Futbolas Lietuvoje, nors ir populiari sporto šaka, susiduria su daugybe iššūkių, pradedant infrastruktūros trūkumu ir baigiant žaidėjų ruošimo kokybe. Siekiant užtikrinti Lietuvos futbolo ateitį, būtina spręsti šias problemas ir ieškoti naujų vystymosi galimybių.
Futbolo Struktūros Stiprinimas Regionuose
Lietuvos futbolo federacija (LFF) siekia stiprinti futbolo struktūrą regionuose, suvienijant pajėgas ir išteklius. Pasak LFF prezidento Edvino Eimonto, Alytaus mieste futbolo struktūra galėtų būti organizuojama suvienijant finansinius ir valdymo aspektus. Šioje struktūroje turėtų dalyvauti futbolo klubai, sporto centras, savivaldybė ir federacija. Vizija yra sukurti vieną pagrindinį klubą, kuris vienytų visas pajėgas vardan bendro tikslo.
E. Eimontas pabrėžia, kad nerimą kelia susiskaldžiusi bendruomenė ir bendrų sprendimų trūkumas. Tačiau pastebimi pokyčiai - atsiranda tolerancija, vyksta diskusijos ir bendravimas tarp trenerių. Tikimasi, kad bus rastas bendras susitarimas ir Alytaus futbolo bendruomenė taps viena šeima. Futbolo modeliai Alytuje gali būti įvairūs, todėl reikia atsirinkti optimaliausią variantą, kuris labiausiai tinka miestui. Bus analizuojamas federacijos pateiktas modelis ir bendraujama su miestais, kurie jau taiko vieną ar kitą modelį. Akivaizdu, kad esama situacija visų netenkina, todėl reikia judėti pirmyn ir ieškoti kompromisų.
Infrastruktūros ir Žaidėjų Ruošimo Problemos
Ne tik krepšinis reikalauja dėmesio, vietą po saule surasti nori ir kitos Lietuvoje propaguojamos sporto šakos. Futbolo rinktinės atstovai, norėdami gerinti savo padėtį, iškelia dvi tarpusavyje susijusias problemas: nepakanka sporto aikštynų ir trūksta gerų žaidėjų. Jei krepšinio kultūra šalyje klesti, tai futbolo gerbėjų Lietuvoje gerokai mažiau.
Sporto žurnalistų federacijos organizuotame renginyje dalyvavo Lietuvos futbolo rinktinės galva Edgaras Jankauskas, treneris-analitikas Marius Babravičius bei rinktinės trenerio asistentas Rokas Garastas. E. Jankauskas džiaugiasi, kad atsiranda tokių asmenų kaip R. R. Garastas teigia, kad turbūt naivu yra tikėtis, jog tie dvidešimt vaikų, kuriuos dabar treniruoja, nueis į patį aukščiausią lygį. Supranta atsakomybę už trylikos metų jaunuolį, jam yra svarbu asmenybės formavimas, nori paruošti ją pasauliui, nors daug kas ir nepasuks į profesionalų futbolą, tačiau juk svarbu, koks jis bus gyvenime.
Taip pat skaitykite: Ar Lietuva gali sekti Islandijos pėdomis?
E. Jankauskas teigia, kad futbolininkų ruošimo technika turėtų būti tarsi grandinė. R. Garastas pateikia pavyzdį: galima įsivaizduoti vieną futbolo akademijos grupę, kuri kiekvieną savaitgalį rungtyniauja prieš Panevėžio, Alytaus komandas ir įsivaizduokime vieną tokio paties amžiaus grupę iš Liverpulio, kurie kiekvieną savaitgalį rungtyniauja prieš Čelsį, Mančesterį. Vieną kartą papuoli į kitą traukinį, tuomet būna sudėtinga, bet jei gauni daugiau tokių galimybių, tuomet tu pradedi greitėti ir galiausiai traukinių greičiai susivienodina.
Pasak M. Babravičiaus, mums trūksta to, kas augintų. Įsivaizduokime vokietį vaiką ir lietuvį, ir palyginkime, kiek jie gauna tokių savaitgalių. Tai yra globali Lietuvos problema. Jis pateikia Islandijos pavyzdį, kur sudarytos sutartis su Danijos jaunimo komandomis ir tiesiog žaidėjai pasiekę tam tikrą amžių yra išsiunčiami į tas akademijas, kur iškart gauna kitą lygį, o tai sumažina atotrūkį, ir paskui patys matome, ką iš to turime.
E. Jankauskas pasidalijo futbolo skauduliais: iš Lietuvos išvažiavo 16-metis Matas Gudaitis, kuris atrodė, čia visus trypė, bet išvažiavo tenai ir suprato, kad taip nėra. Tuomet pasitikėjimas labai greitai sugriūna. Visa tai todėl, kad neturime elementarių sąlygų. 100 metų kalbame tą patį, kaip dvi geriausios Lietuvos komandos dalijasi viena aikšte, vieni baigia, užeina kiti. Juk niekur kitur tokių dalykų nepamatysime aukščiausio lygio futbole. Ir tai turėtų labai stipriai keistis, mano nuomone. Kita problema - apleisti vaikai. Yra vaikai, kurie nori žaisti, tačiau tėvai jų neveža, nes nepatogu, per toli.
R. Garastas teigia, kad netgi vaikų futbole sulaukiu tik klausimo apie rezultatą. O juk pradėdamas rungtynes turi išsikėlęs labai aiškias užduotis, individualius tikslus. Tuomet vertini ar tai pavyko, ar nepavyko, ar žaidėjas ištaisė vieną iš savo klaidų, ar ne. Lietuvos futbolo klubai yra viena svarbiausių visos futbolo ekosistemos dalių, kuriose užtikrinamas vaikų užimtumas, žaidėjų tobulėjimas ir Lietuvos atstovavimas tarptautinėse futbolo aikštėse. Daugelį metų Lietuvos futbolo klubai pasigenda konkretaus bei konstruktyvaus bendradarbiavimo su valstybės bei savivaldos atstovais siekiant vystyti futbolo infrastruktūrą, kuri yra esminė futbolo ateičiai, matome blogėjančią situaciją su futbolo finansavimu, vaikų galimybėmis užsiimti šiuo sportu.
Klubai laikosi nuomonės, jog klubų aktyvus dalyvavimas Lietuvos futbolo vystyme yra reikšmingas tiek Lietuvos futbolui, tiek ir patiems klubams. Tuo tikslu Lietuvos klubų lygų atstovai aktyviai dirba Lietuvos futbolo federacijos inicijuotoje specialioje darbo grupėje kartu su tarptautinių futbolo organizacijų ekspertais.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Visų pirma, klubai nori atkreipti dėmesį, jog viešai skleidžiama pozicija, kad Lietuvos futbolo klubai nėra atstovaujami Lietuvos futbolo federacijos valdyme, nėra teisinga. Teisinga sakyti, kad klubai nėra atstovaujami tiesiogiai. Sutinka, jog tiesioginis atstovavimas Lietuvos futbolo federacijoje (tiek per narystės, tiek ir per atstovavimo valdymo organuose prizmę) yra vienas iš galimų kelių, siekiant pakeisti klubų statusą Lietuvos futbolo struktūroje ir klubams tiesiogiai dalyvauti priimant svarbiausius Lietuvos futbolo sprendimus. Lietuvos futbolo federacijos tiesioginiais nariais galėtų tapti žemiau aprašytus kriterijus atitinkantys klubai, be to, galėtų būti koreguojamas (mažinamas) apskričių federacijų delegatų skaičius Lietuvos futbolo federacijos konferencijose. Tuo pačiu pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl klubų tiesioginio dalyvavimo Lietuvos futbolo federacijos valdyme įtvirtinimo, yra būtina kartu apibrėžti, kokie klubai gali būti tiesiogiai atstovaujami.
Klubų ir akademijų veiklos sistemiškumą ir aktyvumą galima labai lengvai pamatuoti pasinaudojant galiojančiais klubų licencijavimo (skirta aukšto meistriškumo klubams, ketinantiems dalyvauti skirtingo lygio nacionaliniuose futbolo čempionatuose) ir akademijų sertifikavimo (skirta akademijoms, vykdančioms struktūrizuotą futbolo mokymo veiklą), vykdomo kiekvienais metais, rezultatais. Šiais metais Lietuvoje pagal Lietuvos futbolo federacijos nustatytus kriterijus, atitinkančius UEFA reikalavimus, yra licencijuoti 33 klubai, kurių komandos turi teisę dalyvauti įvairaus rango Lietuvos futbolo čempionatuose (A lyga, I lyga, II lyga, moterų A lyga) bei UEFA varžybose (5 klubai). Taip pat pagal galiojančią sistemą yra sertifikuota 30 futbolo akademijų (kai kurios - nurodytų sertifikuotų klubų akademijos).
Futbolo Prieinamumo Didinimas ir Finansavimo Modeliai
Joks futbolo vystymas neįmanomas nepadarius futbolo treniruočių prieinamomis kaip galima platesniam ratui vaikų. Pastebėta, jog nemažai tėvų neišgali leisti savo vaikų į futbolo užsiėmimus. Futbolo klubai ir akademijos, mokydamos futbolo, atlieka, visų pirma, socialinę funkciją - buria bendruomenę, užtikrina vaikų užimtumą ne mokymosi metu, suteikia galimybę turiningai praleisti laisvalaikį, prisideda prie sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo ir sveikatos stiprinimo gerinimo. Galų gale, futbolas yra tokia sporto šaka, kuria vaikus lengviausia sudominti, atitraukti juos nuo problemų socialinėje aplinkoje, suteikti alternatyvą „gatvės gyvenimui“ ir pan. Tad klubai, vykdydami savo veiklą, be kita ko, padeda valstybei vykdyti jos socialines funkcijas, t. y.
Dabartinė sistema orientuota į masiškumo finansavimą - tai paprastai daroma savivaldybėms teikiant finansavimą biudžetinėms įstaigoms - sporto mokykloms, o ir Sporto rėmimo fondo finansuojamos programos iš esmės orientuotos į masinį sportavimą. Todėl, siekiant spręsti futbolo prieinamumo vaikams klausimą ir užtikrinti sisteminį tiek masiškumo, tiek ir aukšto meistriškumo vaikų sporto finansavimą, siūloma valstybės lygmeniu įdiegti vaikų sporto finansavimą krepšelio principu. Kiekvienam vaikui skiriamas krepšelis būtų diferencijuojamas pagal atitikimą nustatytiems masiškumo/meistriškumo kriterijams. Toks finansavimas suteiktų visiems klubams finansinį stabilumą ir galimybę vykdyti ne tik masiškumo, bet ir didelio meistriškumo programas, sudarytų sąlygas veikti vienodomis sąlygomis, o vaikams ir jų tėveliams - pasirinkti tą klubą ar akademiją, kuris teikia geriausiai jo poreikius atitinkančias paslaugas. Toks finansavimas turėtų apimti laikotarpį nuo vaiko sportavimo pradžios iki mokymo programos pabaigos. Siekiant užtikrinti ilgalaikį akademijų darbą bei tobulėjimą, siūloma įkurti bendrą Lietuvos futbolo federacijos ir valstybės programą, kuri padėtų tais atvejais, kai akademijoms trūksta lėšų pasiekti aukštesnį sertifikavimo lygį (pvz., padėti įsigyti tam tikslui reikiamos įrangos), taip pat padengti visas ar dalį su akademijų sertifikavimu susijusių išlaidų, trenerių kvalifikacijos kėlimo išlaidų.
Infrastruktūros Plėtra
Nesant pakankamo kiekio prieinamos futbolo infrastruktūros tiek masiškumo, tiek ir meistriškumo lygmenyje, sisteminis darbas vykti negali. Sporto bazių, stadionų ir kitos visus metus laisvai prieinamos infrastruktūros trūkumas yra viena iš kertinių priežasčių, ribojančių tiek galimybes įtraukti daugiau vaikų, tiek ir sistemiško bei nuoseklaus darbo galimybes. Šios problemos ypatingai aštrios didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kt.), kur yra daugiausiai sportuojančių ir potencialiai galinčių sportuoti vaikų. Siūloma parengti ir patvirtinti nacionalinio lygmens ilgalaikę programą, kuri per artimiausius 5-7 m. numatytų pastatyti bent 11 naujų futbolo objektų (pilnų matmenų dirbtinės aikštės, uždari maniežai ir futbolo stadionai atitinkantis UEFA CAT1, CAT2, CAT3, CAT4 pagal poreikį su pagalbine infrastruktūra).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Klubų Stiprinimas ir Finansinis Skatinimas
Stiprus futbolas galimas tik turint stiprius klubus, gebančius išauginti ir pritraukti stiprius aukšto meistriškumo sportininkus. Klubams stiprėjant ir atsiradus galimybei pasitelkti stiprius sportininkus, kaip rodo tarptautinė praktika, bendras vietinių sportininkų lygis taip pat kyla. Siekiant skatinti klubus, skirtingos valstybės naudoja skirtingus mechanizmus. Siūloma Lietuvoje įsteigti minimalias sutartas lėšas sukaupsiantį fondą, iš kurio už pasiektus rezultatus (sportinius, pasiektus tiek Lietuvoje, tiek Europoje, išaugintus žaidėjus ir pan.) būtų skatinami klubai. Fondas būtų formuojamas investuotojų, futbolo federacijos ir valstybės lėšomis.
Futbolo Bendruomenės Dalyvavimas
Lietuvos futbolo bendruomenę sudaro visa eilė suinteresuotų pusių - valstybė, federacija, klubai, sportininkai ir kt. Lietuvos organizuotame futbole šiuo metu tiesiogiai dalyvauja virš 50 000 Lietuvos gyventojų, už kuriuos atsakingi esame visi kiti futbolo bendruomenės nariai. Lietuvos futbolo klubai nori turėti galimybę ir toliau nepertraukiamai dalyvauti Lietuvos, Europos ir pasaulio organizuotame futbole, būti šių bendruomenių pilnateisiais nariais ir gauti su tuo susijusias naudas. Šių galimybių netekus, dalyvavimas izoliuoto lietuviško futbolo valdyme taptų tik Lietuvos futbolo federacijos įstatuose įtvirtintu formalumu.
LFF Prezidento Vizija
V. Kėdainiuose gimęs, vos kojas spėjęs apšilti naujasis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovas Edvinas EIMONTAS (40) tiki, kad vieną dieną ir Lietuvos futbolo rinktinė gins šalies garbę Europos čempionate. Pasak jo, apie sportą kalbant nereikėtų vartoti terminų „myliu ar nemyliu“, sprendžiant pagal pergales, o analizuoti, kodėl tos pergalės neatėjo, ir ką padaryti, kad jos ateitų.
E. Eimontas teigia, kad futbolas jam - laisvalaikio praleidimo būdas. Jis mano, kad tai, jog profesionaliai nežaidė futbolo, turi daugiau privalumų nei trūkumų - žvelgia į šį sportą kiek kitaip, nei iš žaidėjo ar trenerio perspektyvos.
Pasak E. Eimonto, futbolo federacija kuruoja visas vaikų, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų rinktines - tiek vyrų, tiek moterų kaip, pavyzdžiui, ir krepšinio federacija. Šiemet LFF organizuoja Pirmosios lygos kovas, LFF taurės varžybas, kuruoja moterų, salės, senjorų futbolą, organizuoja kelias dešimtis pirmenybių jauniesiems futbolininkams, žaidžiantiems sporto mokyklose ir futbolo klubuose, užsiima trenerių kvalifikacijos kėlimu, klubų licencijavimais. Turime ir Nacionalinę futbolo akademiją - tai, ko Lietuvoje neturi nė viena kita sporto šaka.
E. Eimontas teigia, kad dabar jo darbas - labiau politinis, daug susitikimų, vizitų. Viskas prasideda nuo vaikų trenerių - kaip jie dirba, kaip atranda vaikus, kaip juos sugeba motyvuoti ir pritraukti į šį sportą. Lengva pasakyti, kad vaikai šiais laikais nemėgsta sportuoti, kad lenda į kompiuterius. Metodika, kuri taikoma dabar, nėra gera. Dažnai yra sakoma, kad turi išeiti viena karta ir ateiti nauja, o va tada tai jau sulauksim pergalių. Tačiau šalies resursai gyventojų prasme riboti, todėl negalime turėti skirtingų ruošimo sistemų. Jis lenkia prie to, kad su biudžetinėmis sporto mokyklomis viskas būtų tvarkoje, jeigu kalbėtume tik apie vaikus, iš kurių nereikalaujama sportinių aukštumų. Tačiau jeigu kalbame apie tai, kad sporto mokyklose turi būti ugdomi talentingi žaidėjai, ateities futbolo rinktinės nariai, turi būti keliami specialūs reikalavimai.
E. Eimontas teigia, kad tiek resursų, tiek galimybių prasme esame apriboti. Tarkime, Anglija, Prancūzija ar Vokietija turi daug žaidėjų, tad ten žaidėjas, individualybė, žmogus tampa santykinai mažai lemiantis. Jie turi iš ko atsirinkti.
E. Eimontas tiki, kad gali padaryti daug. Jau antrus metus dėsto universitete. Yra susijęs su sportu plačiąja prasme. Jam gaila, kad tik keturiasdešimt procentų vaikų mokyklose sportuoja. O priemonių tam spręsti ieškoma visai netinkamų - norima įvesti trečiąją kūno kultūros pamoką - lyg nuo to vaikų kiekis padidėtų. Jeigu norime kryptingo judėjimo, turime turėti tikslą ir žinoti, ko mes siekiame, ko valstybė nori iš sporto.
E. Eimontas pabrėžia, kad mes privalome turėti stadioną. Klausimas toks: kaip mes jį matome ne tik kaip architektūros objektą, nacionalinį pasididžiavimą ar būtinybę, o tai, kaip jis gali funkcionuoti kaip save išlaikantis objektas.
E. Eimontas didžiuojasi kilęs iš Kėdainių. Sako, kad reikia atvažiuoti su šeima ir su gidu visą miesto istoriją dar kartą apeiti. Tavo gimtasis miestas yra tai, kas tave išskiria, tai, ką turėtum akcentuoti ir kuo didžiuotis. Dabar kiek liūdna, kad visi miesteliai atrodo panašiai, o Kėdainiai kiek prarado savo išskirtinumą. Kaip vakar atsimenu mokyklos laikus. Mums buvo septyniolika-aštuoniolika metų, buvome didelis būrys jaunimo, visi tokie skirtingi, bet mus vienijo bendra veikla. Buvome labai veiklūs, organizuodavome diskotekas, koncertus. Senamiesčio širdyje, Rinkos aikštėje organizuodavome koncertus.
Jaunųjų Talentų Reitingas
Prie Lietuvos rinktinės vairo stojęs Valdas Ivanauskas nevengdavo primygtinai pabr.
Islandijos Modelis: Pamokos Lietuvai
Islandijos pavyzdys rodo, kad mažos šalys gali pasiekti didelių laimėjimų futbole, jei investuoja į infrastruktūrą, trenerių rengimą ir jaunimo ugdymą. Islandijoje net 90 proc. vaikų organizuotai sportuoja, o valstybė skiria didelę paramą masiniam sportui. Šioje šalyje nėra profesionalių vaikų sportininkų, visi turi rasti savo mėgiamas veiklas pagal galimybes ir gebėjimus, skatinti klubų veiklą ir vystyti įvairias sporto šakas, didelė valstybės parama masiniam sportui ir maža profesionaliam, sportas klubuose jau nuo 2 iki 3 metų amžiaus, o žaisti gali visi, ir kuo arčiau namų, su draugais ir šeima.
Pagrindiniai Islandijos modelio principai:
- Investicijos į infrastruktūrą: Didelis dėmesys skiriamas futbolo aikštėms ir maniežams, kad vaikai galėtų treniruotis ištisus metus.
- Kvalifikuoti treneriai: Treneriai yra apmokomi ir nuolat tobulinasi, kad galėtų tinkamai ugdyti jaunus žaidėjus.
- Masinis sportas: Futbolas yra prieinamas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar talentų.
- Klubų svarba: Klubai yra futbolo piramidės pagrindas, kuriuose vaikai pradeda savo karjerą.
Išvados
Lietuvos futbolas susiduria su dideliais iššūkiais, tačiau yra ir daug galimybių. Siekiant užtikrinti Lietuvos futbolo ateitį, būtina spręsti infrastruktūros problemas, gerinti žaidėjų ruošimo kokybę, didinti futbolo prieinamumą ir stiprinti klubus. Islandijos modelis gali būti puikus pavyzdys, kaip mažos šalys gali pasiekti didelių laimėjimų futbole, jei investuoja į jaunimą ir masinį sportą. Taip pat būtina susitarti dėl teisingo LFF valdymo modelio, kuris įtrauktų visus futbolo bendruomenės narius. Tik bendradarbiaujant valstybei, federacijai, klubams ir sportininkams, galima sukurti stiprią ir konkurencingą futbolo sistemą Lietuvoje.
Priedas: Erasmus+ Programos Indėlis į Švietimą ir Sportą
Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla aktyviai dalyvauja Erasmus+ programoje, kuri suteikia galimybę mokytojams ir mokiniams tobulinti savo kompetencijas, susipažinti su kitų šalių švietimo sistemomis ir kultūromis. Mokyklos darbuotojai dalyvavo mobilumo kursuose įvairiose šalyse, tokiose kaip Portugalija, Italija, Graikija, Turkija ir Kipras. Šie kursai apėmė temas, susijusias su lyderyste, streso valdymu, įtraukiuoju ugdymu, STEAM ugdymu ir demokratijos kompetencijomis.
Erasmus+ programos pavyzdžiai:
- Portugalija: Mokytojai susipažino su Portugalijos švietimo praktika, įtrauktimi, skaitmenizacija ir tarpkultūriškumu.
- Azorai: Mokytojai gilino žinias apie lyderystę, lauko klasių kūrimą, aplinkos tvarumą ir aktyvų pilietiškumą.
- Prancūzija: Dalyviai mokėsi, kaip menas gali tapti galinga asmeninio tobulėjimo priemone, ugdyti savigarbą, saviraišką ir empatiją.
- Italija: Mokyklos darbuotojai mokėsi problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo metodų, konfliktų valdymo, emocinio intelekto ir patyčių prevencijos.
- Graikija: Dalyviai susipažino su demokratijos šaknimis, demokratinės kultūros kompetencijomis ir specialiųjų poreikių mokinių įtraukimu.
- Turkija: Mokytojai gilino žinias apie streso valdymą ir lyderystę, susipažino su Turkijos švietimo sistema ir kultūra.
- Kipras: Mokytojai įgijo mokymo įgūdžių ir žinių apie STEAM naudojimą pamokose, kompiuterinių technologijų mokymo ir meno integraciją.
Šie mobilumo kursai suteikė mokyklos darbuotojams vertingų įžvalgų, kurias jie pritaikys savo ugdymo procese, siekdami užtikrinti kokybišką ir įtraukų ugdymą. Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklai suteikta Erasmus+ akreditacija iki 2027 metų ir gauta Erasmus+ dotacija.
Kitos Sporto Šakos Lietuvoje: Konkurencija ir Perspektyvos
Nors futbolas išlieka populiariausia sporto šaka Lietuvoje, kitos sporto šakos taip pat sėkmingai vystosi ir pritraukia vis daugiau gerbėjų. Pasaulio ledo ritulio čempionatas Kaune sulaukė didžiulio susidomėjimo, o Lietuvos rinktinė iškovojo auksą. Rankinio rinktinė taip pat artėja prie pasaulio čempionato. Regbio rinktinė pateko tarp 18 pajėgiausių Europos komandų.
Šios sporto šakos konkuruoja su futbolu dėl dėmesio ir finansavimo, tačiau jų sėkmė rodo, kad Lietuvoje yra didelis sporto potencialas ir kad reikia skatinti įvairias sporto šakas.
Ledo ritulys:
- Lietuvos vyrų rinktinė pasiekė 23-iąją vietą bendrame pasaulio čempionato dalyvių reitinge ir pateko į antrąjį pagal stiprumą pasaulio divizioną.
- Elektrėnuose bus rengiamos pasaulio ledo ritulio čempionato II diviziono A grupės aštuoniolikmečių kovos.
Rankinis:
- Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Donatas Pasvenskas teigia, kad atkuriant nepriklausomybę rankinio padėtis buvo panaši kaip krepšinio ar futbolo.
- Nacionalinės rinktinės rezultatai gerėja, o kelialapis į pasaulio čempionatą gali tapti kulminacija.
Futbolo Istorija ir Aistra: G. Kalinausko Įžvalgos
Futbolo istorikas G. Kalinauskas savo knygoje „Mano aistra“ dalinasi prisiminimais apie futbolą sovietinėje Lietuvoje ir Nepriklausomybės laikais. Jis pabrėžia, kad futbolas turi savo stilių, žaidėjai techniški, susižaidę, primesdavo savo braižą, ilgai kontroliuodavo kamuolį.
Šie prisiminimai primena, kad futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir kad reikia puoselėti aistrą šiai sporto šakai.
UEFA Masinio Futbolo Konferencija: Visiems Prieinamas Futbolas
UEFA masinio futbolo konferencija, vykusi Sopote, pabrėžė "Player First" principą, teigiant, kad visi - nesvarbu nuo tavo amžiaus, lyties, galimybių ar sveikatos - turi rasti kelią į futbolą. Konferencijoje buvo pristatytos naujos įžvalgos kaip atliepti futbolą žaidžiančių asmenų poreikius ir lūkesčius.
Ši konferencija primena, kad futbolas turi būti prieinamas visiems ir kad reikia kurti saugią ir pozityvią aplinką, kurioje kiekvienas galėtų mėgautis šia sporto šaka.
Lietuvos Sporto Struktūros Reforma: Būtinybė ir Galimybės
Lietuvai reikalinga sisteminė ir esminė visos Lietuvos sporto struktūros ir sistemos reforma. Tačiau daugiausiai atsakomybės turi prisiimti LTOK, nes kas kitas, jeigu ne ši organizacija turėjo imtis lyderystės sporto vystymo klausimais. Reikia susėsti prie stalo, bet ne susirinkimui dėl susirinkimo, ar posėdžiui dėl posėdžio, bet rimtam darbui.
Lietuvoje būtina sukurti klubinę sporto struktūrą ir žingsnis po žingsnio atsisakyti sovietmetį menančių valstybinių sporto ugdymo įstaigų. Nes reikia aiškiai suvokti, kad sporto bendruomenės ir piramidės pagrindas bei pamatas, kaip ir šeima visuomenėje, yra klubas. Ne skėtinės organizacijos, ministerijos, loterijų UAB’ai ar federacijos, bet klubas. Klubas kaimelyje, miestelyje, gyvenamajame rajone. Visur. Ir kuo arčiau namų. Galų gale, visi turime suvokti, kad sportas kuria ne tik pridėtinę vertę šalies ekonomikos augime (pvz., 2019 m statistikos duomenimis sporto sektoriuje sukurta minimali pridėtinė vertė siekė apie 450 mln. Eur, arba apie 1 proc.
Futbolo Bendruomenės Susirūpinimas ir Identiteto Paieškos
Neseniai Kaune vykusiame Lietuvos futbolo federacijos (LFF) forume buvo paliesti svarbūs klausimai, susiję su Lietuvos futbolo identitetu. Forumo dalyviai kėlė klausimus apie nacionalinės rinktinės žaidimo braižą, tipišką lietuvį futbolininką ir bendrą žaidimo filosofiją. Lyginant su tokiomis komandomis kaip „FC Barcelona“, legendiniu „Žalgiriu“ ar Islandijos rinktine, Lietuvos futbolo identitetas vis dar kelia abejonių.
Nors futbolas Lietuvoje populiarėja ir daugėja organizacijų, dirbančių su vaikais ir jaunimu, pastarųjų 30 metų istorija paženklinta skandalais, nuolatiniais trenerių pokyčiais ir tęstinumo stoka. Klubai turėjo ribotas galimybes sudaryti sąlygas trenerių edukacijai, o bendravimas ir bendradarbiavimas valstybiniu lygiu nevyko.
Trenerių Rengimas ir Finansavimas
Viena iš pagrindinių problemų yra trenerių rengimas ir finansavimas. Ar siekiame, kad trenerio darbas taptų prestižinis, gerai atlygintinas? Ar siekiame, kad treneris turėtų galimybę dirbti su viena komanda ir taip užtikrintų kokybę? Šie klausimai atspindi susirūpinimą dėl trenerių kvalifikacijos ir galimybių tobulėti. Trūkstant finansavimo, klubai negali įdarbinti trenerių pilnu etatu ir užtikrinti jiems tinkamų darbo sąlygų.
Jaunimo Ugdymas ir Integravimas į Suaugusiųjų Futbolą
Jaunų žaidėjų ugdymas ir perėjimas į suaugusiųjų futbolą yra didžiausias šių dienų Lietuvos futbolo iššūkis. Problema - buksuojantis bendradarbiavimas su Lietuvos jaunimo ir suaugusiųjų rinktinėmis. Viena didžiausių bėdų yra dažnas trenerių keitimas, bendros strategijos bei žaidimo filosofijos nebuvimas.
Statistika rodo, kad Lietuvos komandose žaidžia mažai lietuvių futbolininkų. Pavyzdžiui, rungtynėse tarp „Džiugo“ ir „Jonavos“ žaidė tik po keturis lietuvius, o „Žalgiris“, jei galėtų, išvis žaistų be lietuvių. Tokia tendencija kelia susirūpinimą dėl nacionalinės rinktinės ateities.
"Utenos Utenis" Iniciatyvos
"Utenos Utenis" rodo pavyzdį, kaip galima prisidėti prie futbolo gerinimo Lietuvoje. Klubas įdarbino skautą, kuris stebi futbolo talentus, ir pradėjo "Capelli Sport Talents LT" programą, skirtą U13-U14 talentingiausiems vaikams. Šioje programoje ypatingas dėmesys skiriamas mažiems klubams ir akademijoms, suteikiant galimybę neatlygintinai naudotis treniravimo programa. Utenos rajono savivaldybė taip pat investuoja į futbolo infrastruktūrą, skirdama lėšas klubo akademijai ir pilnų matmenų aikštei.
LFF Valdymas ir Finansavimas
LFF valdymas ir finansavimas taip pat kelia klausimų. LFF Vykdomasis komitetas turėtų suprasti, kad jie tik skirsto pinigus, inventorių ir gautas aikščių dangas iš UEFA ir FIFA, o ne savo uždirbtus pinigus dalina. Dėl to būtina susitarti dėl teisingo LFF valdymo modelio, kuris įtrauktų visus futbolo bendruomenės narius.
tags: #lietuvos #futbola #isgelbes #islandijos #pavyzdys