Nors šis straipsnis remiasi krepšinio istorija, jis skirtas Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia siekiama apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ne Lietuvos rinktinei, o, pavyzdžiui, TSRS ar kitoms šalims.
Olimpinio Judėjimo Pradžia Lietuvoje
Prieš pradedant apžvalgą, reikėtų trumpai paminėti Lietuvos sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Pirmasis Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Tarpukario Metai: Dalyvavimas ir Nedalyvavimas
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Lietuva TSRS Sudėtyje
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius. Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo.
Lietuvos Sportininkai Ankstesnėse Olimpinėse Žaidynėse
1912 m. Stokholmo Olimpinės Žaidynės
- Leonardus Syttin: Šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę. Užėmė 23 vietą šaudymo rungtyje su 81 tašku.
- Nikolaj Voronkov: 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas, taip pat atstovavęs Rusijos imperiją. Nefinišavo pirmajame raunde.
1924 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės
Pirmoji Lietuvos delegacija olimpinėse žaidynėse.
- Futbolas:
- Lietuvos rinktinė pralaimėjo Šveicarijai 9-0 ir Egiptui 0:10.
- Rinktinės sudėtis: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.
- Dviračių sportas:
- Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas nebaigė 188 km plento lenktynių dėl techninių problemų.
1928 m. Amsterdamo Olimpinės Žaidynės
- Boksas:
- Juozas Vinča: 5-8 vieta (pussunkis svoris).
- Kazys Markevičius: 17-24 vieta (lengvasis svoris).
- Dviračių sportas:
- Tanchumas Murnikas: 50 vieta (168 km plento lenktynės).
- Jurgis Gedminas: 55 vieta (168 km plento lenktynės).
- Isakas Anolikas: nebaigė (168 km plento lenktynės).
- Vladas Jankauskas: nebaigė (168 km plento lenktynės).
- Sunkioji atletika:
- Pranas Vitonis: 15-16 vieta (lengvasis svoris). Nešė Lietuvos vėliavą atidarymo ceremonijoje.
- Lengvoji atletika:
- Paulina Radziulytė: 23-24 vieta (100 m bėgimas).
- Haris Šveminas: nepateko į tolesnes varžybas (100 m ir 200 m bėgimai).
- Julius Petraitis: 10 vieta (5000 m bėgimas).
- Adolfas Akelaitis: 33 vieta (šuolis į aukštį).
- Viktoras Ražaitis: 26 vieta (ieties metimas).
- Plaukimas:
- Albina Osipavičiūtė (atstovavo JAV): 2 aukso medaliai (100 m laisvu stiliumi ir 4 x 100 m estafetė).
1928 m. Sankt Morico Žiemos Olimpinės Žaidynės
- Kęstutis Bulota: Greitasis čiuožimas. 500 m - 28 vieta, 1500 m ir 5000 m - 25 vieta, 10 000 m - nebaigė.
1936 m. Berlyno Olimpinės Žaidynės
- Pranas Lubinas (Frank Lubin): Atstovavo JAV krepšinio rinktinę, kuri laimėjo auksą.
1948 m. Sankt Morico Žiemos Olimpinės Žaidynės
- Edas (Ed) Rimkus: Atstovavo JAV bobslėjaus rinktinę ir laimėjo aukso medalį (keturvietis).
1952 m. Helsinkio Olimpinės Žaidynės
- Krepšinis: Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius, Justinas Lagunavičius (sidabro medaliai).
- Boksas: Algirdas Šocikas.
- Fechtavimas: Juozas Ūdras.
1956 m. Melburno Olimpinės Žaidynės
- Krepšinis: Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas (sidabro medaliai). Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis) atstovavo Australijos rinktinę.
- Boksas: Romualdas Murauskas (bronza).
- Fechtavimas: Juozas Ūdras.
- Bėgimas: Jonas Pipynė.
- Sportinis ėjimas: Antanas Mikėnas (sidabras).
1960 m. Romos Olimpinės Žaidynės
- Irklavimas: Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius (sidabras).
- Ieties metimas: Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (bronza).
- Baidarės: Mykolas Rudzinskas.
1964 m. Tokijo Olimpinės Žaidynės
- Boksas: Ričardas Tamulis (sidabras).
2016 m. Rio de Žaneiro Olimpinės Žaidynės
Baidarių ir Kanojų Irklavimas
2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai turėjo rekordinę delegaciją per visą Nepriklausomybės istoriją. Pagal pasaulinį reitingą kelialapis Lietuvai skirtas 1000 metrų dviviečių baidarių distancijoje. Visose olimpinėse žaidynėse po Nepriklausomybės atkūrimo dalyvavę Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai Brazilijoje turėjo didžiausią delegaciją - mažiausiai tris įgulas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Pagal Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos taisykles, olimpinį kelialapį iškovoja ne konkretus sportininkas, o šalis. Realiausiais pretendentais vykti į olimpiadą ir varžytis 1000 metrų distancijoje buvo Ričardo Nekriošiaus ir Andrejaus Olijniko irkluojama dvivietė.
- Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas: 1000 m dviviečių baidarių distancija.
- Henrikas Žustautas: 200 m vienviečių kanojų varžybos.
- Ignas Navakauskas: 200 m baidarių vienviečių varžybos.
- Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas: Baidarių dviviečių 200 m varžybos.
Sportininkai teigė, kad dalyvavimas olimpiadoje yra kiekvieno sportininko svajonė, ir sieks aukščiausių tikslų.
Pasirengimas ir Iššūkiai
Pasirengimas olimpinėms žaidynėms reikalauja didelio atsidavimo ir sunkaus darbo. Sportininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant traumų riziką, psichologinį spaudimą ir konkurenciją su stipriausiais pasaulio atletais.
COVID-19 Pandemijos Įtaka
COVID-19 pandemija įnešė daug neapibrėžtumo ir iššūkių į pasirengimą olimpinėms žaidynėms. Buvo įvestos griežtos saugumo priemonės, siekiant apsaugoti sportininkų ir personalo sveikatą.
- Privalomas mobiliųjų aplikacijų naudojimas.
- PGR testai prieš išvykstant ir atvykus į Japoniją.
- Judėjimo apribojimai.
- Svečių draudimas olimpiniame kaimelyje.
Psichologinė Būklė
Psichologinė sportininkų būklė yra labai svarbi siekiant gerų rezultatų. Lietuvos olimpinė rinktinė siūlo psichologo paslaugas sportininkams.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Tikslai ir Lūkesčiai
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kelia tikslą, kad kiekvienas sportininkas pasirodytų kuo geriau. Norai ir viltys yra didelės, tačiau svarbiausia - vienybė ir palaikymas.
Ateities Perspektyvos
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigia, kad siekis turėti 100 Lietuvos sportininkų Los Andželo olimpiadoje 2028-siais yra mažai tikėtinas, jei valstybinės institucijos neatsižvelgs į sportininkų poreikius ir nepagerins aprūpinimo, medicininio ir mokslinio aptarnavimo.
tags: #lietuvos #delegacija #rio #olimpinese