Įvadas

Lietuvos bokso federacija (LBF) yra pagrindinė bokso sporto šakos organizacija Lietuvoje, atsakinga už bokso plėtrą, valdymą ir atstovavimą šaliai tarptautinėse varžybose. Per visą federacijos gyvavimo laikotarpį jai vadovavo įvairūs prezidentai, kurių kiekvienas prisidėjo prie bokso sporto šakos augimo ir populiarinimo Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime LBF prezidentų istoriją, jų pasiekimus ir iššūkius, su kuriais jie susidūrė vadovaudami federacijai.

Lietuvos Bokso Federacijos Istorija ir Raida

Lietuvos bokso bendruomenė mini šios sporto šakos gyvavimo mūsų šalyje šimtmetį. Nuo 1923-ųjų, kai bokso sporto šaką iš už Atlanto atskraidino legendinis Steponas Darius, praėjo šimtmetis. Šimtmetis, kupinas pergalingų, džiugių, bet ir išbandymų kupinų akimirkų. Lietuviai per šį laikotarpį buvo olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų bei kitų tarptautinių varžybų prizininkais, o pats boksas tapo viena masiškiausių sporto šakų mūsų šalyje.

Darius Šaluga - Dabartinis LBF Prezidentas

Darius Šaluga LBF prezidentu pirmą kartą išrinktas 2012 m. sausio 27 dieną. Kaune vykusioje Lietuvos bokso federacijos (LBF) eilinėje ataskaitos - rinkimų konferencijoje D. Šaluga vienbalsiai išrinktas LBF prezidentu naujai ketverių metų kadencijai. Konferencijoje dalyvavo 34 nariai iš 46-ių. Nuo 2021 metų D. Šaluga yra ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas.

D. Šalugos Prioritetai ir Vizija

„Atsinaujinusios bokso bendruomenės komandos laukia daug iššūkių tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje arenoje. Lieka nedaug laiko iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių ir sieksime, kad jose būtinai dalyvautų Lietuvos boksininkai. Kova dėl kelialapių į Paryžių prasidės jau kitų metų sausio 1 dieną. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame ir moterų boksui. Tikimės, kad Paryžiaus žaidynės taps istorinėmis ir jose turėsime ir Lietuvos boksininkę“, - sakė D. Šaluga.

D. Šaluga taip pat pabrėžė, jog siekiama teigiamų permainų pasaulinėje bokso asociacijoje IBA bei Europos bokso konfederacijoje EUBC. Lietuvos bokso federacija palaiko vakarietišką poziciją ir siekia, kad boksas eitų moderniu keliu, būtų išgyvendinta korupcija bei išvengta teisėjavimo skandalų ir boksas galėtų pilnavertiškai grįžti į olimpinę šeimą.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

LBF Viceprezidentai ir Vykdomasis Komitetas

Konferencijos metu vienbalsiai buvo išrinkti ir LBF viceprezidentai. Pirmuoju viceprezidentu perrinktas kėdainietis Vilmantas Bobinas. Antrąja viceprezidente tapo pasvalietė Rasa Balčiauskienė, pirmą kartą LBF istorijoje. Trečiuoju viceprezidentu tapo kaunietis Egidijus Rutkauskas.

Vykdomojo komiteto nariais patvirtinti: LBF Trenerių tarybos pirmininkas kaunietis Vidas Bružas, LBF Teisėjų kolegijos pirmininkas panevėžietis Anatolijus Kriukovas ir LBF Sporto klubų atstovas kėdainietis Bronislovas Šimokaitis. LBF generaliniu sekretoriumi vienbalsiai perrinktas vilnietis Donatas Mačianskas.

Finansinė Padėtis ir Audito Pokyčiai

Generalinis sekretorius D. Mačianskas konferencijos dalyviams pateikė 2021 m. biudžeto ataskaitą bei 2022 m. biudžeto projektą. Buvo planuojamas LBF biudžetas 513 tūkst. eurų. Trenerių tarybos pirmininkas V. Bružas ir Teisėjų kolegijos pirmininkas A. Kriukovas pateikė 2021 m. ataskaitas, kurios buvo patvirtintos vienbalsiai. LBF revizorius Mantas Mačius detaliai apžvelgė 2021 m. revizijos rezultatų analizę ir pateikė siūlymus. Konferencija revizoriaus ataskaitą patvirtino vienbalsiai.

Nuspręsta, kad nuo šių metų LBF revizoriaus neliks. Jį pakeis audito įmonė, kaip to reikalauja naujausi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nutarimai. Siekiant įtvirtinti audito funkcijas, buvo pakeisti LBF Įstatai. Juose taip pat buvo apibrėžtas Vykdomojo komiteto narių kadencijų skaičius - apribotas iki dviejų kadencijų, po ketverius metus iš eilės.

Bokso Populiarumas Lietuvoje

2020 metų rugsėjį per pokalbį su LBF generaliniu sekretoriumi Donatu Mačiansku LRT.lt paklausė, ar Lietuvoje populiarus boksas, o praėjus nemažam laiko tarpui šis klausimas buvo užduotas interviu pradžioje ir LBF prezidentui D. Šalugai.

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

„Ir taip, ir ne, - bokso populiarumą Lietuvoje vertino D. Šaluga. - Jei lygintume sportuojančiųjų skaičių su krepšiniu, futbolu, gal ta pačia gimnastika, tada galėtų atrodyti, kad boksas nepopuliarus. Iš kitos pusės, mes turime virš 50 federacijos narių, išsimėčiusių per visą Lietuvą. Be to, yra pakankamai daug sporto centrų savivaldybėse, kuriuose treniruojamas boksas. Prieš beveik 8 metus, kai tapau federacijos prezidentu, mes sau uždavėme klausimą, kaip padaryti boksą populiarų. Mes nutarėme, kad federaciją reikia padaryti skaidrią, atsiribojome nuo žmonių, kurie tuo metu buvo su intrigomis, šešėline veikla, neaiškiomis pinigų dalybomis, kalbant apie federacijos finansavimą. Mes federacijoje neturime nei pozicijos, nei opozicijos - visiems federacijos nariams esame vienodai atviri ir skaidrūs, vadovaujamės išskirtinai demokratiniais principais tiek rinkimuose, tiek pinigų dalybose.“

Tam tikros federacijos ar klubai pradėjo ruošti viešas treniruotes parkuose. Boksas tapo komerciškai patraukliu sportu. Boksas populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tačiau dažnai populiarumo sulaukia ne dėl profesionalių kovotojų laimėjimų, o dėl kuriamų šou tarp mėgėjų. „Tokios kovos byloja, kad boksas yra postulatas, senas olimpinis sportas, ant kurio taisyklių galima kurti labai daug ką. Pasaulis yra toks, yra komercija, jei yra žiūrovų, tai bus ir pasiūla“, - naujo tipo bokso kovų populiarumo didėjimą vertino D. Šaluga.

Bokso Komercializacija Lietuvoje ir Baltijos Šalyse

Nors bokso populiarumas didėja, komercinė šios sporto šakos pusė Lietuvoje nėra stipriai išplėtota. Pavyzdį šioje srityje rodo ir Tarptautinė bokso asociacija (AIBA). Kalbėdamasis su LRT.lt AIBA prezidentas Umaras Kremlevas teigė, kad pasaulio suaugusiųjų bokso čempionate sportininkams bus sukurtas 2 mln. JAV dolerių prizinis fondas, tačiau pirmuosius piniginius prizus sportininkai pradėjo gauti jau Europos jaunimo iki 22 metų čempionate.

„Visose šalyse, kalbant apie mėgėjų olimpinį boksą, nebuvo tokio lygio (komercijos, - LRT.lt), kuris prilygtų profesionalų boksui. Mėgėjų boksas populiarus ir stiprus tose šalyse, kuriose finansuojamas. Boksas populiariausias Rytų šalyse, kaip ir kitos dvikovės sporto šakos. Mes bandėme Lietuvoje padaryti kažką panašaus į profesionalų modelį, surengti Lietuvos bokso lygą tam, kad komerciniuose turnyruose galėtų susitikti boksininkai. Pradėjus tą projektą įgyvendinti apetitas pradėjo kilti, bandėme bendradarbiauti su kitomis Baltijos šalimis: su Latvija bendrauti dar įmanoma, Estijoje bokso situacija yra kiek prastesnė. Vis dėlto galiausiai supratome, kad nepatempsime: pirma priežastis buvo finansai, antroji - patys sportininkai ir teisėjai. Nėra tiek daug sportininkų, kad galėtume nuolat rengti turnyrus. Supratome, kad esame per mažos šalys, turime per mažai finansų, kad galėtume ką nors padaryti. Nukreipėme visas pajėgas į federacijos stiprinimą, jos vadybos stiprinimą ir jau keletą metų esame stabiliai finansuojami. Olimpinė rinktinė gauna pakankamai gerą finansavimą, džiaugiamės, kad turime stabilių rėmėjų“, - apie bokso komercializaciją Lietuvoje ir Baltijos šalyse kalbėjo LBF prezidentas D. Šaluga.

Rinktinės Pasiekimai ir Pasirengimas

Būtent suaugusiųjų vyrų ir moterų rinktinės ir gauna daugiausia dėmesio viešojoje erdvėje. Šiuo metu pagrindinės šalies nacionalinės rinktinės pasiekė dalinę šio sezono pabaigą ir laukia naujųjų startų rudenį.

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

„Įvertinčiau neblogai. Šeštadienį (2021 m. birželio 12 d., - LRT.lt) turėjome ataskaitinę konferenciją. Turėkime omenyje, kad turėjome labai sunkius pandeminius metus ir tik dabar visiškai atnaujintos treniruočių galimybės, sportininkai grįžta į įprastą ritmą. Vienintelis nuliūdinęs dalykas buvo tai, kad neturėjome galimybės kovoti dėl patekimo į Tokijo žaidynes. O pamaina atrodo gana neblogai, dinamiškai. Jei nenutiks ko nors ypatingo, sprendžiant iš vyriausiojo trenerio Bružo pristatymo per ataskaitinę konferenciją, ateinanti karta atrodo gana gerai ir meistriškumas auga, tad dedame daugiau vilčių“, - teigė D. Šaluga.

„Lietuvos boksininkams ir boksininkėms pavyko iškovoti Europos čempionatų medalius. Europos jaunių čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo tris bronzos medalius, dar viena bronza laimėta Europos jaunimo čempionate. Pasaulio jaunimo čempionate per žingsnį nuo medalio liko 5 vietą užėmęs Aleksandras Trofimčiukas. Nors varžybų tvarkaraščius koregavo pandemija, Lietuvos suaugusiųjų rinktinė dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų: Kaune vyko tarptautinis Algirdo Šociko turnyras, taip pat kovojome turnyruose Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Serbijoje, vyko tarpvalstybinis susitikimas tarp Danijos ir Lietuvos rinktinių. Olimpiniame atrankos turnyre Paryžiuje kovojo Gabrielė Stonkutė“, - teigė LBF puslapyje cituojamas V. Bružas.

Strateginiai Planai ir Finansavimas

„Strateginis planas - tiek mūsų, tiek kitose federacijose - turi vieną minusą: mes negalime turėti jokio konkretumo, nes Lietuvos sporto finansavimas nėra programinis ketveriems metams. Žinant, koks mūsų finansavimas ir finansavimo modeliai, negalima numatyti konkrečių planų profesionaliam boksui. Tačiau mūsų federacijos narys - Lietuvos profesionalų bokso federacija - bendradarbiauja su mumis, keičiamės patirtimi ir bandome dirbti kartu. Matome, kad pastarieji mūsų profesionalų pasiekimai yra labai gražūs, ir nemanome, jog jie Lietuvos boksą populiarina mažiau nei mūsų boksininkai mėgėjai“, - apie profesionalų boksą Lietuvoje kalbėjo D. Šaluga.

Mūsų rinktinė, manau, yra gana stipri, bet nenoriu savęs įvaryti į kampą ar treneriui daryti spaudimo - tikslus išsikeliame patys, o paskui vertiname, kaip mums pasisekė“, - į klausimą, kokių pasiekimų iš rinktinės pasaulio čempionate tikisi federacija, atsakė D. Šaluga.

Bokso Mokykla ir Trenerių Kvalifikacija

Lietuva, kuri turi itin gilias bokso tradicijas, didžiąją bokso istorijos dalį kūrė būdama okupuota Sovietų Sąjungos. Šis ryšys yra itin stiprus ir išlieka iki šių dienų per vadinamąją sovietinę bokso mokyklą, tai yra treniravimo, boksavimosi stilių, būdingą postsovietinio bloko valstybėms. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Ukraina, Kazachstanas, susikūrė ir puoselėja unikalias bokso mokyklas, padedančias išsiskirti ir siekti aukščiausių sportinių rezultatų. Nors mažosios šalys dažniausiai neturi pernelyg unikalių bokso mokyklų ir patirties semiasi iš kaimynių, Lietuvoje transformacija vis dar, atrodo, vyksta lėtai.

Paklaustas, ar yra Lietuvoje unikali bokso mokykla, D. Šaluga atsakė: „Į klausimą lengviausiai atsakyti pažvelgus į mūsų trenerių amžių. Sovietų Sąjungoje mokykla buvo bendra ir gana nebloga. Iš pasaulinių pasiekimų matome, kad ji buvo gal net ir viena geriausių. Džiugu, kad mūsų treneriai noriai tobulinasi, siekia dalyvauti mokymuose, bet finansai neleidžia tiek mokyti trenerius, kiek norėtųsi.“

Pergales Skatinantys Veiksniai ir Problematika

Vos tik iš jaunimo į suaugusių bokso pasaulį įšokusi 21 metų G. Stonkutė su aukso medaliu sugrįžusi į Lietuvą sakė, kad šį laimėjimą skiria šaliai. Ji taip pat pridūrė, kad laimėti padėjo didelis pasitikėjimas savimi. Iki tol pasaulio čempionais nėra pavykę tapti nė vienam Lietuvos boksininkui ar boksininkei. O E. Stanionis po savosios pergalės, kaip visada, išliko gana kuklus, bet kartu tikėjosi, kad tokios pergalės įkvėps ir kitus sportininkus. To paties tikisi ir Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Su portalu tv3.lt apie šalies bokso pergales ir bėdas kalbėjęs federacijos prezidentas pasidžiaugė, kad tokios įsimintinos pergalės gali tapti paskata jauniems sportininkams, bet šalia to reikia ir padaryti dar daug darbų. „Lietuvos boksas visais laikais turėjo įsimintinų pergalių. Bet tiesa, kad po nepriklausomybės buvo stagnacija. Ne šiaip sau buvo pradėtos reformos, boksas, kaip ir dalis kito sporto Lietuvoje, buvo tiesiog užmirštas“, - sakė D. Šaluga. „Todėl buvo svarbu daryti, kad ir mažus žingsnius, bet po truputį žengti į priekį. Kalbant apie trenerius, finansavimą, skaidrumą ir t.t. Galima sakyti, kad dabar išgyvename atgimimą, bandysime tos kartelės nenuleisti ir artėjant Paryžiaus žaidynėms kovoti dėl aukščiausių vietų“, - pridūrė jis.

Pasak D. Šalugos, pastarojo meto didelės Lietuvos boksininkų pergalės tikrai padeda, nes rodo tą gerą pavyzdį, tačiau šalia to iškyla ir kitų niuansų. „Tokie geri pavyzdžiai ir pergalės tikrai užkrečia, jaunimas vien dėl to gali rinktis boksą. Natūralu, kad ryškios pergalės padeda populiarinti sporto šaką. Ir E. Stanionio, ir G. Stonkutės indėlis tikrai yra didelis. Po tokių įvykių šuoliai gali įvykti, bet svarbu ir tęstinumas. Nes išlaikyti efektyvumą reikia pastangų. Čia jau daug kas atsimuša į trenerius, jų gebėjimus ne tik sudominti, bet ir tęsti pradėtus darbus, sugebėjimus bendrauti, tobulinti sportininko įgūdžius, kad jis neišeitų. Tad negalima apsiriboti tik šiuo šuoliu“, - teigė D. Šaluga.

Apie esamas problemas šalies bokso padangėje užsiminęs D. Šaluga atskleidė, kad jos yra gana tokios pačios kaip ir kitose sporto šakose Lietuvoje. „Pirmas dalykais, tai santykis su sporto centrais. Turbūt svarbiausias yra trenerių klausimas, jų kvalifikacija ir skatinimas dirbti, esamas atlyginimas. Kol mes visi kartu neišspręsime šių bėdų tai ta problema išliks. Tiesiog jausis trenerių trūkumas, o tikrai geri treneriai neliks, nes esama atlyginimo struktūra netenkins. Tai susiję ir su jaunų sportininkų atėjimu, jų išlaikymu, tobulėjimu“, - tikino D. Šaluga.

Teisėjavimo Problemos Tarptautinėje Arenoje

Lietuvos boksininkai Tokijo žaidynėse nedalyvavo. Tačiau per šalies nepriklausomybę savo kraityje Lietuva turi vieną olimpinį medalį, kurį pavyko iškovoti mūsų šalies boksininkams. 2012 m. Londone bronza pasidabino Evaldas Petrauskas.

Tarptautinėje bokso arenoje teisėjavimo klausimas yra ypač opus. Nuolat girdėjosi kalbos apie objektyvumo trūkumą ir skandalus, galimai dėl neteisingo rezultato. Kalbų netrūko Tokijo žaidynėse, o savo kailiu aitrų pralaimėjimo kartėlį teko patirti ir E. Stanioniui.

Skandalas kilo dar 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse, kai E. Stanionis aštuntfinalyje pralaimėjo uzbekui Šachramui Gijasovui, kuris vėliau iškovojo sidabrą. Prabilta galimai apie nesąžiningus teisėjus ir balų sistemą.

„Praėjusiame moterų čempionate, kur G. Stonkutė iškovojo auksą, matėsi, kad teisėjavimo problema nėra išspręsta iki galo, bet tobulėjimas jaučiasi. Negaliu sakyti, kad IBA (Tarptautinės bokso asociacija, - aut. past.) nededa pastangų. Tačiau tas žmogiškasis faktorius išlieka. Reikia keisti patį mąstymą, juk teisėjai atvyksta iš įvairių šalių. Jei yra įrodoma, kad teisėjas buvo neobjektyvus, jis gali būti pašalintas iš visų didžiųjų turnyrų. Kalbant apie teisėjų probemą bokse galima teigti, kad pagerėjimas jaučiasi, bet klausimas toli gražu nėra visiškai išspręstas“, - sakė D. Šaluga.

Tarptautinės Bokso Asociacijos (IBA) Skandalai

Jeigu Lietuvos bokso padangėje pastaruoju metu nuvilnijo ryškios ir pozityvios naujienos, tai pasauliniu mastu ir taip skandalų krečiama Tarptautinės bokso asociacija (IBA, kuri atsakinga už pasaulio mėgėjų boksą, - aut. past.) neišlipa iš skandalų liūno. Dar prieš tris metus Tarptautinis olimpinis komitetas atkreipė dėmesį, kad jeigu IBA neužtikrins skaidrumo, neišspręs esamų finansinių problemų ir nuolat kylančių skandalų, yra grėsmė, kad 2028 m. Los Andžele bokso apskritai nebus.

Štai neseniai vykusiose rinkimuose turėjo kovoti perrinkimo siekiantis rusas Umaras Kremliovas ir jam iššūkį metantis atstovas iš Nyderlandų Borisas van der Vorstas. Tačiau užvirė tikras chaosas, kuris tęsiasi ir dabar. B. van der Vorstas buvo pašalintas iš kovos likus dienai iki rinkimų. Išplatintame pranešime buvo teigiama, kad neva kad B. van der Vorstas pažeidė IBA taisykles suburdamas neoficialią koaliciją su kitais IBA nariais, pretendavusiais į skirtingas pozicijas, tad dalyvauti rinkimuose negali. B. van der Vorstas kreipėsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS) ir paprašė sustabdyti IBA prezidento rinkimus.

Pagal IBA nuostatus, kai rinkimuose dalyvauja tik vienas kandidatas, jo išrinkimas patvirtinamas aklamacijos. Arba kitaip - susirinkusių reakcijos būdu. Vis dėlto B. van der Vorsto ieškinį CAS dar nagrinės, bet šis klausimas kol kas yra pakibęs ore ir lieka neaišku, ar U. Kremliovas bus pašalintas iš posto, ar bus rengiami nauji rinkimai. Situacija kol kas atrodo atsidūrusi aklavietėje.

„Yra pateikta apeliacija ir dabar visi laukiame. Kol kas šiai minutei nieko naujo nėra. Lietuvos pozicija aiški, kad rinkimai turi būti vykdomi demokratiniu principu“, - sakė D. Šaluga, kuris palaikymą buvo išreiškęs Nyderlandų atstovui.

Nerimą kelia ir tai, kad IBA remia dujų koncernas „Gazprom“. Kontraktas, pasak IBA, galioja iki metų pabaigos. D. Šaluga kritiškai atsiliepė apie vis dar nenutrauktą sutartį ir apskritai apie lėtą reakciją ypač prasidėjus karui Ukrainoje. Kartu užsimenama, kad tarptautinėje bokso arenoje jaučiamas susiskaldymas. „Rėmimas kol kas išlieka. Patys suprantante, ką reiškia, kai valstybinė rusų įmonė yra tarp rėmėjų..“, - tikino D. Šaluga.

Anot D. Šalugos, situacija kol kas išlieka negera ir belieka laukti galimų pokyčių, bet dabar jaučiamas stovėjimas vietoje. Skandalai tikrai neprideda bokso įvaizdžiui ir kelia dar didesnį nerimą dėl 2028 metų.

Ateities Perspektyvos

Paryžiuje Lietuvos bokso atstovų tūrėtų būti. Šiuo metu vyksta Europos bokso čempionatas. Kalbėdamas apie lietuvių šansus pirmenybėse D. Šaluga tikino, kad aukštų rezultatų nesitikima, bet ir išsiųsti yra tik trys sportininkai. Tuo tarpu ateities Lietuvo bokso perspektyvas apibendrinęs šalies federacijos prezidentas D. Šaluga tikino, kad darbų laukia daug, bet tikimasi ir rezultatų.

„Žinoma, į Gabrielė dedame vilčių. Ji gali dar tobulėti ir džiuginti pergalėmis bei kabintis į medalį Paryžiuje. Be abejo, iššūkių kelia vykdoma sporto reforma Lietuvoje, naujos institucijos steigimas. Aišku, kad mes turime griežti pirmu smuiku, bet reikės stebėti, kaip galbūt keisis finansavimo modelis. Jei didelių turbulencijų nebus, manau, kad Paryžiuje galime tikėtis aukštų pasiekimų. Bet, aišku, tai yra sportas. Tačiau turime kaip pagrįsti savo nuomonę, kad kitose žaidynėse, priešingai nei Tokijuje, turėsime savo atstovų“, - sakė Lietuvos bokso federacijos prezidentas D. Šaluga.

Lietuvos Bokso Čempionatas ir Pasiruošimas Olimpinėms Žaidynėms

Lapkričio mėnesį Kėdainiuose buvo surengtas ir Lietuvos bokso čempionatas. Jis tapo rekordiniu, nes pirmenybėse dalyvavo 107 sportininkai - 86 vyrai ir 21 moteris. Dalyvių skaičiumi tai gausiausias čempionatas šalies bokso istorijoje. Vienuolikos moterų ir 13 vyrų svorio kategorijose iš viso buvo išdalyti 66 medalių komplektai.

Bokso specialistai, stebėdami kovas Kėdainių ringe, vertino ne tik geriausiųjų meistriškumą, bet aptarinėjo ir mūsų atletų galimybes pasirodyti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. O tų olimpinių kelialapių mūsų boksininkai kol kas dar neturi.

Lietuvos Bokso Rinktinės Vyriausiojo Trenerio Vido Bružo Įžvalgos

Apie neseniai pasibaigusį Lietuvos čempionatą, būsimus olimpinės atrankos turnyrus kalbamės su Lietuvos bokso rinktinės vyriausiuoju treneriu, Lietuvos sporto universiteto docentu dr. Vidu Bružu.

Svorio Kategorijų Skirtumai

- Kodėl taip skiriasi svorio kategorijų skaičius Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir Lietuvos bokso čempionate? Paryžiuje bus septynios vyrų ir šešios moterų svorio kategorijos, o Kėdainiuose buvo trylika vyrų ir vienuolika moterų svorio kategorijų.

- Olimpinėse žaidynėse svorio kategorijų skaičių sumažina boksininkams skirta olimpinė kvota. Iš viso olimpiniame ringe kovos tik 248 sportininkai, 124 moterys ir tiek pat vyrų. Visi bokso specialistai pripažįsta, kad olimpinių svorio kategorijų per mažai, galimi sportininkų svorio skirtumai kategorijoje per dideli. Tada ir traumų tikimybė daug didesnė. Be to, dirbtinai mesdami svorį, kad tilptų į olimpines kategorijas, sportininkai kelia pavojų savo sveikatai ir tai nėra gerai. Tačiau toks yra TOK sprendimas, tokia yra boksui skirta olimpinė kvota. Europos ir pasaulio čempionatuose vyrų svorio kategorijų yra trylika. Todėl ir mūsų šalies bokso federacija, palaikydama Tarptautinės bokso federacijos sprendimą, rūpindamasi sportininkų sveikata, jų saugumu, nusprendė, kad Lietuvos bokso čempionate irgi bus trylika vyrų svorio kategorijų. Manau, toks sprendimas teisingas.

Meistriškumo Lygis

- Koks mūsų boksininkų meistriškumas Lietuvos čempionate?

- Visada norisi aukštesnio, geresnio. Vis dėlto dauguma finalinių kovų buvo gero lygio. Visi specialistai bene labiausiai laukė sunkiausios svorio kategorijos - per 92 kg finalo, kuriame pirštines surėmė abu mano auklėtiniai kauniečiai Jonas Jazevičius ir Algirdas Baniulis. Tai jau trečias iš eilės jų finalas šalies čempionate. Užpernai laimėjo Algis, pernai - Jonas. Šį kartą tvirtesnį charakterį vėl pademonstravo J.Jazevičius. Po kelių jo smūgių antrajame raunde ringo teisėjas sustabdė kovą ir skyrė pergalę aiškia persvara. Pamatėme labai atkaklią svorio kategorijos iki 71 kg finalinę kovą. Joje praėjusių metų čempionas kaunietis Aleksandras Trofimčiukas 3:2 nugalėjo panevėžietį Renaldą Dirsę. Praėjusių metų finalo pakartojime - svorio kategorijos iki 92 kg kovoje - kaunietis Simonas Urbonavičius po atkaklios kovos rezultatu 4:1 nugalėjo vilnietį Darių Voišnarovičių ir apgynė šalies čempiono titulą.

Įdomiausia moterų varžybų dvikova - tarp pasaulio ir Europos čempionės kaunietės Gabrielės Stonkutės bei 2019 metų planetos ir Europos pirmenybių penktųjų vietų laimėtojos tauragietės Ivetos Lešinskytės, abi priklauso 81 kg svorio kategorijai. Mano auklėtinė Gabrielė vėl pademonstravo solidų meistriškumą ir nugalėjo 5:0. Gaila, kad neišvydome svorio kategorijos iki 80 kg finalo, kuriame turėjo susigrumti po traumos atsigavęs kaunietis Robertas Liorančas ir vilnietis Armandas Bielskus. Bet Armandas dėl pusfinalyje patirtos traumos negalėjo boksuotis. Mačiau keletą jaunų, gabių boksininkų. Žinoma, tai dar tikrai ne naujieji stanioniai, bet vyrai, sunkiai dirbdami, galėtų siekti aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose.

Moterų Bokso Populiarumas ir Finalinės Kovos

- Moterų varžybose daug finalinių kovų neįvyko todėl, kad viena iš varžovių atsisakė kovoti. Kaip vertinate tokius finalus?

- Nesmagu, kad taip nutinka, gaila, kad boksas tarp merginų ir moterų dar nėra pakankamai populiarus. Nežinau, kodėl boksininkės nepasirodė finalinėse kovose. Gal prastai jautėsi, susirgo, gal suprato, kad jų varžovės visa galva stipresnės.

Solidarumas su Ukraina ir Dalyvavimas Pasaulio Čempionate

- Pakalbėkime apie olimpines perspektyvas. Kodėl Lietuvos atstovai nedalyvavo pasaulio čempionate?

- Tokia mūsų šalies Bokso federacijos ir boksininkų pozicija: nedalyvauti čempionatuose, kuriuose leidžiama kovoti agresorių šalies Rusijos atstovams bei jų talkininkams iš Baltarusijos. Aišku, tokie atsisakymai - tai nuostolis meistriškumui, sportiniams rezultatams. Bet šiuo atveju mums svarbesnis solidarumas su kovojančia Ukraina.

#

tags: #lietuvos #bokso #federacijos #prezidentai