalės). Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
1939 m. Europos Čempionatas Kaune
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą.
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė.
1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (7 rungtynės ir 7 pergalės). Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Kauno Sporto Halė: Krepšinio Šventovė
Paskelbus, kad Lietuva gavo teisę organizuota 1939 m. Europos čempionatą, Kauno sporto halė Ąžuolyno pašonėje buvo pastatyta vos per 6 mėnesius. Halės pamatai buvo pradėti kloti lygiai prieš 86 metus - 1938 m. gruodžio 5-ąją, kaustant 24 laipsnių speigui. Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas, kurio garbei vėliau buvo pavadinta Tarpžemyninė Joneso taurė, spaudos konferencijoje pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“
Tuomet čempionatas vyko vieno rato sistema - aštuonios rinktinės sužaidė po 7 rungtynes. Kaip paaiškėjo vėliau, auksą atnešusiomis rungtynėmis Lietuvai tapo jau pirmasis mačas su Latvijos rinktine. Įdomu tai, kad tuomet Europos čempionatas buvo sužaistas vos per vieną savaitę ir vyko šiems laikams neįprastu metu - gegužės 21-28 d. Tuomet Lietuvos rinktinę į čempionų titulą vedė Amerikos lietuviai - Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Mykolas Ruzgys ir kiti. Tuomet dar nebuvo tradicijos rinkti geriausią čempionato penketą ar naudingiausią žaidėją. Jeigu tokie rinkimai būtų įvykę, neabejotina, kad MVP būtų paskelbtas Lietuvos krepšinio krikštatėvis P. Lubinas. 1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36).
Stovimas bilietas į Europos čempionato rungtynes kainavo 1,5-2 litus, o sėdimų vietų bilietas - 2,5-5 litus. Nors šiais laikais tokios sumos dažnam gali sukelti juoką, tuomet tai buvo didžiuliai pinigai. Tarp krepšinio gerbėjų, stebėjusių istorinį Lietuvos rinktinės triumfą Europos čempionate, buvo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Tuomet 12-likametis berniukas lietuvių triumfą stebėjo sėdėdamas ant halės laiptų: „Atvirai pasakysiu, praleidau visas rungtynes toje salėje. Net buvau apleidęs mokymąsi ir ruošimąsi egzaminams. Tai - prisiminimai, kurie išliko iki gyvos galvos. Ir dabar, kai grįžtu į Kauną, irgi pažvelgiu ir su džiaugsmu prisimenu 1939 metų pirmenybes“, - savo prisiminimais LKF rengtame filme „Oranžinė bažnyčia“ dalijasi V. Adamkus. „Lietuvai krepšinis buvo naujas, tačiau galiu pasakyti, kad entuziazmas ir palaikymas buvo lygiai toks pat gyvas ir uždegantis tuo metu“, - yra sakęs V. Adamkus. Simboliška, kad V. Adamkus stebėjo ir 2003 m. Lietuvos triumfą Stokholme. 1939 m. Lietuvos prezidentu buvo Antanas Smetona, o Lietuvoje apytiksliai gyveno 2,9 mln. žmonių. Lietuvai antrą kartą iš eilės tapus Europos čempione, jau po kelių mėnesių, rugsėjo 1 d., prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o Lietuva buvo pasmerkta 50-metų trukusiai Sovietų Sąjungos okupacijai.
Okupacija ir Žaidimas Sovietų Sąjungos Sudėtyje (1940-1990 m.)
O paskui Lietuvos krepšinis sustojo. Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų.
1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: (2 rungtynės ir 1 pergalė). Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas: (2 rungtynės ir 1 pergalė).1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga: (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: (2 rungtynės ir 1 pergalė).1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).1951 m. SSRS taurės varžybos: (2-1).1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (2-2).1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (8-5).1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9-7).1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (9-6).1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (8-4).1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (9-6).1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (8-4).1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas: (9-6).1975 m. Baltijos taurės turnyras: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas: (10-6).1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (10-5).
Lietuvos Krepšininkai TSRS Rinktinėje
Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo. Ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei:
1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais.
Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988). Olimpiniai vicečempionai buvo Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Naujas Etapas (1990-2000 m.)
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
1992 m. Barselonos Olimpinės Žaidynės: Bronzos Medaliai
1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 6 pergalės).
#