Nors Lietuvoje sąlygos treniruotis ir rengti biatlono varžybas nėra palankios, atkūrus Nepriklausomybę mūsų šalies biatlonininkai nepraleido nė vienerių olimpinių žaidynių. O dar 1984 metais pirmuoju Lietuvoje išugdytu žiemos olimpinių žaidynių čempionu tapo ne kas kitas, bet biatlonininkas Algimantas Šalna.
Algimanto Šalnos Triumfas Sarajeve
Utenos apylinkėse užaugęs A. Šalna devintojo dešimtmečio pradžioje pateko į SSRS rinktinę ir atstovavo jai pasaulio pirmenybėse, laimėjo keturis pasaulio taurės etapus. Per 1983 metų pasaulio pirmenybes lietuvis šliuožė aukso medalius iškovojusioje SSRS estafetės komandoje, o sėkmingi pasirodymai šiose ir kitose varžybose užtikrino A. Šalnai vietą rinktinėje per Sarajevo olimpines žaidynes.
A. Šalnos olimpinis debiutas įvyko 1984 metų vasario 14 dieną per sprinto lenktynes. Jose Lietuvos sportininkui iškovoti medalį sutrukdė du netaiklūs šūviai. Jis šliuožė greičiau negu prizininkai, tačiau turėjo sukti du baudos ratus ir užėmė penktąją vietą. Vis dėlto A. Šalna buvo greičiausias SSRS komandoje, todėl jo vieta estafetės ketveriukėje nekėlė abejonių.
Per estafetės lenktynes SSRS komanda užėmė pirmąją vietą ir A. Šalna kartu su trimis Rusijos sportininkais tapo olimpiniu čempionu. Tačiau trečiajame etape šliuožęs lietuvis vos nesugriovė bendrų pastangų. Stovėdamas A. Šalna nepataikė net penkis kartus ir turėjo sukti du baudos ratus, o iki tol užtikrintai pirmavusią SSRS komandą aplenkė Vokietijos Demokratinės Respublikos rinktinė.
Vis dėlto paskutiniame etape Sergejus Bulyginas pavijo vokietį Franką Ulrichą ir A. Šalnos klaidos buvo pamirštos.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pirmieji Žingsniai Atkūrus Nepriklausomybę
Atkūrus Nepriklausomybę, per 1992 metų Albervilio žaidynes Lietuvai olimpinėse biatlono varžybose galėjo atstovauti du sportininkai: vienas vyras ir viena moteris. Didelės konkurencijos nebuvo - į Prancūziją išvyko 24 metų Gintaras Jasinskas ir 31 metų Kazimiera Strolienė, kuri jau buvo baigusi karjerą, bet Lietuvai atgavus tarptautines teises grįžo į didįjį sportą.
G. Jasinskas per Albervilio žaidynių atidarymą nešė Lietuvos Trispalvę ir tapo pirmuoju Lietuvos olimpiniu vėliavnešiu. K. Strolienė prisidėjo prie kito istorinio įvykio - moterų biatlono varžybos 1992 metais debiutavo olimpinėje programoje.
Nors Lietuvos biatlonininkai dėl prizinių vietų nesivaržė, jų rezultatai pranoko lūkesčius. Geriausiai pasirodė G. Jasinskas, asmeninėse lenktynėse užėmęs 19-ąją vietą. Sportininkas net save nustebino taikliais šūviais - keturiuose ugnies ruožuose suklydo vos vieną kartą.
K. Strolienės ranka nebuvo tokia tvirta. Ji sprinto lenktynėse nepataikė į keturis taikinius (iš 10) ir užėmė 27-ąją vietą, asmeninėse lenktynėse šešis juodus skritulius (iš 20) ir užėmė 28-ąją vietą.
Įdomu, kad moterų asmeninėse lenktynėse į visus 20 taikinių pataikė tik dvi paskutines vietas užėmusios sportininkės iš Kinijos ir Vengrijos. Pro šalį skriejo net ir visų prizininkių šūviai.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
K. Strolienė nuo čempione tapusios vokietės Antjės Misersky atsiliko 5 min. 32,8 sek. Kitaip tariant, jei visi lietuvės šūviai būtų taiklūs, ji būtų užėmusi pirmąją vietą (asmeninėse lenktynėse už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama viena baudos minutė, sprinto lenktynėse reikia sukti 150 metrų baudos ratą, kuriame sportininkai užtrunka apie 22-25 sek.).
Lūkesčiai ir Realybė
Neblogi rezultatai Albervilio žaidynėse suteikė viltį, kad Lietuvos biatlonininkai po dvejų metų Lilehameryje bandys kovoti dėl dar aukštesnių vietų. Tačiau lūkesčiai nepasiteisino. Biatlono rinktinės finansinis aprūpinimas buvo menkas, treniruočių sąlygos - prastos, todėl lietuviams buvo sudėtinga kovoti net su pasaulio biatlono vidutiniokais.
1994 metų žaidynėse G. Jasinskas ir K. Strolienė užėmė žemesnes vietas. Abiem Lietuvos atstovams labiausiai trukdė netaiklūs šūviai. Pavyzdžiui, K. Strolienė per asmenines lenktynes, kuriose užėmė 62-ąją vietą, nepataikė net aštuonis kartus. Blogiau šaudė tik trys iš 67 varžovių.
Per kelerias kitas olimpines žaidynes Lietuvos biatlonininkai irgi nepriartėjo prie Albervilio rezultatų.
1998 ir 2002 metų žaidynėse dalyvavusio Liutauro Barilos asmeninis olimpinis rekordas buvo 43-ioji vieta Nagano žaidynių asmeninėse lenktynėse, Karolis Zlatkauskas per 2006 metų Turino žaidynes startavo tik sprinto lenktynėse ir paskutinę 90-ąją vietą (vėliau dėl dopingo diskvalifikavus du Austrijos sportininkus lietuviui buvo skirta 88-oji vieta). Mūsiškį aplenkė net Čilės, Argentinos, Australijos, Graikijos, Bosnijos ir Hercegovinos biatlonininkai.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Per 2010 metų Vankuverio žaidynes į vyrų biatlono trasas neiššliuožė nė vienas lietuvis.
Diana Rasimovičiūtė - Moterų Biatlono Lyderė
Lietuvos moterų biatlono lydere XXI amžiaus pradžioje tapo ignalinietė Diana Rasimovičiūtė. Jos olimpinis debiutas įvyko 2002 metais Solt Leik Sityje, o geriausius rezultatus ji pasiekė 2006 metais Turine.
Tiesa, per pirmąsias Turino žaidynių biatlono lenktynes D. Rasimovičiūtės pasirodymas buvo košmariškas. Lietuvė asmeninėse lenktynėse gavo pirmąjį starto numerį, todėl pateko į televizorių ekranus, tačiau pakartojo nemalonų K. Strolienės rekordą ir nepataikė net į aštuonis taikinius. D. Rasimovičiūtė užėmė 66-ąją vietą.
Ant savęs supykusi sportininkė pasitaisė 2006 metų vasario 16 dieną per sprinto lenktynes. Ji šaudykloje suklydo vos kartą ir džiaugėsi 18-ąja vieta - aukščiausia Lietuvos moterų biatlono olimpinėje istorijoje. Po dviejų dienų persekiojimo lenktynėse D. Rasimovičiūtė užėmė 27-ąją vietą.
Po ketverių metų per Vankuverio žaidynes Lietuvos biatlono lyderė visose rungtyse buvo tarp stiprių vidutiniokių ir užėmė 25-ąją (sprinto lenktynėse), 30-ąją (asmeninėse) ir 34-ąją (persekiojimo) vietas.
Vis dėlto žymaus ignalinietės proveržio biatlono mėgėjai nesulaukė. Nors ji nuolat dalyvaudavo pasaulio taurės lenktynėse, taškus iškovodavo gana retai ir konkurencijos geriausioms pasaulio biatlonininkėms nesudarė.
D. Rasimovičiūtė pateko į Lietuvos sporto istoriją kaip viena iš daugiausiai žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkių. Ji atstovavo Lietuvai penkeriose žaidynėse (2002, 2006, 2010, 2014 ir 2018 m.) ir pakartojo ledo šokėjų Margaritos Drobiazko bei Povilo Vanago pasiekimą.
Tomo Kaukėno Proveržis
Per 2010 metų Vankuverio olimpines žaidynes vyrų biatlono varžybose nedalyvavo nė vienas Lietuvos sportininkas. Spraga buvo užpildyta po ketverių metų, kai į Sočio olimpinę trasą iššliuožė ignalinietis Tomas Kaukėnas.
Jau Sočyje jis nudžiugino užimdamas 23-iąją vietą asmeninėse lenktynėse, bet geriausius karjeros rezultatus pasiekė per 2018 metų Pjongčango žaidynes. Jose T. Kaukėnas užėmė 17-ąją vietą sprinto lenktynėse, o kitą dieną persekiojimo lenktynėse dar pagerino rezultatą ir finišavo 13-as.
Tai - geriausias visų laikų Nepriklausomos Lietuvos biatlonininkų rezultatas olimpinėse žaidynėse.
Pjongčango žaidynės buvo ypatingos ir dėl to, kad Lietuva pirmą kartą turėjo teisę registruoti komandą estafetės varžybose. Lietuviai startavo mišrios estafetės lenktynėse. Deja, finišuoti nepavyko. Olimpinėje trasoje šliuožė tik moterys Natalija Kočergina ir D. Rasimovičiūtė. Pastarąją sportininkę lyderės pavijo ratu, todėl Lietuvos komanda buvo pašalinta iš trasos, o T. Kaukėnas ir Vytautas Strolia savo eilės nesulaukė.
Lietuva užėmė 19-ąją vietą tarp 20 startavusių komandų (paskutinė buvo Slovakija).
Vytauto Strolios Pasiekimai
Praėjusį sezoną pasaulio taurės etape Rūpoldinge bei 2019 metų pasaulio čempionate Estešunde Vytautas Strolia džiūgavo po vienų iš sėkmingiausių karjeros startų: lietuvis užėmė 26 vietas, 10 km sprinto varžybose nesuklydęs nė sykio.
28-ojo gimtadienio proga geriausią dovaną biatlonininkas sau įteikė pats: 20 km asmeninėse lenktynėse pasiekė asmeninį rekordą, užėmęs 16 vietą. Tai - geriausias V. Strolios karjeros rezultatas pasaulio taurės lenktynėse.
Baltarusijoje vykstančiame atvirajame Europos biatlono čempionate geriausią karjeros pasirodymą surengė lietuvis Vytautas Strolia. Vyrų 10 km sprinte lietuvis numušė 9 taikinius iš 10 ir finišavo ketvirtas! Lietuviui iki bronzos medalio trūko vos 0.8 sek.
Pasirengimas Milano-Kortinos Žaidynėms
Dalyvauti Milano-Kortinos žaidynėse taip pat pretenduoja Tomas Kaukėnas, Jokūbas Mačkinė bei Karolis Dombrovskis.
Prieš pat olimpinės atrankos pabaigą antausį biatlonininkams tėškė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), Generalinės asamblėjos metu nubalsavęs už sprendimą neskirti 40 tūkst. eurų Lietuvos biatlono federacijai (LBF) bei dar trims šalies federacijoms.
Jei vyrų komandai komandinį kelialapį pavyko iškovoti ir į 2022-ųjų žaidynes Pekine, tai moterų ketveriukės laukia olimpinis debiutas.
Šį sezoną jo vadovaujama moterų komanda pasiekė krūvą rekordų: sprinto lenktynėse Ansi (Prancūzija) mūsiškės pelnė rekordinį Nacijų taurės taškų skaičių, karjeros rekordus pagerino J. Traubaitė, N. Kočergina, o L. Žurauskaitė pakartojo.
Aukščiausia vieta olimpinėse žaidynėse tarp Lietuvos biatlonininkui priklauso Tomui Kaukėnui, kuris 2018-aisiais Pjongčange finišavo 13-as persekiojimo lenktynėse.
Lietuvos Biatlono Komandos Pasiekimai Pasaulio Taurėje
Po penktadienį Osle (Norvegija) vykusių pasaulio biatlono taurės sprinto varžybų paaiškėjo galutinės komandų rikiuotės 2024-2025 metų sezono Nacijų taurės įskaitoje. Lietuvos vyrai užėmė 19 vietą (4099 taškai), o moterys - 20-ąją (3501 tšk.). 10 km sprinto varžybose ypač sėkmingai pasirodė Vytautas Strolia: Lietuvos rinktinės lyderis šaudykloje nesuklydo nė sykio ir pasiekė sezono rekordą, užimdamas 12 vietą.
Kontiolahtyje (Suomija) vykstantį septintą pasaulio biatlono taurės varžybų etapą sėkmingai pradėjo Lietuvos biatlonininkai: vyrų 4x7,5 km estafetės varžybose mūsiškiai finišavo 13-ti.
Rūpoldinge (Vokietija) vykstančiame penktajame pasaulio biatlono taurės etape istorinį pasirodymą surengė Lietuvos vyrų rinktinė. Estafetėje 4x7,5 km Lietuvos rinktinė buvo viena iš geriausiai šaudžiusių komandų. Mūsiškiai, išvengė baudos ratų, panaudojo 6 papildomus šovinius ir užėmė 14-ą vietą. Tai - geriausias lietuvių rezultatas pasaulio taurės etapuose per visą istoriją.
Istoriniai Faktai ir Pradžia
1983 SSRS čempionas (individualiųjų 20 km lenktynių), vicečempionas (25 km patrulių lenktynių). 1982-1986 SSRS biatlono rinktinės narys. Pasaulio 4 × 7,5 km estafetės 2 kartus čempionas (1983 Antholzas-Anterselva, Italija, 1985 Ruhpoldingas, Vokietija, su SSRS komanda). XIV žiemos olimpinių žaidynių (1984 Sarajevas) 4 × 7,5 km estafetės čempionas (su SSRS komanda) ir individualiųjų 10 km lenktynių 5 vietos laimėtojas. Absoliutusis 1983 Lahti (Suomija) ir Holmenkoleno (Norvegija) žaidynių laimėtojas.
Slidinėti pradėjo Ignalinos sporto mokykloje, mokydamasis 4 klasėje. Nuo 1978 sportavo biatloną. Lietuvos čempionas (1981, 1988).
tags: #lietuvos #biatlonas #rezultatai