Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių istorija: medaliai, dalyviai ir įsimintini momentai

Olimpinės žaidynės - didžiausia ir svarbiausia sporto šventė pasaulyje, vienijanti sportininkus iš įvairių šalių. Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, vėl aktyviai dalyvauja tiek vasaros, tiek žiemos olimpinėse žaidynėse. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos pasiekimus žiemos olimpinėse žaidynėse, prisiminsime sportininkus, kurie garsino Lietuvos vardą, ir apžvelgsime svarbiausius istorinius įvykius.

Olimpinis judėjimas Lietuvoje: nuo ištakų iki atkūrimo

Prieš pradedant apžvelgti Lietuvos sportininkų pasirodymus olimpinėse žaidynėse, verta prisiminti mūsų šalies olimpinio judėjimo pradžią ir istoriją. Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. į Lietuvą grįžo pirmieji sportininkai, tokie kaip Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. Kaune buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet galiausiai išvyko tik 15: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. Lietuvos futbolininkai pralaimėjo Šveicarijos komandai rezultatu 9-0, o dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.

Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis: Kęstutis Bulota

Lietuva žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavo 1928 m. Sankt Morice, Šveicarijoje. Šaliai atstovavo Kęstutis Bulota, kuris varžėsi greitojo čiuožimo rungtyse. Jis buvo universalus sportininkas ir vienas iš sporto pradininkų Lietuvoje. K. Bulota dalyvavo keturiose čiuožimo rungtyse: 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as. 10 000 m rungtis nebuvo baigta dėl atlydžio. Vis dėlto, kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad šioje rungtyje jis užėmė 5-ąją vietą.

Okupacija ir dalyvavimas SSRS rinktinėje

1940 m. Lietuvą okupavus ir aneksavus Sovietų Sąjungai, Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose, atstovaudami SSRS rinktinei. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai SSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse.

Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas

Lietuvos olimpiečiai pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo XV olimpinėse žaidynėse 1952 m. Helsinkyje (su SSRS krepšinio rinktine): Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stepas Butautas.

Aukso amžius: Algimantas Šalna ir Vida Vencienė

Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984 m. Sarajeve laimėjo aukso medalį estafetės 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių kilometrų.

Sugrįžimas į olimpinę šeimą: nuo Albervilio iki Pjongčango

1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos bei Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.

1992 m. Albervilis

Į 1992 m. Albervilio žiemos žaidynes Lietuva išsiuntė šešių olimpiečių komandą: slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. G. Jasinskas buvo pirmasis Lietuvos vėliavnešys per olimpinių žaidynių atidarymą. Geriausią rezultatą pasiekė V. Vencienė, 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmusi 11 vietą.

1994 m. Lilehameris

1994 m. Lilehamerio žaidynėse dalyvavo tas pats lietuvių šešetas, kaip ir Albervilyje. Sėkmingiau startavo R. Panavas, kuris sunkiausiose 50 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 32 vietą. Ledo šokėjų pora M. Drobiazko ir P. Vanagas pagerino rezultatą keturiomis pozicijomis ir Lilehameryje liko dvylikti.

Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga

1998 m. Naganas

Į 1998 m. Nagano žaidynes išvyko septyni Lietuvos sportininkai. Geriausią rezultatą pasiekė M. Drobiazko su P. Vanagu, kurie dailiojo čiuožimo ledo šokių varžybose užėmė aštuntą vietą.

2002 m. Solt Leik Sitis

2002 m. Solt Leik Sičio žaidynėse dalyvavo aštuoni Lietuvos sportininkai. Lietuvos žiemos sporto lyderiai M. Drobiazko ir P. Vanagas užėmė aukščiausią olimpinę poziciją - jie liko penkti.

2006 m. Turinas

2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo septyni Lietuvos olimpiečiai. M. Drobiazko ir P. Vanagas Turino žaidynėse užėmė septintą vietą. Nudžiugino biatlonininkė D. Rasimovičiūtė, sprinto lenktynėse užėmusi 18 vietą.

2010 m. Vankuveris

Per 2010 m. Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių. Iš Lietuvos sportininkų aukščiausią 18 vietą užėmė komandų sprinto lenktynėse startavę M. Vaičiulis ir M. Strolia.

2014 m. Sočis

Į 2014 m. Sočio žaidynes išvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje. Agnė Sereikaitė, dalyvavusi greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose, užėmė 16 vietą ir pasiekė geriausią lietuvių rezultatą Sočyje.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje

2018 m. Pjongčangas

2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange dalyvavo tokio paties dydžio Lietuvos delegacija, kaip ir prieš ketverius metus Sočyje. Tomas Kaukėnas pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją, užimdamas 13 vietą persekiojimo lenktynėse.

Lietuvos medaliai žiemos olimpinėse žaidynėse

Nors Lietuva kaip nepriklausoma valstybė nėra iškovojusi medalių žiemos olimpinėse žaidynėse, Lietuvos sportininkai, atstovaudami Sovietų Sąjungai, yra laimėję aukso ir bronzos medalius. Algimantas Šalna 1984 m. Sarajeve laimėjo aukso medalį (biatlonas), o Vida Vencienė 1988 m. Kalgaryje iškovojo aukso ir bronzos medalius (slidinėjimas).

Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis, atstovaudamas Rusijai, yra iškovojęs visų spalvų olimpinius medalius: auksą (1992 m. Albervilis), sidabrą (1998 m. Naganas) ir bronzą (2002 m. Solt Leik Sitis).

tags: #lietuva #ziemos #olimpines #zaidynes #medaliai