Įvadas
Lietuvos futbolas turi turtingą ir įdomią istoriją, kupiną iššūkių ir triumfų. Ši sporto šaka, nepaisant politinių ir ekonominių peripetijų, išliko viena populiariausių Lietuvoje. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos futbolo raida nuo XX amžiaus pradžios iki šių dienų, atkreipiant dėmesį į svarbiausius įvykius, asmenybes ir pasiekimus.
Futbolo Aušra Lietuvoje (XX a. Pradžia - Tarpukaris)
Pirmosios užuomazgos apie futbolą Lietuvoje siekia XX amžiaus pradžią, kai ši sporto šaka pradėjo populiarėti Rytų Europoje. Pirmosios organizuotos rungtynės vyko XX amžiaus pradžioje. Ypač svarbus vaidmuo teko Rusijos karininkui V. Petrauskui, kuris 1909 m. grįžęs į Lietuvą subūrė pirmąsias futbolo komandas. Oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų įvyko 1912 metais, kur vilniečiai nugalėjo rezultatu 10:5. Kauno komanda 1912 ir 1913 metais žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais išvykoje ir namuose.
1919 m. įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės, kurias rezultatu 4:2 laimėjo LSS. 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 m. LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda.
Oficialus Pripažinimas ir Pirmasis Čempionatas
Svarbus žingsnis Lietuvos futbolui buvo įžengimas į tarptautinę areną. FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. 1924 metais Lietuva tapo FIFA nare. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“.
Pirmasis nacionalinis čempionatas buvo surengtas 1922 metais. Balandžio mėn. viduryje „Lietuvos“ laikraštyje ir „Lietuvos sporto“ bei „Trimito“ žurnaluose buvo išspausdinti skelbimai apie prasidedančias futbolo rungtynes Lietuvos pirmenybėms. Gegužės 7-oji tapo tikra švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną Ąžuolyno aikštėse įvyko ketverios rungtynės. Pirmąsias pirmenybes laimėjo Kovas, nugalėjęs Klaipėdos apygardos čempioną Sportverein.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1923 m. Lietuvos sporto lyga (LFL) priimta į FIFA, pradėtas leisti LFL žurnalas "Sportas". 1924 m. suorganizuoti teisėjų kursai, surengtos Kooperacijos taurės rungtynės.
Tarpukario Futbolo Pasiekimai ir Iššūkiai
Tarpukario laikotarpiu futbolas tapo nacionalinio pasididžiavimo simboliu. Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
1924 m. Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai.
1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos.
1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Futbolas Okupacijų Metu (1940-1990)
Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos laikotarpis buvo sunkus išbandymas Lietuvos futbolui. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., Dinamo, Spartakas, Spartuolis).
1941 m. pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
Dalyvavimas TSRS Čempionatuose
Sovietmečiu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Be to, keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS rinktinei.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo. 1949 m. Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate, 1950 m. - B klasės čempionate. 1953 m. Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate. 1956 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo Estiją, pralaimėjo Maskvai, dar kartą įveikė Estiją, bet pralaimėjo Moldavijai ir užėmė 11 vietą.
1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. 1960 m. pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą Draugystė laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 1962 m. 2 vietą SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 m. SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus Žalgiris, 1967 m. SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai.
1969 m. gerai žaidęs Žalgiris SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 m. I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą. 1976 m. Vilniaus pedagoginio instituto komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, Žalgiris profsąjungų sporto draugijų turnyre - trečias. 1977 m. Žalgiris grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos.
"Žalgirio" Žygis
Vis dėlto, net ir šiuo laikotarpiu Lietuvos futbolas turėjo savo šviesulių. Klubai, tokie kaip "Žalgiris", suvaidino svarbų vaidmenį populiarinant futbolą Lietuvoje.
1982 m. „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą. 1983m. SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo rinktinė. 1987 m. Vilniaus „Žalgiris“ pagrindinė komanda tapo SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju.
Žymūs Lietuvos Futbolininkai TSRS Rinktinėse
SSRS rinktinėse žaidė S. Jakubauskas, V. Ivanauskas, V. Sukristovas, A. Janonis, A. Narbekovas, V. Kasparavičius ir kiti. Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų.
V. Tučkus, pakviestas į Maskvos Spartaką, 1954 ir 1955 tapo SSRS vicečempionu, 1956 - čempionu, 1957 - bronzos medalininku. Č. Misiūnas, Č.Vasiliauskas, R. Vasiliauskas, F. Finkelis, J. Bugys, J. Vaitkevičius, P. Maskaliovas, V. Vožovas, H. Mackevičius, R. Milevičius žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais. A. Stankevičius, R. Kučinskas, H. Januškevičius, A. Staškaitis išvyko į SSRS kariuomenės futbolo klubus. V. Žitkus 1965-1967 žaidė Maskvos Spartako komandoje, laimėjo SSRS taurę (1965) ir pirmasis iš Lietuvos futbolininkų 1966 dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre. L. Rumbutis 1977-1986 su Minsko Dinamo komanda žaidė SSRS pirmoje ir aukščiausioje lygose (1982 tapo čempionu, 1983 - bronzos medalininku).
Tarp 33 geriausių SSRS aukščiausios lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas (1983, 1987), V. Jurkus (1983), V. Kasparavičius (1983), A. Janonis (1985-1987), S. Baranovas (1987), A. Narbekovas (1987, 1988), V. Sukristovas (1987), V. Ivanauskas (1989).
Nepriklausomybės Atkūrimo Laikotarpis (1990-Šiandiena)
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. šalies futbolas pradėjo naują plėtros etapą.
1990 m. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją.
Sugrįžimas į Tarptautinę Areną
Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose.
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d. LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1.
Nauji Iššūkiai ir Perspektyvos
Šiandien Lietuvos futbolas susiduria su finansavimo ir konkurencijos tarptautinėje arenoje iššūkiais. Tačiau futbolo federacijų pastangos, jaunimo akademijų plėtra ir rėmėjų pritraukimas padeda gerinti žaidimo lygį ir populiarinti futbolą tarp jaunimo.
Žymūs Šio Laikotarpio Žaidėjai
Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. Lietuva padovanojo pasauliui daugybę talentingų žaidėjų. Tarp jų išsiskiria Valdas Ivanauskas, vienas garsiausių Lietuvos puolėjų, žaidęs Vokietijos Bundeslygoje.
Šiuolaikinis Lietuvos Futbolas
Šiuolaikinį Lietuvos futbolą reprezentuoja A-lyga - aukščiausia šalies lyga. Tokie klubai kaip "Žalgiris", "Sūduva", "Kauno Žalgiris" ir "Riteriai" užima lyderių pozicijas čempionate, traukia sirgalius aukšto lygio žaidimu.
Futbolas ir Verslas
1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas. 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija, 1999 m. - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos, įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 m. - paplūdimio futbolo čempionatas. 1999-2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda.
Futbolas ir kreditai gali būti susiję. Kreditai gali būti naudojami sezoninių abonementų, atributikos ar net dalyvavimo sirgalių renginiuose įsigijimui. Kelionės į pasaulio ar Europos čempionatus, taip pat tarptautinių rungtynių lankymas - tai kiekvieno futbolo gerbėjo svajonė, kurią įgyvendinti gali padėti kreditai. Tėvai, norintys ugdyti savo vaikų talentus, gali naudoti kreditus treniruočių, aprangos ir turnyrų kelionių apmokėjimui. Futbolo turnyrai ir gerbėjų zonos pritraukia daug žmonių, sukurdami galimybes smulkiajam verslui.
Internetinis kazino siūlo lošimo automatus su futbolo tematika. Galima statyti už savo mėgstamas komandas ir mėgautis papildomu adrenalinu! Taip pat galima išbandyti savo sėkmę totalizatoriuje, derinant savo žinias ir intuiciją, kad prognozuotumėte rungtynių rezultatus.
Vaikų ir Jaunimo Futbolas
Vaikų ir jaunimo futbolui Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys.
1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos. 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta Spartako vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 m. - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas. 1959 m. prie meistrų komandos suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla, 1973 m. - Kauno futbolo mokykla, 1975 m. - Klaipėdos futbolo sporto mokykla.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija, 2003 m. - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija.
Moterų Futbolas
Moterų futbolas Lietuvoje taip pat turi savo istoriją.
1970 m. žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės. Nuo 1994 m. rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai.
Algirdo Klimkevičiaus Monografija
Nusipelnęs Lietuvos futbolo treneris, pedagogas, mokslinių straipsnių autorius, docentas Algirdas Klimkevičius yra monografijos apie Lietuvos futbolą autorius. Jo dėka išaugintos kelios žymių Lietuvos futbolininkų ir trenerių kartos. Monografijoje panaudota literatūra, ištraukos iš spaudos, gyvų dalyvių pasakojimai, asmeninė patirtis. Siekta per futbolui artimų žmonių likimus atspindėti to laikotarpio futbolo peripetijas, tvyrojusią politinę, ekonominę ir sportinę dvasią.
Gedimino Kalinausko Knyga "Lietuvos Futbolo Raida 1905-2018"
Autorius joje pateikė išsamius faktus, statistiką apie svarbiausius kiekvienų metų įvykius įvairiose futbolo srityse - nuo šalies vyrų rinktinės ir nacionalinio čempionato iki vaikų ir jaunių, moterų, salės ar mažojo futbolo varžybų.