Lietuvos asociacija „Sportas visiems“: veikla, tikslai ir reikšmė

Įvadas

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ (LASV) - svarbi visuomeninė organizacija, vienijanti šalies kūno kultūros, sporto ir turizmo organizacijas. Ši asociacija, įkurta Vilniuje 1991 m. gruodžio 4 d., savanoriškais pagrindais telkia organizacijas, kurios plėtoja sveikatą stiprinančią kūno kultūrą ir mėgėjų sportą. LASV veikla apima įvairias sritis - nuo organizacinės ir metodinės pagalbos teikimo nariams iki respublikinių varžybų ir festivalių organizavimo. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama LASV veikla, tikslai, istorija ir reikšmė Lietuvos sporto ir visuomenės gyvenime.

LASV tikslai ir veikla

Pagrindiniai Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ tikslai yra siekti visuomeninės gerovės fizinio aktyvumo pagalba, stiprinant žmonių sveikatą, propaguoti sveiką gyvenseną ir organizuoti kūno kultūros, neprofesionalaus sporto ir poilsio renginius įvairaus amžiaus žmonėms.

Asociacijos veikla apima:

• Organizacinės ir metodinės pagalbos teikimas nariams.
• Respublikinių varžybų, čempionatų, pirmenybių ir bendrų švenčių organizavimas.
• Mokomųjų renginių organizavimas.
• Sveikatą stiprinančios kūno kultūros ir mėgėjų sporto plėtojimas.
• Bendradarbiavimas su kitomis sporto organizacijomis.

LASV nariai

LASV vienija platų spektrą organizacijų, kurios atstovauja įvairioms sporto šakoms ir interesų grupėms. LASV narėmis yra:

• Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ (nuo 1991 m.).
• Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“ (nuo 1991 m.).
• Lietuvos studentų sporto asociacija (nuo 1991 m.).
• Lietuvos sveikuolių sąjunga (nuo 1991 m.).
• Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija (nuo 1992 m.).
• Lietuvos keliautojų sąjunga (nuo 1991 m.).
• Lietuvos moterų sporto asociacija (nuo 1995 m.).
• Lietuvos orientavimosi sporto federacija (nuo 1991 m.).
• Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija (nuo 1998 m.).
• Lietuvos šaulių sąjunga (nuo 1998 m.).
• Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacija (nuo 1998 m.).
• Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija (nuo 2004 m.).
• Lietuvos sportinės žūklės federacija (nuo 1994 m.).
• Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija (nuo 1997 m.).
• Lietuvos moksleivių sporto asociacija (nuo 1999 m.).
• Lietuvos žydų sporto klubas „Makabi“ (nuo 1991 m.).
• Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ (nuo 2001 m.).
• Lietuvos sportinių šokių federacija (nuo 2011 m.).
• Jaunalietuvių sporto organizacija (nuo 2011 m.).

Šios organizacijos jungia beveik 500 klubų nacionaliniu mastu ir teikia jiems organizacinę, metodinę pagalbą.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Tarptautinis bendradarbiavimas

LASV aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje. Nuo 1991 m. birželio 26 d. LASV yra Tarptautinės „Sportas visiems“ asociacijos (TAFISA) narė, o nuo 1999 m. gruodžio mėn. - Tarptautinės sporto ir kultūros asociacijos (ISCA) narė. Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos visuomeninėmis sporto organizacijomis, tokiomis kaip Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos neolimpinis komitetas ir Lietuvos parolimpinis komitetas.

Festivalis „Sportas visiems“

Nuo 1994 m. LASV narės kasmet paskutinį gegužės mėn. savaitgalį rengia Palangoje sveikatą stiprinančią ir aktyviai ilsėtis mokančią sporto šventę - festivalį „Sportas visiems“. Šis festivalis yra ne tik graži ir prasminga sporto šventė, bet ir organizacinio darbo įvertinimas bei tolesnės veiklos gairių paieška. Anksčiau festivalis vyko ir kitose vietose: 1996 m. - Lietuvos buities muziejuje Rumšiškėse, 1997 m. - Vilniuje.

Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės

LASV iniciatyva nuo 2008 m. kasmet vykdomos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės kartu su Ignalinos rj. Šis renginys yra labai svarbus šalies gyventojų fizinio aktyvumo plėtotei: skatina sporto visiems plėtrą šalies regionuose, puoselėja kūno kultūrą ir mėgėjų sportą, pratina seniūnijų, mikrorajonų ir bendruomenių narius reguliariai sportuoti gyvenamose vietose. Projekte dalyvauja 60 savivaldybių, daugiau kaip 500 seniūnijų, o bendras dalyvių skaičius svyruoja nuo 20 iki 30 tūkst.

Sporto visiems sąjūdis pasaulyje

Sporto visiems sąjūdžio pradžia laikomi 1960 metai, kai Norvegijoje prasidėjo sporto visiems sąjūdžio kampanija. Jai vadovavo Per Hauge Moe, o jos koncepcija apėmė kelias sportines veiklas, kampanijos viešinimą ir žiniasklaidos pritraukimą, siekiant įtraukti kuo daugiau žmonių į sporto visiems renginius. Nuo pat pradžių šis sąjūdis buvo priešprieša elitiniam sportui, skirtam talentingiems, sportui gabiems asmenims. Sąjūdžio tikslas - skleisti žinią apie sporto pratybų prieinamumą kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo pasiekimų varžybose. Sporto visiems sąjūdis, siekdamas demokratizuoti dalyvavimą sporte, tapo socialinės integracijos priemone.

Kampanija sulaukė didelio pasisekimo, ir žinia apie sporto visiems sąjūdį greitai pasklido Europoje. Pirmasis tarptautinis susitikimas pavadinimu „Sportas visiems“ įvyko 1967 m. Vakarų Vokietijoje, jame dalyvavo Norvegija, Švedija, Olandija ir Belgija. 1969 m. sporto visiems konferencija įvyko Osle (Norvegijoje), joje dalyvavo 11 šalių - be prieš tai vykusio susitikimo dalyvių, čia dalyvavo ir naujos sąjūdžio šalininkės - Suomija, Prancūzija, Anglija, Austrija, Italija ir Šveicarija.

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

1970 m. analogiška kampanija prasidėjo Vakarų Vokietijoje. Jai vadovavo Jurg Palm - šis vardas tapo garsiausiu XX amžiaus sporto visiems sąjūdyje. Trečioji konferencija vyko Arnheine (Olandija) 1971 m., dalyvaujant 19 šalių - antrojo susitikimo šalims dalyvėms bei Jugoslavijai ir Islandijai. 1971 m. Kanadoje prasidėjo kampanija „Participation“ („Dalyvavimas“). Tai buvo ne tik pirmoji sporto visiems sąjūdžio apraiška už Europos ribų, bet ir tapo pagrindine šio sąjūdžio idėja. 1973 m. vykusioje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo 19 naujų šalių.

Pirmoji su sporto visiems sąjūdžiu siejama idėja - fizinės veiklos arba sporto pratybų demokratizavimas. Sporto visiems sąjūdis metė iššūkį didelio meistriškumo sportui, skirtam tik talentingiems asmenims, skelbdamas sportinės veiklos prieinamumą kiekvienam asmeniui. Su sporto visiems sąvoka siejami tikslai buvo pasiekti, kuomet UNESCO parengtoje Kūno kultūros ir sporto chartijoje (1979 m.) buvo paskelbta kiekvieno asmens teisė į fizinę veiklą. Tai buvo pirmoji sporto visiems sąjūdžio skelbiama žinia tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Chartijai įtvirtinus kiekvieno asmens teisę į sporto pratybas, ją imta įgyvendinti šviečiamojo, laisvalaikio ir varžybinio sporto priemonėmis. Dėl savo pobūdžio sportas visiems buvo integruotas į „laisvalaikio sporto“ koncepciją. Vėliau, 1990 m., Pasaulinei sveikatos organizacijai inicijavus Aktyvaus gyvenimo programą, sporto visiems sąjūdis įgijo naują misiją - skelbti sveikatos stiprinimo idėją.

Vadovybė

LASV prezidentais buvo:

• J. Laučius (1991-1996 m.).
• B. Vasiliauskas (nuo 1996 m.).

Generaliniais sekretoriais buvo:

• E. Baltikauskas (1991-1993 m.).
• T. Stankevičius (1993-1996 m.).
• A.

Sporto rėmimo fondo (SRF) problemos ir jų įtaka

Po rinkimų pasikeitus valdančiosioms institucijoms, sporto finansavimo srityje išryškėjo tam tikrų anomalijų, kurios neigiamai paveikė daugelį sporto organizacijų ir projektų Lietuvoje. Šiame skyriuje aptariama situacija, susijusi su Sporto rėmimo fondu (SRF), jo finansavimo problemomis ir perspektyvomis, ypač atsižvelgiant į sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimą.

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

SRF: nuo pažadų iki realybės

Praėjusios kadencijos Vyriausybė žadėjo didinti paramą mėgėjų sportui, numatant SRF apimtis padidinti iki 21,4 mln. eurų. Tačiau realybėje sportui skirti pinigai augo lėčiau, o susikaupę 16 mln. eurų, skirtų tęstiniams projektams finansuoti, buvo grąžinti į valstybės biudžetą. Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna teigė, kad tai yra didžiulis praradimas, už kurį atsakinga ministerija.

Konstitucinio Teismo sprendimas ir jo pasekmės

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė sprendimą, kad SRF formavimo principas, pagal kurį fondas papildomas fiksuota dalimi pajamų iš alkoholio ir tabako akcizo bei loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, prieštarauja Konstitucijai. KT taip pat nusprendė, kad nepanaudotos SRF lėšos negali būti perkeltos į kitus metus. Šis sprendimas iš esmės sustabdė ilgą laiką veikusį fondą.

Nors KT sprendimas įpareigoja keisti teisės aktus, nebuvo nustatytos konkrečios procedūros ar terminai, kaip tai padaryti. Dėl to, nepanaudoti 16 mln. eurų metų pabaigoje buvo sugrąžinti į valstybės biudžetą, o tai sumažino lėšas, skirtas naujiems projektams.

„Anihiliacijos“ pasekmės ir sumažėjęs finansavimas

Asociacijos „Sportas visiems“ generalinis sekretorius Giedrius Grybauskas teigė, kad SRF naujiems projektams šiemet nebegalės skirti žadėto 21 milijono eurų. Anksčiau patvirtintiems ilgalaikiams projektams per šiuos metus reikės išleisti daugiau nei 8 milijonus eurų. Dėl to, naujiems sporto projektams SRF iš 21 milijono belieka 6,5 mln. Dauguma federacijų, klubų, sporto mokyklų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovų nustebo sužinoję apie sumažėjusį finansavimą. Sostinės ledo ritulio akademijos direktorė Dalia Katulienė konstatavo, kad „burbulas sprogo“.

Ministerijos pozicija ir veiksmai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai teisinasi, jog elgėsi pagal galiojančius teisės aktus, nors šie ir paremti Konstitucijai prieštaraujančiomis įstatymo nuostatomis. Ministerija teigia, kad kreipėsi į Finansų ministeriją dėl paaiškinimo, kokios SRF lėšos yra grąžintinos į valstybės biudžetą, ir įvykdė gautą atsakymą.

ŠMSM teigimu, pagal galiojantį Sporto įstatymą nebuvo galimybės nepanaudotų SRF lėšų paskirti kitoms sporto reikmėms. Taip pat teigiama, kad visos sutartys su finansavimą gavusiais sporto projektų vykdytojais buvo pasirašytos, avansai pervesti pagal poreikį, pavedimai pagal pateiktas ataskaitas buvo daromi iki pat metų pabaigos.

Kritika dėl neveiklumo ir klaidinančios informacijos

G. Grybauskas kritikavo ministeriją dėl neveiklumo ieškant sprendimų ir teigė, kad tereikėjo pakeisti sutartis su pareiškėjais ir išmokėti likusią paramą tęstiniams projektams avansu. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad oficialioje fondo interneto svetainėje pareiškėjams buvo nurodyta savo projektų pradžią planuoti ne anksčiau nei birželį, nors tokio reikalavimo nėra ministro įsakyme. Ši informacija buvo pataisyta tik po to, kai į ŠMSM kreipėsi Delfi.

SRF reforma ir ateities perspektyvos

Įgyvendinant KT sprendimą, SRF bus panaikintas, o finansavimą fizinio aktyvumo projektams skirstys pati ŠMSM. Numatoma, kad fondas kitais metais taps dar viena valstybės biudžeto eilute be konkretaus lėšų šaltinio. Taip pat ketinama atsisakyti patariamąjį žodį turėjusios Sporto projektų komisijos, kurią sudarė nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Sporto inventorius ir įranga: svarbi finansavimo dalis

Sporto inventorius ir įranga yra svarbi sporto projektų dalis. 2020 metais inventoriui ir įrangai įsigyti skirtiems 97 projektams buvo paskirstyta beveik 2,5 mln. eurų. Finansavimą gavo įvairios organizacijos, planuojančios įrengti lauko treniruoklių aikšteles, įsigyti sporto inventorių ir organizuoti sporto pratybas.

Atnaujinta Sporto rėmimo fondo tvarka

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtai atnaujintai Sporto rėmimo fondo tvarkai. Ji pakoreguota atsižvelgiant į sporto bendruomenės bei kitų suinteresuotų šalių siūlymus: patikslintas sporto projektų vertinimo procesas, detalizuoti bendrieji sporto projektų vertinimo kriterijai, pakoreguotos lėšų paskirstymo proporcijos tarp finansuojamų veiklos sričių, patikslintos ekspertų atrankos procedūros.

Atsižvelgus į asociacijos „Sportas visiems“ ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos pastabas skirti finansavimą tęstiniams sporto projektams, nuspręsta vertinant projektus duoti papildomų balų už sporto projektų tęstinumą. Dešimtadaliu, arba dvigubai - iki 20 proc.

Slapukų naudojimas LASV svetainėje

LASV svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobiliojo prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.

Slapukai naudojami:

• Prisitaikyti prie vartotojų poreikių ir norų.
• Užtikrinti svetainės funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes.
• Užtikrinti, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
• Įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine.
• Sužinoti, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką.
• Sužinoti naudotus paieškos žodžius ir kt.
• Sužinoti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
• Optimizuoti reklamą.

Taip pat naudojamos „Pixel“ žymos - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.

LASV svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.

Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.

Sporto klubai Lietuvoje

Šiuolaikiniai sporto klubai Lietuvoje siūlo įvairias paslaugas ir yra pritaikyti skirtingiems poreikiams. Pavyzdžiui, „Gym+“ yra didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais ir šviesti apie judėjimo naudą įvairaus amžiaus žmones. Kurdami patogias, inovatyvias sporto erdves, kurios išlieka atviros 24/7, Gym+ prisideda prie klientų ilgalaikių sporto tikslų siekimo. „LEMON GYM“ - vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių sporto klubų tinklų Lietuvoje, siūlantis modernias, erdvias sales su naujausia įranga. „FORUM“ sporto klubas didžiuojasi tuo, jog jau nuo 2003 metų Lietuvoje siūlo aukščiausios kokybės visapusiško sveikatingumo paslaugas. „CF Nexus Klaipėda“ - tai šiuolaikiškas, profesionalus ir draugiškas CrossFit sporto klubas, įsikūręs Klaipėdoje.

tags: #lietuvos #asociacijai #sportas #visiems #25