Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) istoriją, nuo jos ištakų, susijusių su aklųjų švietimu ir globa, iki dabartinės veiklos, apimančios įvairias sporto šakas ir tarptautinius pasiekimus. Straipsnyje remiamasi istoriniais faktais, archyviniais dokumentais ir šiuolaikiniais šaltiniais, siekiant atskleisti LASF vaidmenį aklųjų ir silpnaregių integracijoje į visuomenę per sportą.
Pirmieji Žingsniai: Aklųjų Globa ir Švietimas Lietuvoje
Aklųjų globos ir švietimo idėjos Lietuvoje pradėjo formuotis dar XX amžiaus pradžioje. 1924 m. sausio 6 d. vasario 24 d. oftalmologas prof. Petras Avižonis Lietuvos gydytojų II suvažiavime skaitė pranešimą “Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje”, kuris tais pačiais metais buvo išspausdintas žurnale “Medicina” ir išleistas atskira brošiūra. Pranešime apžvelgęs visuomeninį aklųjų sąjūdį užsienyje, P. Avižonis analizavo aklųjų švietimo ir įdarbinimo klausimus Lietuvoje. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, jis pareiškė: “Jei valstybė pripažįsta visiems vaikams teisės įgyti pradžios mokslą, jei Lietuvos Konstitucijos §81 sako, kad “Pradžios mokslas yra privalomas”, tai tiems, kuriems paprastosios mokyklos netinka, reikia įkurti ypatingų mokyklų”. Jis priminė, jog Lietuvoje yra ne mažiau kaip 3,5 tūkstančio aklųjų, iš kurių apie 200 mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, per 1000 darbingų aklųjų. P. Lietuvos gydytojų II suvažiavimas sudarė vykdomąjį komitetą, kuris turėjo pasirūpinti aklųjų globa. Prof. P. Šiaulių apskrities savivaldybė įsteigė Meškuičių valsčiuje, Naisių dvare, aklųjų prieglaudą, kurioje apgyvendino 25 neregius senelius. Prieglaudai lėšas skyrė pati savivaldybė. Medicinos patarnavimus teikė Šiaulių ligoninės gydytojas J. Rugsėjo 17 d. įvyko Lietuvos gyventojų surašymas. Buvo registruojami ir aklieji. Duomenų apie juos nedaug, nes surašymo anketoje aklieji buvo žymimi bendroje grafoje su asmenimis, turinčiais kitų fizinių trūkumų. Užregistruota 3129 aklieji. Iš anketų galima sužinoti tik apie jų amžių ir lytį, o regėjimo netekimo priežastys, socialinė, ekonominė, šeimyninė padėtis, išsilavinimas ir kt. Lenkų okupuotame Vilniuje sausio 15 d. įvyko miesto socialinės globos, sveikatos apsaugos tarnybų, gydytojų pasitarimas Vilniaus vaivadijos aklųjų globos klausimais. Tartasi dėl būtinybės organizuoti aklųjų globos ir švietimo įstaigą. Nepriklausomoje Lietuvoje aklųjų globos ir švietimo reikalų ėmėsi Karo invalidams šelpti komitetas, vadovaujamas generolo Vlado Nagevičiaus. Norint organizuoti akluosius, jiems steigti specialią mokyklą, reikėjo visuomenei parodyti, ko gali lavinami aklieji išmokti. Birželio 26 d. Latvijos aklųjų koncertas įvyko Liaudies namų salėje, birželio 27 d. - Rotušėje, birželio 28 d. - Karo muziejuje, birželio 29 d. - Parodos aikštės estradoje. Programą atliko mišrus choras, styginių instrumentų ir pučiamųjų instrumentų orkestrai. Lietuvos karo invalidams šelpti komitetas, gavęs Latvijos vyriausybės sutikimą, rugpjūčio 20 d. pasiuntė į Rygos aklųjų institutą mokytis tris neregius ir vieną regintį karo invalidą. Tarp jų buvo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose sužeistas ir netekęs regėjimo savanoris Pranas Daunys. Grupę lydėjo komiteto atstovas majoras Petras Šestakauskas, kuriam buvo pavesta susipažinti su Rygos aklųjų institutu.
Šios iniciatyvos buvo svarbios, nes atkreipė dėmesį į aklųjų poreikius ir padėjo pagrindus tolimesnei aklųjų integracijai į visuomenę.
Lietuvos Aklųjų Sąjungos Įkūrimas ir Aklųjų Instituto Steigimas
Svarbus etapas aklųjų gyvenime Lietuvoje buvo Lietuvos aklųjų sąjungos (LAS) įkūrimas. P. P. Daunio iniciatyva ir gavus pritarimą iš kai kurių vyriausybės narių bei visuomenės veikėjų, sudaryta komisija Lietuvos aklųjų suvažiavimui sušaukti. Ji savo posėdyje birželio 27 d. aptarė suvažiavimo laiką ir vietą, aklųjų sąjungos įsteigimo reikalus. Patį suvažiavimą sušaukti, atlikti visą kitą organizacinį darbą komisijai buvo nepaprastai sunku, tai pareikalavo daug triūso, lėšų. Neturėta aklųjų adresų. Į suvažiavimą atvykusius akluosius reikėjo pasitikti, apnakvinti, pamaitinti, sumokėti už kelionę. Liepos 24-25 dienomis Kaune, Liaudies namų salėje, įvyko Lietuvos aklųjų I suvažiavimas. Jame dalyvavo 200 aklųjų. Šis aklųjų I suvažiavimas nutarė įsteigti Lietuvos aklųjų sąjungą, priėmė sąjungos įstatus, išrinko 5 narių centro valdybą ir 3 narių revizijos komisiją. LAS pirmininku buvo išrinktas majoras Petras Šestakauskas (kai kuriuose dokumentuose ir spaudoje rašoma: Šeštakauskas), regintis. Centro valdybos nariai: gydytojas Petras Musteikis, Vincas Vitkus, Jonas Barčius ir Pranas Daunys.
LAS aktyviai rūpinosi aklųjų švietimu ir profesiniu rengimu. Kovo 3 d. Vilniaus vaivadijos kanceliarijos didžiojoje konferencijų salėje įvyko buvusios Aklųjų globos draugijos (anksčiau vadintos carienės Marijos Aleksandrovnos vardu) Vilniaus skyriaus narių visuotinis susirinkimas, kuriame nutarta atnaujinti šios draugijos veiklą. Išrinkta 9 narių taryba, į kurią įėjo ir apakusi gydytoja Marija Stšeminska. Tarybos pirmininku tapo Vilniaus universiteto profesorius oftalmologas J. Lietuvos aklųjų sąjunga iš vyriausybės gavo Panevėžio apskrityje, Vadoklių valsčiuje, Anytavos dvaro 40 ha žemės sklypą su trobesiais ir sodu. Manyta čia steigti aklųjų institutą. Kadangi dvaras buvo gana toli nuo kelių ir didžiųjų miestų, tos minties atsisakyta. Rugpjūčio 2-8 dienomis Vokietijoje, Karaliaučiaus mieste, vyko Jungtinis II tarptautinis aklųjų ir XVII aklųjų mokytojų kongresas, kuriame Lietuvai atstovavo LAS centro valdybos narys Pranas Daunys. Kongrese jis pasakė kalbą, nušviesdamas aklųjų padėtį Lietuvoje, susipažino su Karaliaučiaus aklųjų instituto veikla. P. LAS Centro valdybos pastangomis lapkričio 15 d. buvo įsteigtas Aklųjų institutas Kaune, Tvirtovės alėjoje 6 (dabar Taikos prospektas). Pirmasis jo vedėjas - Mečislovas Kviklys. Kiti instituto vedėjai iki sovietų okupacijos buvo: Jeronimas Ignatavičius - nuo 1929 m. rugsėjo iki 1932 m. gruodžio, Petras Maldeikis - nuo 1932 m. gruodžio iki 1939 m. rugsėjo, Jonas Mikėnas - nuo 1939 m. rugsėjo iki 1940 m. Lapkričio 17 d. Karo muziejuje įvyko komisijos, sudarytos iš LAS centro valdybos, Aklųjų instituto ir Švietimo ministerijos atstovų, posėdis, kuriame buvo apžiūrėtas ir gerai įvertintas pagamintas reljefinis Lietuvos žemėlapis. Žemėlapį sukurti kainavo 3 tūkst. litų. Lapkričio 24 d. LAS centro valdyba priėmė Aklųjų instituto statutą - pagrindinį šios įstaigos dokumentą. Statute sakoma, kad Aklųjų institutą steigia ir išlaiko Lietuvos aklųjų sąjunga, Švietimo ir Vidaus reikalų ministerijoms padedant; Aklųjų institutas yra Švietimo ministerijos žinioje. Aklųjų institutas moko neregius vaikus ir jaunuolius bendrojo lavinimo dalykų, muzikos ir amatų. P. Daunio pritaikytoji lietuvių kalbai Brailio abėcėlė LAS centro valdybos posėdyje kartu su Aklųjų instituto vedėju M. Kvikliu gruodžio 12 d. Vilniaus aklųjų globos draugija, patvirtinta Vilniaus vaivados vasario 10 d. , rūpinosi aklaisiais iki 40 metų amžiaus, mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikais; ateityje planavo rūpintis visais aklaisiais.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Vasario 27 d. prasidėjo pirmieji mokslo metai Kauno aklųjų institute. Lietuvos Respublikos Prezidento gegužės 15 d. aktu pirmos rūšies trečiojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu apdovanotas pirmojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino pulko vyresnysis puskarininkis Pranas Daunys. Kartu jis apdovanotas dviem - Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės - medaliais. P. LAS centro valdybos pakviestas Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona drauge su vidaus reikalų ministru Ignu Musteikiu, švietimo ministru inžinieriumi Konstantinu Šakeniu ir kitais aukšto rango valstybės vyrais birželio 27 d. pirmą kartą aplankė Kauno aklųjų institutą. Tą dieną buvo suėję lygiai keturi mėnesiai nuo instituto atidarymo. Lenkijos religinių reikalų ir visuomenės švietimo ministerija pritarė idėjai nuo 1928-1929 mokslo metų steigti Vilniuje specialiąją aklųjų mokyklą. Ministerija mokyklą įsteigė liepos 18 d. Rugpjūčio 28 d. mokyklos vedėja paskyrė Mariją Stšeminską. Septynmetėje pradžios mokykloje mokėsi Vilniaus krašto aklieji vaikai ir jaunuoliai. Vilniaus aklųjų mokykloje 9 mokiniai pirmuosius mokslo metus pradėjo rugsėjo 15 d. Antakalnio gatvėje išnuomotose patalpose. Spalio 31 d. įvyko Aklųjų instituto auklėtinių pirmasis koncertas per Kauno radiją.
Šie įvykiai rodo, kad aklųjų integracija į visuomenę buvo svarbi to meto Lietuvos visuomenės dalis.
Sporto Užuomazgos: Fizinis Lavinimas ir Pirmosios Spartakiados
Nors aklųjų sporto federacija buvo įkurta vėliau, fizinis lavinimas ir sportas vaidino svarbų vaidmenį aklųjų gyvenime jau nuo XX amžiaus 3-iojo dešimtmečio. Gegužės mėnesį Vilniaus aklųjų globos draugija įsteigė Antakalnio gatvėje aklųjų pynėjų dirbtuves. LAS centro valdyba nupirko iš privataus asmens antrą namą, praplėsdama Kauno aklųjų instituto patalpas ir teritoriją. LAS centro valdyba išleido iliustruoto žurnalo “Mūsų aklieji” pirmąjį numerį. Antrasis numeris pasirodė 1930 m. Žurnalo redaktorius - V. Rickus-Rickevičius. Lietuvos Žemės ūkio ir pramonės parodoje, vykusioje birželio 18-22 d. Kaune, dalyvavo ir Aklųjų institutas. Instituto paviljone buvo demonstruojami įvairūs šepečiai, hamakai, mergaičių rankdarbiai, taip pat mokymo priemonės: Brailio lentelė ir rašomoji mašinėlė, Brailio spaustuvės įrengimai, knygos ir kt. Rugsėjo 21 d. Kauno aklųjų instituto salėje įvyko Lietuvos aklųjų sąjungos II suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo šios sąjungos nariai, instituto pedagogai, vyresnio amžiaus mokiniai, svečiai. LAS pirmininko P. Šestakausko ir centro valdybos nario P. Daunio nuomonės dėl sąjungos veiklos išsiskyrė. Suvažiavimas buvo nutrauktas. Lapkričio 7 d. įsteigta Lietuvos akliesiems globoti draugija (LAGD). Steigiamajame organizacijos susirinkime buvo priimti LAGD įstatai. Draugijos žinioje - Aklųjų instituto išlaikymas. LAGD įstatai tais pačiais metais buvo išleisti reginčiųjų raštu. Draugijos valdybos pirmininke išrinkta gydytoja chirurgė Stasė Šakenienė, nariais - Rimšienė (vicepirmininkė), gydytoja M. Korganovaitė, gydytojas J. Nemeikša, gydytojas D.
Įrengus Kauno aklųjų institute spaustuvę, buvo išleista pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu - mokytojos Viktorijos Genytės parengtas Aklųjų instituto pirmai klasei elementorius “Mūsų šviesa”. Sausio 30 d. Vidaus reikalų ministerija uždarė Lietuvos aklųjų sąjungą. Vasario 23 d. Vilniaus mokyklų apygardos kuratorius gegužės mėnesį leido įsteigti prie Vilniaus aklųjų mokyklos vakarinius profesinius kursus. Kursų trukmė - 6 mėnesiai (nuo spalio pradžios iki balandžio mėn. Plokštelių firma “Columbia” pagamino tris plokšteles su neregių kanklininkų Prano Daunio ir Jurgio Pratkevičiaus įrašais (abu akompanavo keturioms liaudies dainoms, kurias įdainavo Kipras Petrauskas, ir vienai V. Dineikos ir J. Petrausko atliekamai dainai). Lenkijos vyriausybė kovo 10 d. nutarimu grąžino Vilniaus aklųjų globos draugijai pastatus, buvusius tarp dabartinių J. Basanavičiaus ir K. Kalinausko gatvių. Tuos pastatus carienės Marijos Aleksandrovnos vardo aklųjų globos draugijos Vilniaus skyrius buvo nupirkęs 1903 m. , o vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. Birželio 16 d. Kauno aklųjų institutas išleido pirmąją bendrojo lavinimo laidą. Baigiamuosius egzaminus išlaikė 9 auklėtiniai.
Nuo 1944 m. susikūrus Lietuvos aklųjų draugijai, buvo kultivuojamos šaškės, šachmatai, sunkumų kilnojimas, lengvoji atletika. LAGD išleido iliustruoto neperiodinio žurnalo “Aklųjų dalia” pirmąjį numerį. Kiti šio žurnalo numeriai išėjo 1933, 1937 ir 1939 m. Žurnalų redaktoriai buvo A. Briedis, M. Nemeikšaitė ir D. Vokietijoje, Marburgo universitete, apgynė disertaciją marijampolietė neregė Ema Zaludokaitė. Pavasarį Vilniaus aklųjų septynmetė pradžios mokykla išleido pirmąją auklėtinių laidą: Antonį Bordziuką, Mariją Gicevičiuvną, Edvardą Jakubovskį, Juzefą Kaminskį, Janą Markievičių, Aną Žukuvną. Pirmą kartą buvo filmuojamas Kauno aklųjų institutas. Parodyta, kaip auklėtiniai mokosi ir gyvena. Ši filmuota medžiaga buvo panaudota “Lietuvos kronikai” Nr. LAGD valdybos pakviestas Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona birželio 6 d. antrąkart aplankė Kauno aklųjų institutą. Su Prezidentu atvyko švietimo ministras inž. Konstantinas Šakenis, vidaus reikalų ministras plk. Steponas Rusteika, krašto apsaugos ministras plk. Balys Giedraitis, Šaulių sąjungos pirmininkas dail. Antanas Žmuidzinavičius ir kt. Svečiai apžiūrėjo institutą, išklausė auklėtinių koncertą. Vilniaus aklųjų globos draugija gruodžio 1 d. perkėlė aklųjų mokyklą iš Antakalnio gatvėje samdytų patalpų į atgautus savo namus, buvusius tarp J. Basanavičiaus ir K. Kalinausko gatvių. Kauno aklųjų institutas pirmą kartą dalyvavo tarptautinėje aklųjų spaudos parodoje, surengtoje Čekoslovakijos sostinėje Prahoje. Institutas į parodą nusiuntė 10 vadovėlių Brailio raštu, aklųjų iš vytelių pagamintą Vyties paveikslą, žurnalą “Aklųjų dalia”, instituto albumą, P. Daunio knygą “Vargo keliais” ir filosofijos daktarės E. Zaludokaitės disertaciją. Gruodžio 1-15 d. surengtas pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje aklųjų surašymas. Jį organizavo Lietuvos akliesiems globoti draugija. Tam reikalui buvo išleista brošiūra “Ištieskime ranką akliesiems”.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Nuo 1966 m. pradėtos rengti kompleksinės aklųjų spartakiados, kurių programoje, be minėtų sporto šakų, dar buvo plaukimo, vėliau aklųjų ritinio, dviračių tandemų, aklųjų riedulio, nuo 1991 dziudo varžybos. Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybai pageidaujant, LAGD priklausantį Anytavos dvaro centrą Žemės ūkio ministerija pakeitė kitu žemės sklypu arčiau Kauno - Raudondvario dvaro centru su 36 ha žemės. Tą žemę LAGD valdyba išnuomojo privačiam asmeniui. Vilniuje įsikūrė neregių pynėjų kooperatyvas. Kooperatyve dirbo 8 buvę aklųjų mokyklos auklėtiniai. Savo gaminius jie realizuodavo Aklųjų globos draugijai priklausančioje parduotuvėje, priiminėdavo užsakymus iš gyventojų. Vilniaus mokyklų apygardos kuratorija leido Aklųjų globos draugijai nuo rudens įsteigti profesinius kursus (amatų gimnaziją) baigusiems Aklųjų mokyklą. Kovo mėnesį buvo užbaigti statyti Aklųjų instituto rūmai. Balandžio 3 d. į juos iš medinių namų persikėlė instituto administracija, klasės, bendrabutis. Rūmai suprojektuoti šimtui auklėtinių. Jų statybai išleista 300. 000 litų. Lapkričio 24 d. per Kauno radiją pirmą kartą dainavo Beatričė Grincevičiūtė. Vilniaus vaivadija lengvatinėmis sąlygomis paskyrė Aklųjų globos draugijai 20 ha valdišką ūkį Baltadvaryje (netoli Turgelių). Mirus 1937 m. lapkričio 24 d. Vilniaus aklųjų globos draugijos valdybos narei ir Vilniaus aklųjų mokyklos vedėjai dr. Marijai Stšeminskai, jos vadovauta įstaiga buvo pavadinta “46-oji M. Keturi aklieji - Vincas Lukoševičius, Adolfas Milaševičius, Bronius Kondrotas, Petras Vilimas - lankė Marijos Nikolskienės masažo kursus. Kursus baigę, jie įgijo kvalifikuotų masažuotojų diplomus ir teises. Už masažo kursus mokėjo LAGD valdyba. Iki 1950 m. Vilniaus aklųjų mokyklos bibliotekoje 1938-1939 mokslo metais buvo 330 Brailio raštu knygų, skaitė 37 auklėtiniai, perskaitė 1048 knygas.
Lietuvos Aklųjų Sporto Federacijos Įkūrimas ir Veikla
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos spaudos ir draugijų skyrius gruodžio 20 d. raštu pranešė Lietuvos akliesiems globoti draugijai Kaune ir Vilniaus apskrities viršininkui, kad vidaus reikalų ministras gruodžio 19 d. Gegužės 21 d. Vilniaus aklųjų mokykloje įvyko Lietuvos akliesiems globoti draugijos Vilniaus skyriaus steigiamasis susirinkimas. Išrinkta 5 narių valdyba ir 3 narių revizijos komisija. LAGD buvo numačiusi užsienio šalių pavyzdžiu Aklųjų institutą gerokai išplėsti - sukurti įstaigą, turinčią ne tik bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklą, bet ir nemažas gamybines dirbtuves, dirbantiems neregiams internatą, ikimokyklinio amžiaus nematančių vaikų darželį, nusenusiems akliesiems prieglaudą; buvo numačiusi pasirūpinti ir silpnaregių mokymu. Bet šių sumanymų LAGD nebespėjo įgyvendinti, nes birželio 15 d. Sovietų Lietuvos vidaus reikalų ministro liepos 25 d. įsakymu nušalinta LAGD valdyba, o Aklųjų instituto finansams ir kitiems reikalams tvarkyti paskirtas ministerijos įgaliotinis Juozas Radavičius. Rugsėjo 16 d. Sovietų valdžia panaikino Vilniaus aklųjų mokyklą. Švietimo ministerijos nurodymu rugsėjo 7 d. Pagal Aklųjų instituto vedėjo Jono Mikėno projektą nuo rugsėjo pradžios institute įvesta žemesniosios amatų mokyklos programa. Atidaryta penktoji bendrojo lavinimo klasė. Nuo spalio 1 d. Kauno aklųjų institutas suvalstybintas. Lapkričio 1 d. buvusiose Vilniaus aklųjų mokyklos patalpose įsteigta aklųjų įmonė.
Lietuvos aklųjų sporto federacija buvo įkurta 1990 m. sausio 26 d. konferencijos metų. LASF siekia koordinuoti visų aklųjų ir silpnaregių sporto organizacijų, federacijos narių veiksmus ir pastangas plėtojant aklųjų ir silpnaregių sportą bei sudaryti joms lygias sąlygas.
Nuo 1977 m. aklieji ir silpnaregiai sportininkai dalyvauja Europos, nuo 1986 m. pasaulio čempionatuose. 1991 m. LASF buvo priimta į Tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (International Blind Sports Association, IBSA), o 1992 m. - į Tarptautinę aklųjų ir silpnaregių šachmatų asociaciją.
LASF veikla apima įvairias sporto šakas, tarp jų:
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
- Šaškės
- Šachmatai
- Sunkumų kilnojimas
- Lengvoji atletika
- Plaukimas
- Aklųjų ritinis
- Dviračių tandemai
- Aklųjų riedulys
- Dziudo
Vyko šių sporto šakų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių pirmenybės, čempionatai. Aklieji dalyvavo ir šaškių, šachmatų, lengvosios atletikos, sambo, dziudo, sunkiosios atletikos Lietuvos čempionatuose.
Pasiekimai ir Dalyvavimas Tarptautiniuose Renginiuose
Lietuvos aklieji sportininkai yra pasiekę reikšmingų rezultatų tarptautinėse varžybose. Paralimpinėse žaidynėse jie iškovojo:
- 1988 m. - 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos medalį (su SSRS komanda)
- 1992 m. - 4 sidabro, 3 bronzos medalius
- 1996 m. - 3 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos medalius
- 2000 m. - 2 sidabro, 1 bronzos medalį
- 2004 m. - 1 aukso, 1 sidabro, 5 bronzos medalius
- 2008 m. - 2 sidabro medalius
Dabartinė Veikla ir Iššūkiai
Šiaulių miesto savivaldybėje lankėsi Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas Arnoldas Januškevičius, generalinė sekretorė Neringa Paraščiuk-Balčiūnienė, federacijos atstovė Kristina Jagminienė ir Šiaulių miesto aklųjų sporto klubo „Perkūnas“ vadovas Remigijus Bagdonas. Susitikimo metu buvo aptarta asmenų su negalia situacija Lietuvoje ir Šiauliuose. Remigijus Bagdonas pasidalino iššūkiais, kuriuos tenka įveikti asmenims su negalia, norintiems dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose ir varžybose. Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas pasidalino įžvalgomis dėl galimybės vykdyti veiklas, įgyvendinant neformaliojo vaikų švietimo programas, teikiant projektus Nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursams, Sporto rėmimo fondui.
Nepaisant pasiekimų, LASF susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, infrastruktūros pritaikymo problemos ir visuomenės informuotumo stoka apie aklųjų sportą.
tags: #lietuvos #akluju #sporto #federacija