Badmintonas - tai ne tik smagus laisvalaikio žaidimas, bet ir dinamiška, greita, intelektuali olimpinė sporto šaka, reikalaujanti puikios fizinės ištvermės, vikrumo, strateginio mąstymo ir žaibiškos reakcijos. Profesionalų lygmenyje skraiduko greitis gali viršyti net 400 km/h, o tai badmintoną paverčia viena greičiausių sporto šakų pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime badmintono istoriją, taisykles, populiarumą pasaulyje ir Lietuvoje, susipažinsime su žymiausiais atstovais ir patarsime, kaip pradėti žaisti badmintoną Lietuvoje.
Badmintono Istorijos Vingiai
Badmintono ištakos siekia gilią senovę. Panašūs žaidimai su rakete ir plunksniniu kamuoliuku buvo žinomi jau prieš daugiau nei 2000 metų. Indijos uolose aptikti piešiniai, vaizduojantys žmones, mušinėjančius skraidukus, datuojami maždaug tuo pačiu laikotarpiu. Europoje panašūs žaidimai taip pat buvo populiarūs, ypač viduramžiais. Apie žaidimą plunksninukais pasakojama Jungtinės Karalystės bibliotekoje esančiame 1390 manuskripte. Badmintonas nuo 14 a. gerai žinomas ir labai populiarus Europoje.
Šiuolaikinio badmintono gimtine laikoma XIX amžiaus Indija, kurioje tarnavę britų karininkai patobulino vietinį žaidimą, vadinamą „poona". Būtent jie suformulavo pirmąsias taisykles ir pristatė šį žaidimą Anglijoje. Šiuolaikines badmintono taisykles 19 a. pradžioje sukūrė Indijoje tarnavę Jungtinės Karalystės karininkai.
1872 metais Badmintono dvare (Badminton House), priklausančiame Boforto hercogui, buvo surengtos pirmosios oficialios badmintono varžybos. Nuo šio dvaro pavadinimo ir kilo sporto šakos pavadinimas. Pirmosios varžybos pagal šias taisykles surengtos 1872 hercogo Boforto Badmintono dvare (netoli Londono).
Svarbus žingsnis įtvirtinant badmintoną kaip rimtą sporto šaką buvo Tarptautinės badmintono federacijos (IBF) įkūrimas 1934 metais. Ši organizacija, 2007 metais pervadinta į Pasaulinę badmintono federaciją (BWF), šiandien vienija 194 šalis. Tarptautinė badmintono federacija (angl. International Badminton Federation, IBF, nuo 2007 Pasaulinė badmintono federacija, angl. Badminton World Federation, BWF) įkurta 1934 (2022 ji vienijo 194 valstybes). Europos badmintono sąjunga (angl. European Badminton Union, EBU) įkurta 1967, nuo 2007 - angl. Badminton Europe (2022 vienijo 54 valstybes).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Badmintono Taisyklės ir Inventorius
Badmintono žaidimas vyksta stačiakampėje aikštelėje, padalintoje aukštu tinklu. Žaidimo tikslas - permušti skraiduką per tinklą į varžovo aikštelės pusę taip, kad jis negalėtų jo atmušti ir skraidukas nukristų ant žemės. Žaidžiama vienetų (vienas prieš vieną) arba dvejetų (du prieš du) kategorijose. Rungtyniaujama 5 kategorijose: vyrų ir moterų vienetų, vyrų ir moterų dvejetų bei mišrių dvejetų. Žaidžia 2 (vyrų ir moterų vienetas) arba 4 (vyrų ir moterų dvejetas, mišrusis dvejetas) žaidėjai.
Taškų sistema
Nuo 2006 metų oficialiose varžybose taikoma „rally-point" taškų skaičiavimo sistema. Tai reiškia, kad taškas pelnomas po kiekvieno laimėto kamuoliuko, nepriklausomai nuo to, kuri pusė padavinėjo. Žaidžiama iki 2 laimėtų setų (partijų). Kiekvienas setas žaidžiamas iki 21 taško. Jei rezultatas tampa lygus 20:20, setas tęsiamas tol, kol viena iš pusių įgyja 2 taškų pranašumą. Esant rezultatui 29 - 29, laimi tas, kuris pirmas surenka 30 taškų. Laimėjęs setą žaidėjas kitame sete pirmas paduoda kamuoliuką. Žaidžiama iki 2 laimėtų partijų, iki 21 taško.
Aikštelės pusių pasikeitimas
Žaidėjai turi pasikeisti pusėmis:
- po kiekvieno seto (pasikeitimui suteikiama 2 min. pertrauka);
- trečiame sete, kai pirmaujantis surenka 11 taškų (pasikeitimui suteikiama 1 min. pertrauka).
Šios pertraukos yra griežtai reglamentuotos ir leidžia žaidėjams trumpam pailsėti, tačiau jų trukmė ribota, kad žaidimo eiga išliktų sklandi ir nebūtų uždelsta.
Padavimas
Padavimas yra vienas svarbiausių žaidimo elementų. Paduodantysis ir priimantysis turi stovėti įstrižai vienas kito esančiuose padavimo laukeliuose. Paduodantysis turi atlikti smūgį iš apačios, o skraidukas turi būti žemiau paduodančiojo liemens. Padavimą atlieka žaidėjas arba pora, stovinti įstrižai varžovui - plunksninukas turi būti smūgiuojamas į įstrižą varžovo padavimo zoną. Svarbu, kad nei žaidėjas, nei jo raketė neperžengtų aikštelės linijų iki smūgio momento.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Inventorius
- Raketės: Šiuolaikinės badmintono raketės gaminamos iš lengvų ir tvirtų medžiagų, tokių kaip anglies pluoštas, grafitas, aliuminis ar titanas. Profesionalų rakečių svoris svyruoja nuo 70 iki 95 gramų (be stygų). Raketė panaši į lauko teniso.
- Skraidukai (volanai): Tai unikalus badmintono inventoriaus elementas. Oficialiose varžybose naudojami skraidukai, pagaminti iš 16 žąsies plunksnų, įtvirtintų kamštinėje galvutėje, aptrauktoje plona oda. Dėl savo aerodinaminių savybių toks skraidukas pasižymi ypatinga skrydžio trajektorija. Mėgėjų badmintone naudojami skraidukai iš sintetinės medžiagos. Skraidukas pagamintas iš žąsų plunksnų, įtvirtintų kamštinio ąžuolo galvutėje, apvilktoje natūralia oda (žaidžiama oficialiose varžybose), arba iš sintetinės medžiagos (mėgėjų badmintonas).
- Apranga ir avalynė: Badmintono apranga turi būti lengva, nevaržanti judesių. Svarbiausias aprangos elementas - speciali badmintono avalynė.
Badmintono Aikštelė
Žaidėjai permuša skraiduką raketėmis per tinklą (aukštis 155 cm), įrengtą stačiakampės aikštės (vieneto 1340 × 518 cm, dvejeto 1340 × 610 cm) viduryje. Kiekvienoje badmintono aikštelės pusėje yra dvi padavimo zonos - dešinė ir kairė. Žaidėjas atlieka padavimą įstrižai į priešininko padavimo zoną.
Badmintono Smūgių Technika
Badmintone tiek ataka, tiek gynyba yra vienodai svarbios žaidimo dalys. Žaidėjai nuolat prisitaiko prie varžovo veiksmų ir plunksninuko trajektorijos, todėl jų žaidimo stilius nuolat keičiasi. Tinkamas smūgių parinkimas, greitis ir tikslumas dažnai tampa lemiamais sėkmės faktoriais svarbiausiais momentais.
Pagrindiniai smūgių tipai:
- Smūgis virš galvos (angl. overhead stroke)
- Kraštinis smūgis (angl. sideline stroke)
- Žemutinis smūgis (angl. underhand stroke)
- Trumpas smūgis (angl. short serve)
- Stiprus, greitas smūgis (angl. smash)
- Aukštas smūgis (angl. clear/lob)
Badmintonas Pasaulyje ir Lietuvoje
Badmintonas yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, ypač Azijos šalyse. Azijos čempionatuose dažniausiai dominuoja Kinijos, Indonezijos, Pietų Korėjos ir Japonijos sportininkai. Kinija, Indonezija, Malaizija, Pietų Korėja ir Japonija yra tikros badmintono supervalstybės, kurių sportininkai dominuoja pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 1992 metais. Badmintonas paplūdimyje - tai įdomi ir aktyvi alternatyva tradiciniam badmintonui, žaidžiama smėlio aikštelėje.
Pasaulio vyrų komandiniai badmintono čempionatai (Tomo taurės, Thomas Cup, varžybos) vyksta nuo 1948, moterų (Uber taurės, Uber Cup, varžybos) - nuo 1956, pasaulio individualieji - nuo 1977, pasaulio vyrų ir moterų komandiniai (Sudirmano taurės, Sudirman Cup, varžybos) - nuo 1989, pasaulio jaunių - nuo 1992, Europos individualieji - nuo 1968, komandiniai - nuo 1972, jaunių individualieji - nuo 1969, jaunių komandiniai - nuo 1975. 1992 badmintonas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Badmintonas Lietuvoje
LIETUVOJE badmintonas pradėtas žaisti po 1957 (po Pasaulinio jaunimo festivalio Maskvoje, kur badmintoną demonstravo kinai). Vienas pirmųjų badmintono puoselėtojų - Lietuvos kūno kultūros instituto docentas Valerijus Griešnovas. Jo studentai ir bendraminčiai organizavo pirmąsias badmintono sekcijas: A. Vitkauskas Klaipėdoje, K. Petkevičius Kaune, P. Tamošauskas ir S. Petkus Vilniuje, V. Minkus Panevėžyje, A. Kemeris Šiauliuose, R. Paulauskas ir A. Butkus Kelmėje, R. Krapas Tauragėje, J. Mrazauskas Kėdainiuose.
1963 įvyko pirmasis Lietuvos badmintono individualusis čempionatas (čempionai: vieneto - Juozas Krikščiūnas, Regina Šemetaitė, dvejeto - Juozas Krikščiūnas ir Povilas Tamašauskas, Jolanta Okulič-Kazarinaitė ir Aurelija Kostiuškaitė, Juozas Krikščiūnas ir Jolanta Okulič-Kazarinaitė), 1964 - komandinis (čempionė - Vilniaus rinktinė). 1963-2006 Lietuvos čempionais tapo daugiau kaip 100 badmintonininkų.
SSRS jaunių ir jaunimo čempionatuose Lietuvos badmintonininkai laimėjo apie 20 medalių. Aukso medalius pelnė Aušrinė Gabrėnaitė (Kaunas; 1987 - jaunių merginų dvejetas, 1989 - jaunimo merginų dvejetas), Egidijus Jankauskas (Klaipėda; 1983 - jaunių mišrusis dvejetas, 1985 - jaunių vienetas, 1987 - jaunimo mišrusis dvejetas). 1989 Europos jaunių individualiajame čempionate Aušrinė Gabrėnaitė (mišrusis dvejetas) laimėjo bronzos medalį.
Garsiausios sekcijos veikė Kauno gamybiniame susivienijime Drobė, Kauno politechnikos institute, Klaipėdos sporto kolektyve Granitas, Vilniaus sporto klube Statyba, Elektros suvirinimo įrenginių gamyklos sporto klube Kibirkštis, Hidrotechnikos ir melioracijos institute (Vilainiai, Kėdainių rj.). 1984 buvo 5300 badmintonininkų (2 SSRS sporto meistrai - Petras Zubė ir Antanas Narvilas, 2 sąjunginės kategorijos teisėjai G.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos badmintono federacija 1992 priimta į Pasaulinę badmintono federaciją (BWF) ir Europos badmintono sąjungą (EBU). Nuo 1993 Lietuva dalyvauja beveik visose oficialiose pasaulio ir Europos badmintono varžybose.
Geriausias Lietuvos badmintonininkų rezultatas pasaulio individualiuosiuose čempionatuose - 2006 Ispanijoje Kęstučio Navicko (Kaunas) užimta 17 vieta (kur dėl patekimo į stipriausiųjų šešioliktuką tik po 3 partijų pralaimėta pasaulio ir olimpiniam čempionui indoneziečiui Taufik’ui Hidayat’ui), Europos čempionatuose - 2006 Olandijoje Akvilės Stapušaitytės (Kaunas) užimta 17 vieta. Abu sportininkai dalyvavo XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas): Kęstutis Navickas užėmė 9-16 vietą, Akvilė Stapušaitytė - 17-32 vietą.
1997 Lietuvos rinktinė (kauniečiai - Aivaras Kvedarauskas, Egidijus Jankauskas, Algirdas Kepežinskas, Rasa Mikšytė, klaipėdiečiai - Donatas Narvilas, Neringa Karosaitė, vyriausiasis treneris Juozas Špelveris, treneris Antanas Narvilas) debiutavo pasaulio komandiniame čempionate Škotijoje (8 grupėje buvo pirmi ir laimėjo mažuosius aukso medalius) ir užėmė 55 vietą, 2007 jau 5 grupėje tik finalo rungtynėse dėl patekimo į 4 grupę pralaimėjo Airijai ir užėmė 34 vietą.
Aukščiausios Lietuvos badmintonininkų turėtos vietos pasaulio reitinge (vieneto varžybose): Kęstučio Navicko - 38 (2011), Akvilės Stapušaitytės - 76 vieta (2016), Aivaro Kvedarausko - 88 vieta (2000).
1997 Vilniuje vyko Baltijos šalių žaidynių badmintono varžybos. Komandinėse varžybose Lietuva užėmė 4 vietą (dėl 3 vietos 2:3 pralaimėta Lenkijai, pasaulio klasifikacijoje esančiai pirmame dvidešimtuke). Individualiosiose varžybose Aivaras Kvedarauskas laimėjo sidabro, Aivaro Kvedarausko ir D. Vievesio dvejetas - bronzos medalį.
Nuo 1998 atviras Lietuvos badmintono čempionatas įtrauktas į Pasaulinės badmintono federacijos (BWF) varžybų kalendorių (vyksta nereguliariai, iki 2006 surengti 7 turnyrai); 2006 čempionate Tauragėje dalyvavo 26 šalių badmintonininkai, Kęstutis Navickas laimėjo aukso, Akvilė Stapušaitytė - bronzos medalį.
Užsienio šalių badmintono klubuose yra žaidę Aušrinė Gabrėnaitė, Egidijus Jankauskas, Aivaras Kvedarauskas, D. 2018 Lietuvoje veikė 14 klubų, buvo 17 trenerių, 1206 badmintoninkai.
Daugiausia aukso medalių laimėjo: Kęstutis Baltakis, Juozas Baltrimas, Povilas Bartušis, Vytautė Fomkinaitė, Aušrinė Gabrėnaitė, Egidijus Jankauskas, Aivaras Kvedarauskas, Jūratė Markaitytė-Prevelienė, Rasa Mikšytė, Antanas Narvilas, Kęstutis Navickas, Arūnas Petkevičius, Danguolė Rusinavičiūtė-Blevaitienė, Akvilė Stapušaitytė, Petras Zubė.
Žymesnieji treneriai: Antanas Narvilas (Klaipėda), V. Lietuvos badmintono federacijos prezidentai: P. Aleksandravičius (pirmasis), S. Dulinskas, A. Vitkauskas, Č. Panavas, P. Butkus, Rimas Paravinskas, R.
Naujausi Lietuvos Badmintono Pasiekimai ir Iniciatyvos
Pastaraisiais metais badmintonas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Daugėja klubų, atsiranda modernių badmintono aikštynų, rengiama vis daugiau turnyrų tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Neseniai susikūrė naujas badmintono klubas „Smešas“. Klubo pavadinimas atspindi vieną iš pagrindinių badmintono elementų - stiprų smūgiavimą žemyn.
2025 metais Domas Pakšys ir Danielius Beržanskis tapo 2025 m. Lietuvos suaugusiųjų čempionate jie tapo vyrų dvejeto čempionais, finale dviejų setų kovoje įveikę Nojų Teninkaitį ir Roką Lesinską (21:19, 21:18). Tai - istorinis laimėjimas, žymintis esminį posūkį šalies badmintono istorijoje: iki šiol suaugusiųjų dvejetų kategorijoje nė vienam lietuvių duetui nebuvo pavykę patekti tarp prizininkų BWF tarptautiniuose turnyruose.
Tarptautiniu mastu duetas taip pat demonstruoja stabilų augimą: Islandijoje pasiekė ketvirtfinalį, kur po įnirtingos kovos (27:25, 20:22, 17:21) nusileido varžovams. Jie taip pat sėkmingai pasirodė turnyruose Maltoje, Lenkijoje, Latvijoje - kur nuolat pateko tarp stipriausiųjų. Pagal oficialią BWF reitingo sistemą, už 3-4 vietą Latvijoje Pakšys ir Beržanskis gavo po 1 140 taškų kiekvienam žaidėjui. Iki turnyro jie turėjo 3 260 taškų ir buvo 332 vietoje pasaulyje.
Taip pat 2023 metais Lietuvos badmintono federacija gavo išskirtinę galimybę vykdyti Olimpinio solidarumo programą, kurios tikslas patobulinti organizacijos struktūrą bei veiklas.
Lietuvos Badmintono Federacija (LBF) yra įsipareigojusi puoselėti jaunus talentus ir aukščiausiu įmanomu lygiu atstovauti Lietuvai 2025 m. Europos U17 komandiniame ir asmeniniame čempionatuose, kuris vyks Arrecife, Ispanijoje, 2025 m. lapkričio 29 d. LBF Atrankos komisijos sprendimas.
Lietuvos badmintono federacija (LBF) yra įsipareigojusi garbingai atstovauti Lietuvai 2026 m. Europos vyrų ir moterų komandinių čempionatų kvalifikacijoje (EMWTCQ moterų 3 grupė), kuri vyks Druskininkuose, Lietuvoje, 2025 m. gruodžio 5-7 d.
Pirmoji 2025 metų pusė Lietuvos badmintone pasižymėjo intensyviu darbu ir reikšmingais pasiekimais. Per šį laikotarpį surengtos rinktinių atrankos stovyklos, paskirti nacionalinių jaunučių ir jaunių (U-15/U-17) bei jaunimo (U-19) rinktinių treneriai, o Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo 20 tarptautinių turnyrų, dėl to Europos reitinguose rodomas nuoseklus sportininkų progresas.
2025 metų sausio mėnesio 11-12 dienomis Kaune vyko jaunių U17 ir jaunučių U15 badmintono rinktinių atrankos stovykla.
Lietuvos badmintono federacija (LBF) maloniai kviečia jūsų klubo talentingus sportininkus ir trenerius dalyvauti Nacionalinės rinktinės atrankos stovykloje, kuri vyks 2025 m.
2023 m. Lietuvos Čempionato Rezultatai
Vyrų vienetų kategorijoje Lietuvos čempiono titulą iškovojo kaunietis Markas Šamesas, finaliniame susitikime 21:12, 21:12 nugalėjęs čempiono titulą gynusį Danielių Beržanskį. Markui tai buvo pirmas Lietuvos čempiono titulas vyrų vienete po kelerių metų buvimo tarp geriausių Lietuvos žaidėjų. Trečiąją vietą iškovojo kretingiškis Edgaras Slušnys dviejų setų kovoje rezultatu 21:13, 21:19 įveikęs klaipėdietį Igną Rezniką.
Mišrių dvejetų kategorijoje čempionais tapo M.Šamesas ir Vytautė Fomkinaitė, kurie finaliniame susitikime rezultatu 21:19, 21:10 įveikė Viliaus Bagdanavičiaus ir Samantos Golubickaitės duetą. Kovoje dėl bronzos medalių stipresni buvo Donato Narvilo treniruojami klaipėdiečiai Ignas Reznikas ir Rebeka Aleksevčiūtė.
Lietuvos čempionės titulą moterų vieneto kategorijoje iškovojo prieš savaitę iš Europos badmintono čempionato grįžusi Vytautė Fomkinaitė, finale rezultatu 21:18, 21:14 įveikusi penkiolikmetę tauragiškę Viltę Paulauskaitę. Kovą dėl trečiosios vietos mažajame finale pergale baigė Samanta Golubickaitė, rezultatu 21:15, 21:13 įveikusi Perlą Murėnaitę.
Moterų dvejetų finale čempionių titulą apgynė Rebekos Aleksevičiūtės ir Gabijos Mockutės duetas. Jos moterų dvejeto kategorijos finalinėje akistatoje įveikė kauniečių poros Samantos Golubickaitės ir Vytautės Fomkinaitės pasipriešinimą. Trečiąją vietą iškovojo Jogailė Kelečiūtė su Monika Sukackaite, įveikusios Vaidą Slušnienę ir Vitaliją Movčovič.
Vyrų dvejetų kategorijos finale pergalę iškovojo ir Lietuvos čempionų titulą apgynė klaipėdiečiai trenerio D. Narvilo auklėtiniai Danielius Beržanskis ir Jonas Petkus. Jie finalinį susitikimą baigė rezultatu 21:16, 21:10 ir antroje vietoje paliko Edgaro Slušnio ir Giedriaus Dimos duetą. Trečiąją vietą rezultatu 21:17, 21:17 iškovojo Mindaugas Dagils ir Aivaras Kvedarauskas, mažojo finalo susitikime įveikę Pauliaus Bertašiaus ir Tomo Vaškevičiaus duetą.
Para-badmintonas Lietuvoje
2016 metais Tomas Kiveris Marijampolėje vykusiose Respublikinio lygio neįgaliųjų sporto žaidynėse žmonėms su negalia pristatė para-badmintono sporto šaką. 2018 metais vyko Lietuvos žmonių su negalia vienetų badmintono čempionatas. 2019 metais, sulaukus susidomėjimo buvo organizuojamas vienetų ir dvejetų čempionatas, į kurį prisijungė ir neįgalieji iš Kauno, Visagino bei Kazlų Rūdos. 2020-2022 metais para-badmintono čempionatai vyks tokia tvarka - du vienetų turai ir vienas dvejetų turas. 2018 metais vyko ir žmonių su intelekto negalia badmintono čempionatas. Jis vyks ir 2020-2022 metais.
Parabadmintonas - tai badmintono žaidimo variantas, pritaikytas žmonėms su negalia. Žaidėjai naudoja raketes ir plunksninuką, kaip ir tradiciniame badmintone. Aikštelė ir stulpai išlieka tokie patys, kaip ir įprastose varžybose, todėl žaidimas išlaiko tradicinę struktūrą, tačiau yra pritaikytas pagal žaidėjų poreikius.
Žymiausi Badmintono Atstovai
Pasaulio badmintono istorijoje yra daugybė legendinių vardų. Tarp vyrų neabejotinu visų laikų geriausiu (GOAT) laikomas kinas Lin Danas, dukart olimpinis ir penkiskart pasaulio čempionas. Jo epinė dvikova su malaiziečiu Lee Chong Wei tapo badmintono klasika. Iš dabartinių žvaigždžių išsiskiria danas Viktoras Axelsenas, indonezietis Taufikas Hidayatas, japonas Kento Momota.
Lietuva taip pat gali didžiuotis savo badmintonininkais, pasiekusiais tarptautinių aukštumų. Ryškiausia Lietuvos badmintono žvaigždė - Kęstutis Navickas. Jis 2008 metais atstovavo Lietuvai Pekino olimpinėse žaidynėse, yra daugkartinis Lietuvos čempionas. Baigęs profesionalo karjerą, K. Navickas įkūrė savo vardo badmintono akademiją ir sėkmingai ugdo jaunuosius talentus bei treniruoja nacionalinę rinktinę. Kita garsi Lietuvos badmintonininkė - Akvilė Stapušaitytė, kuri taip pat dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse (2008 m.
Kaip Pradėti Žaisti Badmintoną Lietuvoje?
Pradėti žaisti badmintoną yra labai paprasta. Tai sporto šaka, tinkanti įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Norint išbandyti, tereikia raketės, skraiduko ir partnerio.
Lietuvoje veikia nemažai badmintono klubų ir akademijų, siūlančių treniruotes vaikams ir suaugusiems. Didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje - rasite modernius badmintono centrus su kokybiškomis aikštelėmis ir profesionaliais treneriais. Panevėžio badmintono klubas organizuoja atvirą „Panevėžys City Open“ badmintono lygą. Sezonas vyksta spalį - gegužę, susideda iš 6 etapų. Žaidėjas gali registruotis į 1-3 kategorijas. Žaidžiama iki 21 taško, geriausias iš 3 setų (pagal BWF taisykles).
Reguliariai vyksta įvairaus lygio mėgėjų turnyrai, kuriuose galima pasivaržyti su kitais žaidėjais, pasisemti patirties ir tiesiog gerai praleisti laiką.
Pradedantiesiems patariama pirmiausia išmokti pagrindinius smūgius, tokius kaip smūgis virš galvos, kraštinis ir žemutinis smūgiai.
Badmintono Variacijos
Be tradicinio badmintono, egzistuoja ir įvairios jo atmainos:
tags: #lietuvos #badmintono #cempionai