Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir reikšmingas tarptautinis įvykis, vienijantis sportininkus ir žiūrovus iš viso pasaulio. Šiame straipsnyje aptarsime olimpinių žaidynių istoriją, jų tikslus, raidą ir šiuolaikines tendencijas, taip pat Lietuvos dalyvavimą šiame svarbiame sporto renginyje.
Istorija ir Raida
Senovės Olimpija
Olimpinės žaidynės siekia gilią senovę. olmpinės žaidỹnės, olimpiadà, senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos dievui Dzeusui pagerbti. Vykdavo kas 4 metai vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 prieš Kristų. Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iki 472 pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 pr. Kr. Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. 393 po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės.
Šiuolaikinių Žaidynių Atgaivinimas
Olimpinių žaidynių pradžia siejama su Olimpijos žaidynėmis. 17-19 amžiuje buvo bandoma atgaivinti olimpines žaidynes. Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija).
Ankstyvieji Metai (1896-1912)
I-V olimpinės žaidynės (1896-1912) pasižymėjo palyginti mažu tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumu. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia ir ištęsta sporto varžybų programa, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių. II ir III olimpinės žaidynės rengtos pasaulinių parodų metu, dėl ko susilaukė didelės kritikos. Taip pat II, III ir IV žaidynėse buvo įtrauktos mažai kam žinomas ir tuo metu nepopuliarios sporto šakos, kaip lakrosas, žirgų polo, jeu de paume (teniso pirmtakas), kuriose dalyvavo ne daugiau kaip trijų šalių atstovai.
Karų Metu (1914-1948)
VII-XIV olimpinės žaidynės (1914-1948) laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 (Berlyno), 1940 (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema. Daug esminių pakeitimų padaryta rengiant olimpines žaidynes: įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), kuriuos pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Į olimpinio sąjūdžio veiklą įsitraukė Pietų Amerikos, Azijos šalys.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Šaltojo Karo Metu (1952-1988)
XV-XXIV olimpinės žaidynės (1952-1988) laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nors pirmieji protestai prasidėjo nuo pat olimpinių žaidynių organizavimo pradžios, pirmasis boikotas įvyko 1956 prieš Melburno olimpines žaidynes. Nyderlandų, Švedijos, Ispanijos ir kitų šalių delegacijos atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės dalyvavimą Vengrijos įvykiuose. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 (Maskvos) olimpines žaidynes - daug šalių (tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos. Reikšmingi šio laikotarpio įvykiai 1961 Tarptautinės olimpinės akademijos (angl. International Olympic Academy) ir 1968 Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (angl. Association of European National Olympic Committees) įkūrimas.
Šiuolaikinės Žaidynės (Nuo 1992)
Nuo 1992 XXV olimpinių žaidynių prasidėjo naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga. Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.
Olimpinių Žaidynių Tikslai ir Principai
Olimpinės žaidynės - pati svarbiausia bei ryškiausia pasaulio sporto šventė. Čia susirenka geriausi įvairių sporto šakų atstovai iš daugelio pasaulio šalių. Olimpinių žaidynių tikslas yra ne šalių lenktyniavimas, o atskirų sportininkų varžymasis. Kiekvienas sportininkas svajoja patekti į olimpiadą. Olimpinių žaidynių vėliava - penki sujungti įvairiaspalviai žiedai - simbolizuoja penkis kontinentus.
Siekis. Olimpinis šūkis kiekvieną kviečia siekti aukštumų įveikiant ir pralenkiant pačiam save ne tik varžybų arenose, bet ir gyvenime. Esmė - asmeninio tobulumo siekis, kuris nebūtinai turi sutapti su siekiu nugalėti varžovą.
Tarptautinio Olimpinio Komiteto Kriterijai
Tarptautinis olimpinis komitetas yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes. Pamatinis kriterijus - sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija, be to, ji turi būti paplitusi visame pasaulyje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad sporto šaka būtų patraukli televizijai ir žiniasklaidai, į jaunimo susidomėjimą, lyčių lygybę ir kitus aspektus.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Sporto Šakų Kaita Olimpinėse Žaidynėse
Olimpinio judėjimo vadovai priversti eiti nuolatiniu ieškojimų keliu. Suprantama, ypač daug kelių jiems teko išbandyti XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai olimpinės tradicijos dar nebuvo sukurtos, o nemažai sporto šakų dar tik formavosi. Būtent tais laikais į olimpinių žaidynių programą pateko kelios sporto šakos, kurios vėliau buvo primirštos arba visai pamirštos. Žaidynių šeimininkai tais laikais į programą įtraukdavo sporto šakas ar rungtis, kurios būdavo paplitusios jų šalyje, bet kitose Europos dalyse ar juolab kituose žemynuose - beveik nežinomos. Kituose kraštuose kartais net nebūdavo toms sporto šakoms reikalingų aikščių ar įrangos, tad olimpinė programa vėl būdavo keičiama.
Pamirštos ir Laikinos Sporto Šakos
Kone geriausias pavyzdys - baskų pelota (žaidimas, kuriame susipynę teniso ir skvošo elementai). Pelota oficialiai į olimpinę programą buvo įtraukta tik per 1900 m. Paryžiaus žaidynes, o vėliau trejose žaidynėse - 1924 m. Paryžiaus, 1968 m. Meksiko ir 1992 m. Barselonos - buvo pristatyta kaip parodomoji sporto šaka. Kodėl būtent per šias žaidynes? Atsakymo toli ieškoti nereikia: per visą pasaulio pelotos pirmenybių istoriją keturių šalių - Ispanijos, Prancūzijos, Meksikos ir Argentinos sportininkai iškovojo 235 iš 242 aukso medalių. Didžiajai pasaulio daliai šis baskų žaidimas yra didelė paslaptis.
Tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes vienintelį kartą buvo surengtos kriketo, kroketo, bočės, ugniagesių sporto, aitvarų leidimo, sportinių balandžių lenktynės ir dar kelių sporto šakų varžybos. Tiesa, dabar Tarptautinis olimpinis komitetas daugelio šių varžybų kaip oficialios 1900 m. olimpinių žaidynių dalies nepripažįsta.
Kai 1904 m. olimpinės žaidynės pirmą kartą buvo surengtos JAV, Sent Luiso mieste, vyko dviejų tuo metu Šiaurės Amerikoje paplitusių žaidimų - lakroso ir rokės (amerikietiška kroketo atmaina) varžybos. 1908 m. Londono žaidynių rengėjai vieninteliai į olimpinę programą įtraukė raketes (teniso ir skvošo atmaina), sugrąžino delninį tenisą (pasaulyje vadinamas prancūzišku terminu „jeu de paume“) ir polą (kamuolio žaidimas ant arklių).
Polo olimpinis kelias - labai vingiuotas. Šis žaidimas net kelis sykius pateko į olimpinę programą, bet greitai iš jos būdavo pašalinamas. Polo varžybos vyko per 1900, 1908, 1920, 1924 ir 1936 m. žaidynes.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Panašus ir regbio likimas. Regbininkai olimpinėse žaidynėse varžėsi vos keturis kartus (1900, 1908, 1920 ir 1924 m.). Klasikinis regbis ir dabar nėra olimpinė sporto šaka, tačiau 2016 m. į olimpinę programą buvo įtraukta šio žaidimo atmaina septynetų regbis.
Variklinių Sporto Šakų Bandymai
Per ankstyvąsias olimpines žaidynes buvo surengtos kelių variklinių sporto šakų varžybos. 1900 m. Paryžiaus žaidynėse vyko kelių rūšių automobilių, sunkvežimių (tarp jų - ugniagesių automobilių), motociklų bei variklinių valčių lenktynės. TOK ir šių varžybų nepripažįsta oficialia olimpinės programos dalimi.
Variklinių valčių lenktynės taip pat buvo surengtos per 1908 m. Londono žaidynes. Oficialiai šios varžybos laikomos vienintele olimpinių žaidynių programoje buvusia varikline sporto šaka.
Nors XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais automobilių, motociklų, variklinių valčių, vėliau ir aviacijos sportas Europoje bei Šiaurės Amerikoje buvo pašėlusiai populiarus, pasaulio sporto vadovai nusprendė į olimpinių žaidynių programą neįtraukti sporto šakų, kuriose rezultatus labiausiai lemia ne žmogaus fizinės pastangos.
Savitos Rungtys
Iš olimpinės programos dingo nemažai savitų rungčių. Tik per 1900 m. olimpines žaidynes šauliai varžėsi šaudymo į gyvus balandžius rungtyje, o jojikai - kurio žirgas peršoks aukščiau ir toliau, tik 1904 m. olimpinėse žaidynėse buvo nėrimo į tolį rungtis (sportininkai turėjo per minutę arba kol pakils iš vandens kuo toliau nunerti nejudindami galūnių).
Kelios rungtys gyvavo ilgiau, bet taip pat nesulaukė šių dienų. Ketverių olimpinių žaidynių gimnastikos varžybose buvo kopimo virve rungtis (1896, 1904, 1924 ir 1932 m.), nuo 1900 iki 1912 m. lengvaatlečiai šoko į tolį ir aukštį iš vietos, dukart buvo surengtos ir trišuolio iš vietos varžybos. Dviračių treko olimpinėje programoje labai ilgai - nuo 1908 iki 1972 m. vyko 2 km tandemų (dviviečių dviračių) lenktynės.
Tarp išbrauktų rungčių pateko ir virvės traukimas. Nors dabar virvės traukimas yra atskira sporto šaka, XX amžiaus pradžioje jis buvo laikomas lengvosios atletikos rungtimi. Virvės traukimo varžybos vyko penkeriose iš eilės olimpinėse žaidynėse nuo 1900 iki 1920 m., bet prieš 1924 m. Paryžiaus žaidynes TOK nusprendė sumažinti rungčių skaičių ir virvės traukimas neteko olimpinių teisių (beje, tuomet iš žaidynių programos keliems dešimtmečiams buvo išbraukta net ir tokia klasikinė sporto šaka, kaip šaudymas iš lanko).
Sporto Šakų Sugrįžimas
Kelios buvusios olimpinės sporto šakos nenugrimzdo užmarštin ir tikisi vėl grįžti į olimpinių žaidynių programą. Tą jau padarė golfas, kurio olimpinės varžybos vyko 1900 ir 1904 m., bet paskui buvo sugrąžintos tik praėjus daugiau nei šimtmečiui - 2016-aisiais. Dabar viltis pasekti golfo pavyzdžiu puoselėja virvės traukimo, kriketo, polo, baskų pelotos, lakroso entuziastai.
Virvės traukimo, kriketo, polo ir baskų pelotos tarptautinės federacijos yra įtrauktos į TOK pripažįstamų tarptautinių federacijų sąrašą. Pasaulio lakroso federacijai 2018 m. buvo suteiktos parengiamosios teisės.
Vis dėlto būtent lakroso perspektyvos šiuo metu atrodo geriausiai. Pasaulio lakroso federacija yra viena sparčiausiai besiplečiančių tarptautinių sporto organizacijų (2002 m. turėjo tik 18 narių, 2012 m. - 45, 2021 m. vasaros pradžioje - jau 72), o praėjusiose pasaulio lakroso pirmenybėse dalyvavo net 46 komandos. Pasaulio lakroso federacijai nuo 2018 m. priklauso ir Lietuvos lakroso federacija.
Tiesa, Lietuvos lakroso federacijos veikla yra labai vangi. Priešingai nei Lietuvos virvės traukimo federacijos.
Šiuolaikinės Tendencijos ir Pokyčiai
Lyčių Lygybės Siekis
Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.
Pirmą kartą istorijoje visose komandinėse sporto šakose bus bent tiek pat moterų komandų, kiek ir vyrų komandų, o vandensvydis bus papildytas dviem moterų komandomis, taip pasiekus 12 moterų ir 12 vyrų komandų.
Priimant sprendimą dėl sportininkų kvotų ir varžybų skaičiaus, svarbiausias aspektas buvo lyčių pusiausvyra. Pradinėje sporto programoje, kuri numato 10500 sportininkų, moterų sportininkių yra 5333, o vyrų ‒ 5167. Papildomos sporto šakos papildys šį skaičių 322 sportininkėmis ir 376 sportininkais vyrais. Be to, varžybų programa papildyta šešiomis mišriomis rungtimis. Iš 351 varžybų, 161 bus moterų, 165 vyrų varžybos ir 25 mišrios rungtys.
Sporto karalius futbolas pirmą kartą olimpinėse žaidynėse turės daugiau moterų komandų - Los Andžele dėl čempionių titulo varžysis 16 moterų komandų, o vyrų komandų bus 12.
Įtraukus boksą, kurį 2025 m. kovo mėn. patvirtino IOC sesija, LA28 sporto programą sudaro 31 sporto šaka, dar penkios sporto šakos, kurias pasiūlė Organizacinis komitetas ir kurias IOC patvirtino 2023 m. Los Andžele boksas taip pat atvers daugiau galimybių moterims - numatyta papildoma moterų svorio kategorija užtikrina visišką lyčių pusiausvyrą visose varžybose, kartu išlaikant vienodas vyrų ir moterų sportininkų kvotas, kaip buvo 2024 m. Paryžiaus olimpinėse varžybose.
IOC taip pat numatė pokyčius vandensvydyje - dvi papildomos moterų komandos užtikrins visišką lyčių pusiausvyrą pagal sportininkų kvotas ir komandų skaičių.
Vienas iš būdų siekti lyčių lygybės yra mišrios rungtys, Los Andžele numatyta dar daugiau naujovių.
Visose šiose sporto šakose ar disciplinose ‒ šaudymas iš lanko, lengvoji atletika (4x100 m mišri estafetė), golfas, gimnastika, pakrančių irklavimas ir paplūdimio sprintas, taip pat stalo tenisas ‒ atsiras naujos mišrių komandų varžybos.
Naujos Rungtys ir Medalių Galimybės
Pakrančių irklavimo paplūdimio sprinto varžybose debiutuos moterų vienvietės (CW1x), vyrų vienvietės (CM1x) ir mišrios porinės dvivietės (CX2x).
Laipiojimo sporte nuo šiol atskiriamos boulderingo ir „lead“ laipiojimo varžybos, už jas bus skiriami atskiri medaliai, todėl sportininkams atsiras naujų progų sužibėti.
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 3x3 krepšinyje Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, svarbiausiame sporto renginyje varžėsi tik 8 stipriausios komandos. Dabar nuo Los Andželo olimpinėse žaidynėse dalyvaus po 12 moterų ir 12 vyrų komandų.
Programos Keitimo Principai
24 iš 31 tarptautinės olimpinių sporto šakų federacijos pateikė prašymą pakeisti 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių programą. Iš viso buvo prašoma 46 naujų rungčių (16 vyrų / 17 moterų / 13 mišrių), iš kurių šešios potencialiai galėjo pakeisti esamas rungtis, taigi iš viso buvo prašoma 40 naujų rungčių. Iš viso prašyta 772 papildomų kvotų vietų prie pradinės sporto šakų ir varžybų programos, apimančios 10500 sportininkų (339 vyrai / 433 moterys).
Varžybų programos principai Los Andželo vasaros olimpinių žaidynių programa buvo parengta remiantis prašymais, kuriuos tarptautinės sporto federacijos pateikė Tarptautiniam olimpiniam komitetui. IOC vykdomasis komitetas sprendimą priėmė vadovaudamasi Olimpinių žaidynių programos komisijos rekomendacija ir 2023 m. patvirtintais principais, kuriuose nurodyta, kad žaidynėse turėtų būti užtikrinta lyčių lygybė, jos turėtų būti patrauklios pasauliniu mastu, rengiamos rentabiliai ir atsižvelgiant į sprendimų sudėtingumą, ir orientuotos į sportininkus.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietubet sportininkai pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1924-aisiais Paryžiuje. Ten vyko 15 sportininkų - 13 futbolininkų bei 2 dviratininkai, bet nei vieni, nei kiti nieko ypatingo nepasiekė. 1928-aisiais Amsterdame dalyvavo 12 lietuvių, bet taip pat nelaimėjo nė vieno medalio. 1932-aisiais bei 1936-aisiais metais Lietuva buvo pakviesta dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet nedalyvavo dėl finansinės krizės Lietuvoje.
Rūtos Meilutytės Pavyzdys
Tai gali būti puiki žinia Lietuvai, nes moterų 50 m plaukimo krūtine pasaulio rekordas vis dar priklauso Rūtai Meilutytei (29,16 sek.). Priimtais sprendimais džiaugiasi ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. „Tai tikrai laukta ir džiugi žinia Lietuvos sportui. Tikimės, kad tokie faktoriai dar labiau motyvuos Londono olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę sieti savo sportinius tikslus su Los Andželu. Faktas, kad šios rungties pasaulio rekordas dar nėra pagerintas ir priklauso mūsų plaukikei, labai motyvuoja. Apskritai, matome link ko eina olimpinių žaidynių programa - visos dinamiškos ir greitos rungtys, sukaustančios žiūrovų dėmesį, sulaukia vis daugiau dėmesio ir pripažinimo“, - sakė LTOK Olimpinio sporto direktorė Agnė Vanagienė.
R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione plaukdama 100 m krūtine, tačiau vėliau daugiausiai pergalių Europos bei pasaulio čempionatuose pasiekė neolimpinėje 50 m distancijoje.
50 m plaukimo krūtine rungtyje R. Meilutytė 2022 ir 2024 metais tapo pasaulio čempione.
Kiti Potencialūs Dalyviai
„Tai yra svarbus žingsnis Lietuvos irklavimui, kaip žinome, turime stiprių šios rungties atstovų. Tikėsimės juos išvysti olimpinėse žaidynėse. Lietuvos sportui dar vienas svarbus pokytis Los Andžele bus tai, kad į programą įtrauktos skriemulinių lankų varžybos - čia taip pat turime du stiprius mūsų šalies atstovus Ingą ir Ugnių Timinskus, kurie tikrai turi potencialo kovoti dėl olimpinių kelialapių“, - komentavo LTOK Olimpinio sporto direktorė A. Vanagienė.
Olimpinė Diena Lietuvoje
Olimpinė diena - masinis, visą šeimą įtraukiantis, sportą ir sveiką gyvenseną propaguojantis renginys, didžiausia sporto ir pramogų šventė!
Istorija ir Tradicijos
Nuo 1989-ųjų birželio 23-iąją Lietuvoje švenčiama Tarptautinė olimpinė diena ir toliau tęsia tradicijas! Po aštuonerių metų pertraukos renginys sugrįžta į Šiaulius - birželio 8 dieną Olimpinės dienos šventė organizuojama Šiauliuose, prie „Geležinės lapės“ skulptūros.
Olimpinės dienos misija - supažindinti visuomenę su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, suteikti galimybę jas išbandyti, užmegzti ryšį su federacijomis, klubais, treneriais ar sportininkais. „Judėk. Sužinok. Atrask“ - tai pasaulinis Olimpinės dienos šūkis, raginantis būti smalsiu ir išdrįsti susipažinti su sporto teikiamu džiaugsmu.
Renginio ištakos siekia dar 1948 metus, kai 42-oje Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Sankt Morice (Šveicarija) buvo pritarta Olimpinės dienos idėjai. Šią dieną minimas 1894 metų birželio 23 dieną vykęs Pasaulinis sporto kongresas Sorbonoje, kur buvo nutarta įkurti Tarptautinį olimpinį komitetą bei atnaujinti olimpines žaidynes. Birželio 23-oji žymi šių laikų olimpinio judėjimo pradžią.
Lietuvoje pirmą kartą Olimpinė diena buvo surengta 1989 metų gegužės 13 dieną. Gedimino pilyje olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis uždegė deglą, kuris estafete keliavo per Lietuvą, Latviją kol pasiekė Estijos sostinę Taliną. Anksčiau Olimpinė diena Lietuvoje buvo minima šventės dalyviams Vilniaus Vingio parke simboliškai nubėgant lietuvišką olimpinę mylią - 1988 metrus, nes būtent 1988 m. buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
2015 metais masinio sporto šventė pradėjo turą po didžiuosius Lietuvos miestus - džiugino Kauno (2015, 2022), Panevėžio (2018, 2023), Klaipėdos (2019), Vilniaus (2021), Alytaus (2017) ir Šiaulių (2016) gyventojus. 2019-aisiais uostamiestyje buvo užfiksuotas lankomumo rekordas - šventėje sudalyvavo, 100 sporto šakų, rungčių ir su olimpizmu susijusių veiklų išbandė, parodomąsias varžybas stebėjo, olimpinių vertybių ir istorijos mokėsi net 30 tūkstančių žmonių. 2020 metais Tarptautinė olimpinė diena Lietuvoje buvo paminėta virtualiu bėgimu, kuris suvienijo daugiau nei 3 000 tautiečių iš 31 valstybės visuose pasaulio žemynuose.
Dalyvavimas ir Prizai
Aktyviai dalyvauti šventėje organizatoriai skatina prizais. Visi šventės dalyviai renginio dieną arba išankstiniu būdu atsiima Dalyvio pasą, kuriame išbandydami įvairiausias rungtis Olimpinės dienos metu renka taškus - jie vakare iškeičiami į medalius, suvenyrus ir dovanas.