Boksas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX amžiaus pradžią. Per šį laikotarpį išaugo daug talentingų sportininkų, garsinusių šalies vardą tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos bokso čempionų istorija, žymiausi sportininkai, svarbiausi įvykiai ir dabartinė situacija.
Bokso ištakos ir raida pasaulyje
Boksas (angl. box - smūgis) - tai dvikovos sporto šaka, kurioje du sportininkai kovoja kumščiais, mūvėdami specialias pirštines, stačiakampiame ringe. Kovotojų tikslas - kuo daugiau kartų tiksliai smūgiuoti varžovui į galvą ir krūtinę (liemenį), o pačiam išvengti smūgių; draudžiama smūgiuoti žemiau juosmens, į sprandą, gulintį varžovą. Yra mėgėjų ir profesionalų boksas, kurie skiriasi raundų skaičiumi ir taisyklėmis. Mėgėjų kova trunka 4 arba 5 raundus po 2 min, profesionalų - 4-12 raundų po 3 min, jeigu nesibaigia nokautu.
Boksas, kaip fizinis pratimas, buvo žinomas daugiau kaip prieš 5000 m. Egipte ir Babilonijoje. 688 pr. Kr. kumštynės įtrauktos į Olimpijos žaidynių programą. 18-19 a. boksas atgimė Didžiojoje Britanijoje. 1860 Johnas Sholto Douglas (markizas Queensberryʼis) boksininkus pagal kūno masę suskirstė į 3 svorio kategorijas (63,5; 71,5 ir daugiau kaip 71,5 kg), vėliau nustatytos 8 svorio kategorijos, dabar yra 12 mėgėjų ir 17 profesionalų kategorijų. Iki 19 a. pabaigos boksuotasi plikais kumščiais. 1904 boksas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, nuo 1925 rengiami Europos, nuo 1974 - pasaulio čempionatai. 1946 įkurta Tarptautinė mėgėjų bokso asociacija (angl. Association Internationale de Boxe Amateur, AIBA), 1970 - Europos mėgėjų bokso asociacija (angl. European Amateur Boxing Association, EABA).
Bokso atsiradimas Lietuvoje
Liaudiškos kumštynės Lietuvoje žinomos nuo seniausių laikų. Pirmosios bokso rungtynės įvyko 1919 Kaune. Čia 1923 Lietuvos dviratininkų sąjunga surengė sunkiosios atletikos varžybas, kurių programoje buvo ir boksas; boksavosi R. Kazakas (70 kg), J. Kudirka (65,5 kg), K. Markevičius (63 kg), V. Dagilis, V. Byla (70 kg; finale nugalėjo K. Markevičių), teisėjavo S. Darius. 1925 įvyko I Lietuvos bokso čempionatas: kovojo dviejų kategorijų 4 boksininkai, čempionais tapo A. Jarmalavičius (iki 61,2 kg) ir V. Byla (iki 66,7 kg). 1926 Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės su Latvija (pralaimėta 3:1; pergalę iškovojo V. Vinča), vėliau Lietuvos boksininkai dažniausiai susitikdavo su Latvijos ir Estijos komandomis (A. Bertulaitis, pussunkis svoris, 1934 tapo Pabaltijo čempionu). Iškilo S. Bagdonavičius (sunkusis svoris), S. Mironas (vidutinis ir pussunkis svoris), L. Misiūnas (puslengvis svoris), V. Selventas ir A. Zaboras (pussunkis ir sunkusis svoris) bei kiti boksininkai.
II pasaulinis karas išblaškė boksininkus: vieni pasitraukė į Vakarus, kiti pateko į nacių koncentracijos stovyklas, žuvo, buvo ištremti į Sibirą ar dingo be žinios. Po karo Lietuvoje likę boksininkai L. Misiūnas, V. Paleckis, A. Zaboras, E. Pastoras tapo treneriais ir išugdė nemažai boksininkų ir trenerių.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Bokso raida Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje boksas pradėtas plačiau kultivuoti. 1947 ringe pasirodęs A. Šocikas (sunkusis svoris, treneris E. Pastoras) po keliolikos kovų susitiko su stipriausiais SSRS boksininkais (tarp jų - su N. Koroliovu), 1950 tapo SSRS čempionu; jis - 6 kartus Lietuvos ir SSRS, 3 kartus Pabaltijo, 2 kartus pasaulio studentų žaidynių ir Europos (1953, 1955) čempionas, Lietuvos spartakiados ir SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas. 1954 SSRS čempionu tapo R. Juškėnas (sunkusis svoris, 3 kartus Lietuvos čempionas).
XVI olimpinėse žaidynėse (1956 Melburnas) R. Murauskas (pussunkis svoris, 1 kartą SSRS ir Pabaltijo, 6 kartus Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas) laimėjo bronzos, XVIII olimpinėse žaidynėse (1964 Tokijas) R. Tamulis (II pusvidutinis svoris, 1961, 1963, 1965 Europos, 5 kartus SSRS, 6 kartus Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas) - sidabro medalį, XIX olimpinėse žaidynėse (1968 Meksikas) D. Pozniakas (pussunkis svoris, 1965, 1967, 1969 Europos, 4 kartus SSRS ir Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas) tapo olimpiniu čempionu, J. Čepulis (sunkusis svoris, 6 kartus Lietuvos, 1 kartą Pabaltijo čempionas) - vicečempionu, 1971 J. Juocevičius (II vidutinis svoris, 2 kartus SSRS, 5 kartus Lietuvos čempionas) tapo Europos čempionu, 1978 N. Jerofejevas (pussunkis svoris, 3 kartus Lietuvos čempionas) pasaulio čempionate pelnė bronzos medalį.
Boksu daugiausia rūpinosi Žalgirio, Darbo rezervų, Spartako, Nemuno ir Dinamo sporto draugijos. Buvo rengiami vyrų, jaunimo, jaunių, nuo 9 dešimtmečio pradžios - ir moksleivių čempionatai, 1973-1988 surengti 6 atviri Lietuvos čempionatai. Nuo 1978 pradėta rengti tarptautinius turnyrus laikraščio Sovetskaja Litva, nuo 1989 - Lietuvos aido prizams laimėti.
Lietuvos bokso nepriklausomybės laikotarpiu
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę boksininkai galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. 1990 Tamperėje (Suomija) Baltijos šalių čempionate Lietuvos komanda užėmė 1 vietą (dar dalyvavo Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos komandos), čempionais tapo V. Bičiulaitis (54 kg), R. Bilius (57 kg), A. Nosovas (63,5 kg), V. Karpačiauskas (67 kg), V. Markevičius (91 kg), G. Juškevičius (daugiau kaip 91 kg). 1993 V. Karpačiauskas (67 kg) tapo Europos čempionu, 1998 I. Stapovičius (48 kg) - vicečempionu, 2000 D. Jasevičius (67 kg), 2004 R. Jasevičius (69 kg) ir J. Jakšto (daugiau kaip 91 kg) - Europos čempionato bronzos medalininkais, pasaulio čempionate 1993 V. Karpačiauskas (67 kg) pelnė sidabro, 1995 V. Bičiulaitis (57 kg) ir V. Karpačiauskas (67 kg) - bronzos, 2007 D. Šemiotas (81 kg) - bronzos medalius.
XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona) G. Juškevičius (daugiau kaip 91 kg) ir V. Karpačiauskas (67 kg) užėmė 5-8 vietą. Europos Sąjungos šalių čempionate 2003 V. Subačius (91 kg) tapo čempionu, D. Bondorovas (69 kg) laimėjo bronzos, 2004 V. Subačius (91 kg) - sidabro, 2007 G. Dailydaitė (57 kg) - bronzos medalius. Pasaulio ginkluotųjų pajėgų čempionate 1998 J. Jakšto (91 kg), 2005 D. Bondorovas (75 kg) ir J. Jakšto (daugiau kaip 91 kg) tapo bronzos medalininkais, 2006 J.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Europos jaunimo čempionais tapo: 1997 D. Marčiukaitis (57 kg), 2009 E. Petrauskas (60 kg), vicečempionais - 1994 D. Nekrašas (71 kg), 1999 V. Paliulis (91 kg), 2001 D. Šemiotas (75 kg), 2005 L. Orintas (91 kg), bronzos medalininkais - 1993 Ž. Bernatonis (71 kg), 1994 E. Vištartas (75 kg), 1995 K. Kalvinskas (75 kg) ir K. Žilinskas (91 kg), 1997 K. Kalvinskas (81 kg), 1999 D. Jasevičius (67 kg), 2001 M. Narkevičius (57 kg), 2005 M. Tarvydas (75 kg), 2009 M. Valavičius (daugiau kaip 91 kg). Pasaulio jaunimo čempionate 1998 D. Jasevičius (63,5 kg) t. p. pelnė bronzos medalį. 2006 V.
Europos jaunių čempionu 1997 tapo V. Paliulis (81 kg), 2003 - L. Orintas (80 kg), vicečempionu - 1998 R. Baika (45 kg), 2005 E. Sadovskis (70 kg), Europos jaunių čempionate bronzos medalius laimėjo: 1998 R. Jasevičius (60 kg), 1999 R. Baika (48 kg), 2003 A. Žukas (54 kg), E. Špakovas (60 kg), R. Pupšys (63 kg), M. Tarvydas (66 kg), 2005 V. Solovjovas (46 kg), E. Kavaliauskas (54 kg), 2007 E. Petrauskas (50 kg). 2003 M. Tarvydas (66 kg) tapo pasaulio jaunių vicečempionu, čempionato bronzos medalininkais - 2002 A. Osmankinas (81 kg), 2003 E. Špakovas (60 kg), 2006 M. Kravčiukas (54 kg). 2006 E. Petrauskas (57 kg) tapo Europos jaunių (iki 16 m.) čempionu, bronzos medalininkais - 2003 N. Valčiukas (52 kg), 2004 E. Kavaliauskas (52 kg), 2006 M. Smikas (46 kg), 2008 D. Mickevičius (70 kg) ir M. Barauskas (60 kg). 2009 pasaulio jaunių (iki 16 m.) čempionate sidabro medalį laimėjo R. Kuncaitis (60 kg), bronzos - T. Statkevičius (54 kg), D. Čekanauskas (66 kg), T.
Moksleivių čempionate 2004 A. Petrauskas (44,5 kg), E. Truncė (52 kg), M. Galeckas (54 kg) pelnė bronzos, 2006 E. Skurdelis (38,5 kg) - sidabro, E. Nuo 1997 rengiami A. Šociko, nuo 1998 - R. Tamulio jaunių bokso turnyrai.
Lietuvos čempionatai: istorija ir dabartis
Lietuvos čempionatas surengtas jau 94 kartą. Nuo 1925 metų organizuojamas šalies čempionatas nevyko tik vieną kartą - 1939 metais. 1925-2009 įvyko 83 Lietuvos bokso čempionatai (1986 vyko tik spartakiados bokso turnyras).
Kaune Lietuvos sporto universitete vykusiose šalies pirmenybėse kovojo 70 dalyvių - 51 boksininkas ir 19 boksininkių. Lengviausiose svorio kategorijose Lietuvos vyrų čempionai apgynė titulus.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvos čempionai pagal svorio kategorijas
- Moterys:
- Svorio kategorijoje iki 57 kg čempionės titulas atiteko Paulinai Lazdauskaitei iš Tauragės.
- Svorio kategorijoje iki 60 kg čempione jau aštuntą kartą karjeroje tapo klaipėdietė Ana Starovoitova. Daugkartinė Lietuvos čempionė A.
- Svorio kategorijoje iki 64 kg Lietuvos čempione tapo Vaida Masiokaitė iš Panevėžio rajono. Finale V.
- Svorio kategorijoje iki 69 kg penktą kartą Lietuvos čempionato auksą laimėjo Austėja Aučiūtė iš Šilutės.
- Svorio kategorijoje iki 75 kg. Čia pirštines surėmė 2019 m. Europos jaunimo čempionė kaunietė Gabrielė Stonkutė ir praėjusiais metais pasaulio bei Europos čempionatuose 5 vietas iškovojusi Iveta Lešinskytė iš Tauragės. Po atkaklios kovos pergalę taškais 3:2 iškovojo ir Lietuvos čempionės titulą apgynė G. Stonkutė.
- Vyrai:
- Svorio kategorijoje iki 52 kg Marius Vyšniauskas, kaip ir pernai įveikė Kirilą Golubevą. Įspūdingą Lietuvos rekordą pasiekė Marius Vyšniauskas. Panevėžietis Lietuvos čempionu tapo jau 17 kartą ir pagerino iki tol kauniečiui Vitalijui Subačiui priklausiusį Lietuvos rekordą. Finale M.
- Svorio kategorijoje iki 56 kg čempiono titulą apgynė Kėdainių arenoje emocingo palaikymo sulaukęs kėdainietis Mindaugas Bankauskas.
- Svorio kategorijos iki 57 kg finale užtikrintą pergalę iškovojo ir jau ketvirtą kartą Lietuvos čempionu tapo kaunietis Edgaras Skurdelis. Antrame raunde E.
- Svorio kategorijoje iki 63 kg triumfavo Modestas Žmuidina.
- Svorio kategorijos iki 69 kg čempionu tapo vilnietis Saimonas Banys, kuris finale 5:0 pranoko kaunietį Laimoną Raibikį. Po pusantrų metų į ringą grįžęs S.
- Svorio kategorijoje iki 75 kg finalininkai apsikeitė vietomis. Pernai vicečempionu tapęs Tomas Pivorunas nuvainikavo praėjusių metų čempioną Paulių Petronį. Trečius metus iš eilės Lietuvos čempionu tapo Vytautas Balsys. Finale V. Balsys vieningu teisėjų sprendimu 5:0 nugalėjo 2016 m.
- Svorio kategorijos iki 81 kg finalas baigėsi antrame raunde. Kaunietis Robertas Liorančas tris kartus pasiuntė varžovą kėdainietį Andrejų Tkaličių į nokdauną ir ringo teisėjas sustabdė kovą. R. Liorančui pergalė įskaityta techniniu nokautu. Praėjusiais metais R.
- Daug aistrų sukėlė finalinė dvikova svorio kategorijoje iki 91 kg. Tadui Tamašauskui pavyko nutraukti rekordinę Vitalijaus Subačiaus pergalių seriją. Svorio kategorijos iki 91 kg finale susitiko du Vilniaus boksininkai. Daugkartiniam Lietuvos čempionui Tadui Tamašauskui iššūkį metė Darius Vaišnarovičius. Pergalę 5:0 iškovojo ir jau septintą kartą Lietuvos čempionu tapo T.
- virš 91 kg Mantas Valavičius (Kaunas) - Paulius Prišmantas (Kaunas). Staigmena užfiksuota sunkiausioje svorio kategorijoje virš 91 kg, kur finale susitiko kauniečiai - Lietuvos čempiono titulą ginantis pasaulio kariškių sporto žaidynių prizininkas Algirdas Baniulis ir Jonas Jazevičius. Jau pirmo raundo pradžioje J. Jazevičius dukart pasiuntė varžovą į nokdauną ir iki pat finalinio gongo išlaikė persvarą prieš čempiono titulą praradusį A. Baniulį. J.
Lietuvos čempionu 14 kartų (1989-2003) tapo V. Bičiulaitis, 12 kartų (1958-1971) - A. Zurza, 11 kartų (1956-1975) - V Bingelis, 9 kartų (1966-1975) - R. Misiūnas, 10 kartų (1991-2000) - R. Nomeika, 7 kartų - V. Selventas (1936-1949), I. Serapinavičius (1942-1950), S. Uosis (1957-1964), G. Juškevičius (1985-1996), V. Karpačiauskas (1986-1996), 6 kartus - S. Bagdonavičius (1931-1946), E. Matikevičius (1946-1953), A. Šocikas (1947-1956), R. Rugys (1954-1960), R. Murauskas (1954-1960), R. Tamulis (1957-1964), J. Iržikevičius (1957-1962), J. Čepulis (1963-1970), V.
Žymiausi Lietuvos boksininkai
Per visą Lietuvos bokso istoriją iškilo daug talentingų sportininkų, pasiekusių aukštų rezultatų tiek mėgėjų, tiek profesionalų ringe. Štai keletas žymiausių vardų:
- Juozas Čepulionis (George Chip): Pasaulio profesionalų vidutinio svorio čempionas (1913-1914).
- Jack Sharkey (Juozas Žukauskas-Šarkis): Pasaulio sunkiasvorių čempionas (1932).
- Algirdas Šocikas: Daugkartinis Lietuvos ir SSRS čempionas, Europos čempionas (1953, 1955).
- Ričardas Tamulis: Europos čempionas (1961, 1963, 1965), olimpinis vicečempionas (1964).
- Danas Pozniakas: Europos čempionas (1965, 1967, 1969), olimpinis čempionas (1968).
- Evaldas Petrauskas: Europos jaunimo čempionas, olimpinis bronzos medalio laimėtojas (2012 Londono olimpinės žaidynės).
- Eimantas Stanionis: Europos čempionas (2015), WBA reguliariojo pusvidutinio svorio kategorijos pasaulio čempionas (2022).
Profesionalaus bokso federacijos įkūrimas
Lietuvos Profesionalų Bokso Federacija (LPBF) įsteigta 2016 m. gegužės 31 d.
Profesionalaus bokso renesansas
Pastaraisiais metais profesionalus boksas Lietuvoje išgyvena renesansą. Eimanto Stanionio pasiekimai, jo kovos dėl pasaulio čempiono titulo, pritraukia vis daugiau dėmesio. Taip pat svarbu paminėti Egidijų Kavaliauską, kuris, nepaisant pravardės „nuožmioji mašina“, už ringo ribų atsiskleidžia kaip išsilavinęs ir besišypsantis žmogus. Jis atstovavo Lietuvai 2008 ir 2012 m. Olimpinėse žaidynėse, o vėliau sėkmingai perėjo į profesionalų boksą.
Vis daugiau jaunų boksininkų renkasi profesionalų kelią, o tai rodo, kad boksas Lietuvoje turi ateitį.
Turnyrai Lietuvoje
Lietuvoje rengiami įvairūs bokso turnyrai, skirti tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Žymiausi iš jų:
- V. Garbulio turnyras (Marijampolėje; nuo 1993 m.)
- A. Šociko turnyras (Kaune; nuo 1996 m.)
- V. Peleckio turnyras (Šiauliuose; nuo 1997 m.)
- V. Karpačiausko turnyras (Panevėžyje; nuo 1998 m.)
- D. Pozniako turnyras (Vilniuje; nuo 2005 m.)
- R. Tamulio turnyras (Kaune; nuo 2009 m.)
Šie turnyrai ne tik populiarina boksą Lietuvoje, bet ir suteikia galimybę jauniesiems talentams tobulėti ir siekti aukštesnių rezultatų.
Ateities perspektyvos
Lietuvos profesionalaus bokso ateitis atrodo daug žadanti. Turime talentingų sportininkų, gerą trenerių korpusą ir vis didėjantį visuomenės susidomėjimą šia sporto šaka. Svarbu toliau investuoti į jaunimo ugdymą, gerinti treniruočių sąlygas ir organizuoti aukšto lygio varžybas Lietuvoje.