Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos sportui teko išgyventi sunkų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu trūko finansų ir aiškumo. Tačiau būtent bokso bendruomenė sugebėjo išsaugoti entuziazmą ir toliau garsinti šalies vardą tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos bokso rinktinės istoriją, ryškiausius sportininkus, svarbiausius pasiekimus ir ateities perspektyvas.
Bokso užuomazgos ir sunkūs laikai
Lietuvos bokso bendruomenė mini šios sporto šakos gyvavimo mūsų šalyje šimtmetį. Nuo 1923-ųjų, kai bokso sporto šaką iš už Atlanto atskraidino legendinis Steponas Darius, praėjo šimtmetis, kupinas pergalingų, džiugių, bet ir išbandymų kupinų akimirkų.
Vilties simbolis
Būtent V. Karpačiausko pasiekimai tarptautiniuose ringuose ir tapo vilties simboliu bei pasididžiavimu visai bokso bendruomenei.
Vitalijus Karpačiauskas: kelias į Europos viršūnę
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą apie geriausius Lietuvos boksininkus ir pristato V. V. Karpačiauskas gimė ir augo Panevėžyje, tad ir daugiausiai laiko leisdavo būtent šiame mieste.
Vaikystės prisiminimai ir pirmieji žingsniai bokse
„Iš vaikystės geriausiai pamenu vasaras praleistas kaime, gamtoje. Labiausiai įsiminė upė, arklys, miškas, miegojimas ant šieno - visa ta laisvė“, - atsiminimais su LRT.lt dalinosi V. Visuomet aktyvus V. „Kieme vyresni mano draugai vakarais susirinkdavo po balkonais su gitaromis. Po balkonais būdavom, vieni grodavo gitaromis, kiti boksuodavosi - kai buvau mažesnis tą stebėdavau. Kažkas iš jų lankė boksą, kažkas jau ir treniruodavo. Taip pat ir vyresnis brolis turėjo didelę įtaką. Namie bandydavom su žieminėm pirštinėm treniruotis, daug tikriausiai tuo metu praradau pieninių dantų“, - apie pirmąjį prisilietimą prie bokso pasakojo V. Pirmąsias treniruotes V. „Trenerį prisimenu kaip labai taktišką, linksmą, visada galintį ir anekdotą pasakyti, ir pokalbį palaikyti. Tik patys geriausi prisiminimai“, - mintimis apie J.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Nepaisant to, kad boksuotis V. Karpačiauskas pradėjo tikrai vėlokai - pirmą kartą į bokso salę įžengė būdamas 13 metų - tačiau sėkmės skonį spėjo pajusti greitai. „Boksuotis pradėjau sverdamas vos 28 kg, bet po to greitai pradėjau augti. Pirmosios varžybos baigėsi lygiosiomis, tačiau jau gana greitai V. „Pirmoje kovoje, pamenu, kad mačiau tik varžovo veidą, o visa salė sukosi aplinkui. Ši kova vyko prieš Latvijos rinktinę ir ji baigėsi lygiomis. Praėjus kiek daugiau nei metams nuo treniruočių pradžios dalyvavau Šatkovo jaunučių turnyre, kuriame iškovojau pirmąją vietą ir buvau pripažintas geriausiu turnyro boksininku“, - pirmąją rimtą karjeros pergalę prisiminė V. Nuo to laiko V. Karpačiausko pasiekimų kraitis nenustojo augti - iki pilnametystės kovotojas sugebėjo tapti ir jaunių, ir jaunimo amžiaus grupių čempionu. Dauguma jaunų sportininkų susiduria su motyvacijos trūkumu ar nenuoseklumu, bet V. „Motyvaciją paauglystėje išsaugojau lengviau, nes jaučiau, kad bokse man sekasi geriau nei vidutiniškai. Visokių dalykėlių, mini metimų buvo, pas visus tokių dalykų būna. Pats ilgų pertraukų ar spėliojimų - ar lankyti, ar ne - nepatyriau. Gyvenimas pats vedė per boksą, didelių barjerų sportinėje karjeroje niekada neturėjau“, - savo karjeros pradžią įvertino V.
Baigęs vidurinę mokyklą V. Karpačiauskas buvo pašauktas atlikti tarnybą Sovietų Sąjungos armijoje, desantininkų dalinyje. Didžiąją tarnybos dalį V. „Patekau į Kauno 108 pulką, sporto būrį. Su manimi tarnavo ir boksininkai, ir dziudo meistrai. Mums, boksininkams, vadovavo Nikolajus Jerofejevas. Paskui atėjo įsakymas, kad visi tarnaujantys savo šalyje turi tarnybą atlikti kitoje šalyje. Taigi, mus visus labai greitai surinko ir išgrūdo pusmečiui į Moldavijos stepes. Ten man labiausiai įsiminė, kad kartu su manimi tarnavę kariai ką jau mokėjo, tai bėgti: dantyse turėdavo cigaretę, o 12 kilometrų su automatu ir visa apranga jiems nubėgti būdavo visiškai lengvas dalykas“, - įspūdžiais apie tarnybą sovietinėje armijoje dalinosi V. Baigęs tarnybą V. Karpačiauskas grįžo į Lietuvą ir 1986 m. Mokydamasis institute V. Karpačiauskas tris kartus tapo Lietuvos čempionu, pirmąjį kartą boksavosi Baltijos šalių čempionate, kuriame jam iškovojus auksą skambėjo ir Tautiška giesmė.
Pereinamasis laikotarpis ir naujas kvėpavimas
„Būtent tas pereinamasis laikotarpis man ir buvo tas, kuomet galvojau mesti didįjį sportą. Turėjau ir pašalinių „bizniukų“ - karoliukai, megztiniai iš Maskvos. Draugai kalbino užsiimti tokiais versliukais vis daugiau, o ir pats galvojau, gal ir laikas nebesiboksuoti, nes tos kelionės į Maskvą išvargindavo labiau nei sportas“, - apie pirmuosius savo gyvenimo metus nepriklausomoje Lietuvoje pasakojo V. Tačiau V. „Kažkur apie 1991 metus atvažiavo Lenkijos treneriai į Lietuvą ir pasiūlė man boksuotis jų lygoje, kurioje leisdavo keletai užsieniečių atstovauti jų komandoms. Būtent šis pasiūlymas ir varžybos Lenkijos lygoje pastūmėjo mane link apsisprendimo, kad reikia rimtai grįžti į sportą - atsirado antras kvėpavimas“, - karjeros vingį prisiminė V. Sutvirtėjęs ir naujų jėgų Lenkijos ringuose atradęs V. „Žaidynės paliko labai gerus prisiminimus - nuo olimpinio miestelio iki bendravimo su kitais sportininkais. Man ten viskas tiesiog klostėsi puikiai, nebuvo traumų, gerai jaučiausi, turėjome 4 boksininkų komandą“, - pozityviais įspūdžiais apie Barselonos olimpines žaidynes dalinosi V.
Kelias į Barselonos olimpines žaidynes
Pirmoje olimpinėje kovoje V. Karpačiauskas susitiko su Andrėjumi Pestrajėvu, rusu atstovavusiu Jungtinę komandą. Įveikęs pastarąjį V. Karpačiauskas į ringą lipo prieš Pepe’ą Riley, tuo metu pajėgų amerikietį. V. „Dejuosiu dėl teisėjų, bet jau nelabai čia žmonėms įdomu. Pirmą dieną susitikau su rusu - jaučiau, kad vos vos laimiu, labai pavargau. Antra kova vyko prieš amerikietį - jau viskas geriau klostosi, jaučiu, kad atrandu savo ritmą. Prieš susitikimą peržiūrėjau jo kitų kovų įrašus, supratau, kad jis silpniausias šiame turnyre ir jaučiausi tikrai geresnis už jį. Paskutiniame raunde nebenorėjau jau per daug veltis į kovą, nes jaučiau, kad viską padariau, viską ką reikėjo. Einant į kampą po kovos išgirdau, kaip man už nugaros visa Tailando delegacija su džiaugsmais pašoko. Noras pasitaupyti trečiajame raunde, V. „Galbūt kiek per daug skaudi pamoka, norėtųsi tokią pamoką išmokti ne olimpinėse žaidynėse. Tuo metu buvau pačiame jėgų pike, man buvo 24 metai. Ir dabar savo auklėtiniams sakau: jei tik galit, neskubėkit mesti sporto. Mes, lietuviai, tikriausiai esame vėlesnio brendimo, pats pajaučiau, kad su vyrais galiu fiziškai galynėtis tik būdamas kokių 23 metų“, - apie išmoktas pamokas ringe kalbėjo V.
Europos čempionato triumfas
Kelyje link Europos čempionato V. Karpačiauskas įsirašė dar vieną aukščiausio lygio pasiekimą į savo sąskaitą - 1993 m. „Buvo 1993 metai, vis dar buvau ant bangos. Prieš Europos čempionatą pavasarį vyko Pasaulio bokso čempionatas, jame iškovojau antrąją vietą, tad jaučiau, kad galiu vis dar daug padaryti“, - aukščiausio lygio pasiekimą kukliai prisiminė V. 1993 m. Europos čempionatas vyko Bursoje, Turkijoje - tai buvo pirmasis Europos čempionatas, kuriame dalyvavo ir nepriklausomos Lietuvos boksininkai. V. „Bet prieš Europos čempionatą kažkaip turėjau abejonių, nenorėjau prarasti vasaros treniruotėms. Tad pradėjau pasiruošimą ir rudenį išskridome į Bursą, Turkiją. Pačiame čempionate vienos kovos buvo lengvesnės, kitos sunkesnės. „Finale turėjau susitikti su Turkijos atstovu. Jau po olimpiados buvau gerai išmokęs visas reikalingas pamokas - numaniau, kad boksuojantis su vietiniu kovotoju reikia parodyti viską. Po pirmojo raundo treneris pasakė, kad teisėjai truputi pagaili man taškų, bet pridėjau daugiau jėgų ir trečiajame raunde kova absoliučiai persirito į kitą pusę. Iškovojęs pergalę širdyje labai džiaugiausi - kaip alpinistas įkopęs į viršūnę. Pirma vieta visada širdyje brangiausia. Be to, kažkaip daugiau susimąstau labiau apie trenerį, mano didžiausias noras visada yra nepavesti kitų, o po to jau pradedu galvoti apie save“, - istorinį laimėjimą Europos čempionato finale ir užplūdusias emocijas apibūdino V. „Po kovos, kai jau išėjau iš ringo, pamačiau, kad manęs jau laukia grupė turkų aistruolių, bėga manęs mušti įsiaudrinę, karšti vyrukai. Tuo momentu staigiai užėmiau kovinę stovėseną ir tuo pačiu greičiu pradėjau bėgti atgal nuo jų. Bet viską aš suprantu, jie aistringai palaiko savo kovotojus, policija įsikišo ir didesnio incidento nebuvo“, - kuriozą su šypsena prisiminė V. Lietuvai šis medalis yra istorinis - tai buvo pirmoji pergalė Europos ringuose po 22 metų pertraukos, po to, kai 1971 m.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Karjeros pabaiga ir naujas vaidmuo
Po istorinės pergalės Europos čempionate V. Karpačiauskas nė kiek nesumažino apsukų - 1995 m. Berlyne Pasaulio čempionate iškovojo trečiąją vietą, dalyvavo dar vienose olimpinėse žaidynėse 1996 m. Atlantoje, JAV (9-16 vietos), du kartus tapo Lietuvos čempionu. Net ir toliau demonstruodamas aukščiausio lygio rezultatus V. Karpačiauskas nusprendė, kad 1996 m. „Po Atlantos olimpinių žaidynių pradėjau skaičiuoti: jeigu norėsiu dalyvauti dar vienose žaidynėse, man jau gali sukliudyti amžiaus limitas, kuris buvo 33 metai. Taip pat ir pradėjau jausti, kad pats organizmas siunčia signalus, kad reikia pailsėti. Kai išeina du vienodo lygio sportininkai, laimės tas, kuris turės daugiau užsispyrimo, daugiau valios. Dabar savo auklėtiniams sakau: jūs ringe atsiduokit visiškai, o aš jus iki rūbinės po kovos jau nunešiu pats. Į paskutinę V. Po finalinės kovos sveikinimų buvo labai daug, gavau daug dovanų. Dar ir dabar į jas namuose pasižiūriu“, - apie paskutines akimirkas ringe kalbėjo V. „Ne iš karto pradėjau treniruoti. Eidamas su sportininku link ringo pajaučiau tarsi ne tas vaikas eina į ringą, o aš pats jaudinuosi kaip prieš savo kovą. Tik praėjus 8 metams po karjeros pabaigos pradėjau dirbti treneriu, dabar džiaugiuosi tuo darbu, traukia jis mane“, - apie naują vaidmenį bokse kalbėjo V.
Lietuvos bokso lygis ir V. Karpačiausko turnyras
Paprašytas įvertinti dabartinį Lietuvos bokso lygį V. „Vertinti reikia pagal rezultatus. Ar turime mes čempionų? Atsakymas į šį klausimą ir įvertins mūsų bokso lygį. Jaunimui trūksta motyvacijos, manau. Mano laikais tam, kad nuvažiuoti net ir į Lenkiją, reikėjo nugalėti labai daug konkurentų Lietuvoje. Reikia mums tos odos storesnės, daugiau konkurencijos, stipresnių varžovų, nes stipri opozicija užgrūdins boksininkus - reikia juos „pragrūsti per mėsmalę“. V. Karpačiausko vardas ir toliau skamba Lietuvoje - kasmet šalyje rengiamas Tarptautinis V. „Manau, kad mūsų Panevėžio bokso federacijos nuolatinis iniciatyvumas ir lėmė šio turnyro atsiradimą. Prie tokios idėjos ir norėjau prisidėti, man yra labai malonu ir gera, kad galiu garsinti savo miestą ir kelti bokso lygį“, - kukliai savo pasiekimų įvertinimą apibendrino V.
Šociko turnyras ir kiti svarbūs įvykiai
Lietuvos bokso istorijoje svarbų vaidmenį atlieka ne tik individualūs sportininkų pasiekimai, bet ir įvairūs turnyrai, kuriuose jie dalyvauja.
K-1 Lietuvos kikbokso čempionatas
2015 metais Vilniuje įvyko K-1 Lietuvos kikbokso čempionatas. Čempionate dalyvavo 123 sportininkai iš 7 valstybių (Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos), Lietuvą atstovavo 17 klubų. Lietuvos kikboksingo federacija džiaugiasi, kad kikboksas Lietuvoje populiarėja, o mūsų šalies sportininkai tampa vis stipresni ir gali varžytis su pasaulio čempionais. Pastebima tendencija, kad daugėja ir merginų propaguojančių šią sporto discipliną. Lietuvos kikbokso federacija įdėjo nemažai pastangų, kad į tokios mažos valstybės čempionatą atvyktų tiek daug tituluotų sportininkų. Čempionato metu galima buvo pamatyti sportininkus kurie sėkmingai pasirodo tarptautiniuose ir komerciniuose turnyruose. Tokių sportininkų sąrašas šiame čempionate labai ilgas, todėl ir čempionatas buvo įsimintinas ir ilgai lauktas. Šis čempionatas pasižymėjo labai aukštu meistriškumo lygiu ir gražiomis kovomis. Ryškiausia šio čempionato žvaigždė Jurij Žukovskij (Baltarusija), šis sportininkas 6 kartus tapo Pasaulio čempionato prizininku, 2 kart Europos čempionu, 2 kart Pasaulio čempionu tarp profesionalų (versija W5), 7 kartus laimėjo Pasaulio taurę. Taip pat dalyvavo sportininkas iš Baltarusijos Sergej Skiba, kuris 7 kartus tapo Pasaulio kikbokso čempionu. Čempionate dalyvavo tituluota sportininkė Elena Muratova. Elena Muratova yra labai tituluota kovotoja, Europos kikbokso čempionė ir prizininkė, daugkartinė pasaulio kikboso taurės nugalėtoja, pasaulio muaythai čempionė ir iškovojusi daugybę kitų titulų.
Pasaulio čempionatas
Pirmasis pasirodymą planetos pirmenybėse pradės Edgaras Skurdelis (svorio kategorija iki 60 kg), kuris preliminarioje kovoje rugsėjo 4 d. (ketvirtadienį) susirungs su Sakartvelo boksininku Artiušu Gomcianu, praeityje tapusiu Europos čempionu. Pirmąją čempionato dieną į ringą lips ir Aleksandras Trofimčiukas (iki 70 kg), kuris rugsėjo 4 d. preliminarioje kovoje varžysis su Naujosios Zelandijos sportininku Wesley Jay Cameronu. Taip pat rugsėjo 4 d. Jonas Jazevičius (iki 90 kg) šešioliktfinalio etape boksuosis su Vokietijos sportininku Cheou Yasse Cisse ir bandys pasiekti aštuntfinalio kartelę. Rugsėjo 5 d. (penktadienį) šešioliktfinalyje čempionatą pradės Darius Voišnarovičius (iki 85 kg), ringe susitiksiantis su škotu Robertu Williamu McNulty. Tą pačią rugsėjo 5 d. šešioliktfinalio etapo slenkstį peržengti bandys Algirdas Baniulis (virš 90 kg), kovosiantis prieš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) boksininką Kelviną Wattsą. Ana Starovoitova (iki 60 kg) rugsėjo 6 d. (šeštadienį) šešioliktfinalio etape boksuosis su pajėgia itale Rebecca Nicoli. Rugsėjo 8 d. (pirmadienį) startuosianti Iveta Lešinskytė (iki 80 kg) aštuntfinalyje susitiks su Kazachstano boksininke Gulsaya Yerzhana. Nacionalinei šalies komandai pasaulio čempionate vadovauja treneriai Bronislavas Šimokaitis ir Vidas Bružas. Prieš šį pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinė dalyvavo rugpjūčio 11 - rugsėjo 2 d. Šefilde (Anglija) vykusioje mokomojoje treniruočių stovykloje, kur ir rengėsi startui istorinėse planetos pirmenybėse. Iš viso „World Boxing“ pasaulio čempionate dalyvaus 554 boksininkai iš 68 valstybių - 329 vyrai ir 225 moterys.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Bockų memorialinis bokso turnyras Vengrijoje
Bokso turnyrai Vengrijoje turi gilias tradicijas ir yra svarbi dalis Europos bokso istorijos. Ši šalis nuolat rengia aukšto lygio varžybas, pritraukiančias sportininkus iš įvairių šalių. Vienas iš tokių renginių - tarptautinis „Ištvan Bocskai Memorial“ vyrų bokso turnyras, turintis ilgą istoriją ir svarbų vaidmenį bokso pasaulyje. „Ištvan Bocskai Memorial“ yra vienas seniausių tarptautinių bokso turnyrų, kasmet vykstantis Vengrijoje. Šis turnyras pavadintas Ištvano Bocskai, XVII a. Vengrijos didiko, garbei. Varžybos pritraukia boksininkus iš įvairių šalių ir yra puiki platforma sportininkams pasitikrinti savo jėgas bei pasirengti svarbiausiems čempionatams. Turnyras vyksta penkiose moterų ir aštuoniose vyrų svorio kategorijose.
Lietuvos boksininkai nuolat dalyvauja „Ištvan Bocskai Memorial“ turnyre ir dažnai pasiekia puikių rezultatų. 2007 metais 51-ajame tarptautiniame Istvan Bosckai Memorial vyrų bokso turnyre dalyvavo ir 4 Lietuvos sportininkai: panevėžietis M.Vyšniauskas, Kauno rajono auklėtinis Egidijus Kavaliauskas bei Kauno miesto atstovai Aurimas Naudžius ir V.Subačius. Sėkmingiausiai pasirodė geriausias 2006 metų Lietuvos boksininkas V.Subačius, kuris svorio kategorijoje iki 91 kg nugalėjo visus varžovus: moldavą Michailą Munteaną (26:3), turką Kanerą Sajaką (3-iajame raunde), vokietį Luką Šulcą (26:20) ir finale vengrą Jozefą Darmošą (1-ajame raunde). A.Naudžius (iki 57 kg), įveikęs vengrą Laslą Pačoką (31:9), Rusijos atstovą Gariką Gergasianą (30:16), tačiau pusfinalyje pralaimėjęs turkui Četinui Ozdemirui (22:31), užėmė 3-iąją vietą. M.Vyšniauskas (iki 48 kg) pirmąją kovą pralaimėjo vengrui Gaborui Tudošui (13:38), o E.Kavaliauskas (iki 64 kg) - taip pat Vengrijos sportininkui Giulai Katei (3-iajame raunde). 2023 metais vykusiame 67-ajame Bockų memorialiniame bokso turnyre, kuriame varžėsi 279 boksininkai iš 25 šalių, net trys lietuviai iškovojo bronzos medalius. Be „Ištvan Bocskai Memorial“ turnyro, Vengrijoje vyksta ir kitos tarptautinės bokso varžybos, pritraukiančios sportininkus iš įvairių šalių. Šie turnyrai yra svarbūs siekiant kelti bokso lygį ir populiarinti šią sporto šaką.
Lietuvos sportininkų reitingai
Lietuvos boksininkai užima aukštas pozicijas Europos bokso mėgėjų asociacijos (EABA) reitinguose. Pavyzdžiui, naujame Europos bokso mėgėjų asociacijos (EABA) reitinge aukščiausią vietą iš Lietuvos sportininkų - 6-ąją - užima vilnietis Jaroslavas Jakšto (svorio kategorija daugiau nei 91 kg). Kaunietis Vitas Paliulis šioje klasifikacijoje - septintas. Du kauniečiai užima dešimtąsias vietas - tai Daugirdas Šemiotas (iki 81 kg) ir Vitalijus Subačius (iki 91 kg). Panevėžietis Marius Vyšniauskas (iki 51 kg) - keturioliktasis, o dar vienas Kauno atstovas Donatas Bondorovas (iki 75 kg) - penkioliktasis. Šie aukšti reitingai rodo, kad Lietuvos boksininkai yra pajėgūs konkuruoti su stipriausiais Europos sportininkais.
Pasirengimas pasaulio čempionatui
Tarptautiniame Bockų turnyre Vengrijoje Lietuvos rinktinė tęsė pasirengimą rugsėjo 4-14 dienomis Anglijos mieste Liverpulyje vyksiančiam pasaulio bokso čempionatui.
Edgaras Skurdelis: kelias į aukštumas ir iššūkiai
Edgaras Skurdelis yra vienas žinomiausių Lietuvos boksininkų, dalyvavęs įvairiuose tarptautiniuose turnyruose ir pasiekęs puikių rezultatų. Jis ne kartą tapo A. Šociko turnyro nugalėtoju. Tačiau jo karjerą aptemdė dopingo skandalas. Lietuvos antidopingo agentūra pranešė, kad dėl dopingo vartojimo 2 metams diskvalifikuotas Edgaras Skurdelis. Sportininkas pažeidė taisyklių 2.1 punktą - sportininko mėginyje rasta draudžiamoji medžiaga klomifenas. 2022 m. rugpjūčio 23 d. atlikus dopingo kontrolės testą, sportininko organizme buvo rastas šis uždraustas preparatas. Nepaisant šių iššūkių, E. Skurdelis išlieka svarbia figūra Lietuvos bokso istorijoje.
Jaunųjų boksininkų ugdymas
Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas jaunųjų boksininkų ugdymui. Sporto centre Sūduva įvyko tradicinis tarptautinis jaunių ir jaunučių bokso turnyras, skirtas Vidui Garbuliui atminti. Varžybose dalyvavo 112 jaunųjų boksininkų iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos. Tokie turnyrai suteikia galimybę jauniesiems talentams pasirodyti ir įgyti patirties. Jaunučių varžybų nugalėtojais iš kauniečių tapo T.Stankevičius (iki 32 kg), T.Sinkevičius (iki 34 kg), K.Juozokas (iki 42 kg, Kauno rajonas), I.Čistovas (iki 46 kg), R.Kožuchovas (iki 48 kg), R.Sniečkus (iki 50 kg) ir E.Gudunskas (iki 63 kg, Kaunas). Jaunių grupėje pirmąsias vietas užėmė Kauno boksininkai M.Smikas (iki 52 kg) ir O.Martinkėnas (iki 80 kg) bei Kauno rajono auklėtinis D.Kreivėnas (iki 70 kg).
Trenerių vaidmuo
Treneriai atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunus boksininkus. Jų patirtis ir žinios padeda sportininkams tobulėti ir siekti aukštų rezultatų. Lietuvos boksininkų komandai turnyre Vengrijoje asistavo treneris Bronislavas Šimokaitis. Su vienuolikos Lietuvos boksininkų komanda Vengrijoje dirbo treneris Denisas Naidionovas. Trenerių Vinco Murausko ir Vladimiro Bajevo auklėtinis Edgaras Skurdelis pelnė bronzos apdovanojimą.
Lietuvos bokso ateities perspektyvos
Lietuvos boksas turi didelį potencialą. Lietuvos bokso bendruomenė mini šios sporto šakos gyvavimo mūsų šalyje šimtmetį.
Šimtmečio minėjimas ir čempionatas Kėdainiuose
Lapkričio 30 dieną Kauno sporto halėje surengtose iškilmėse pagerbti ir Lietuvos bokso federacijos 100-mečio medaliais penkiose kategorijose apdovanoti visų laikų geriausi boksininkai, treneriai, teisėjai, vadybininkai, rėmėjai ir socialiniai partneriai.Sveikindamas šventės dalyvius Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga sakė: „Nuo 1923-ųjų, kai bokso sporto šaką iš už Atlanto atskraidino legendinis Steponas Darius, praėjo šimtmetis. Šimtmetis, kupinas pergalingų, džiugių, bet ir išbandymų kupinų akimirkų. Lietuviai per šį laikotarpį buvo olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų bei kitų tarptautinių varžybų prizininkais, o pats boksas tapo viena masiškiausių sporto šakų mūsų šalyje. Už tai norėčiau padėkoti kiekvienam bokso bendruomenės nariui.“ Lapkričio mėnesį Kėdainiuose buvo surengtas ir Lietuvos bokso čempionatas. Jis tapo rekordiniu, nes pirmenybėse dalyvavo 107 sportininkai - 86 vyrai ir 21 moteris. Dalyvių skaičiumi tai gausiausias čempionatas šalies bokso istorijoje. Vienuolikos moterų ir 13 vyrų svorio kategorijose iš viso buvo išdalyti 66 medalių komplektai.
Pasirengimas olimpinėms žaidynėms
Bokso specialistai, stebėdami kovas Kėdainių ringe, vertino ne tik geriausiųjų meistriškumą, bet aptarinėjo ir mūsų atletų galimybes pasirodyti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. O tų olimpinių kelialapių mūsų boksininkai kol kas dar neturi. Apie neseniai pasibaigusį Lietuvos čempionatą, būsimus olimpinės atrankos turnyrus kalbamės su Lietuvos bokso rinktinės vyriausiuoju treneriu, Lietuvos sporto universiteto docentu dr. Vidu Bružu.