Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos futbolo situacija, apžvelgiama A lyga, finansavimo problemos, infrastruktūros trūkumas ir lyginama su kaimyninių šalių padėtimi. Remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant „Twitter“ įrašus, ekspertų nuomones ir statistinius duomenis.
A Lyga: Dėmesys ir Realijos
A lyga yra aukščiausia futbolo lyga Lietuvoje, kurioje šiuo metu varžosi 8 komandos. Vilniaus „Žalgiris“, Klaipėdos „Atlantas“ ir Trakų geltonieji yra vieni geriausiai žinomų klubų Lietuvoje. Šios komandos susilaukia didesnio dėmesio spaudoje, gausesnio žiūrovų kiekio tribūnose ir gauna didesnę finansinę paramą. Tačiau žemesnėse lygose žaidžiančios komandos susiduria su sunkumais, o jų išlikimas priklauso nuo meilės sportui.
Pastaruoju metu A lygoje vyko įnirtingos kovos. Pavyzdžiui, Vilniaus „Riteriai“ susitiko su Klaipėdos „Neptūnu“ pereinamosiose rungtynėse. Taip pat vyko rungtynės tarp FA „Šiauliai“ ir Telšių „Džiugo“, Kauno r. „Hegelmann“ ir Marijampolės „Sūduvos“, „Panevėžio“ ir Vilniaus „Žalgirio“, „Kauno Žalgirio“ ir Gargždų „Bangos“, Alytaus „Dainavos“ ir Vilniaus „Riterių“. Šie susitikimai atspindi A lygos konkurencingumą ir įvairių komandų siekius.
Finansavimo Iššūkiai ir Nevienodos Sąlygos
Lietuvos futbolo klubai susiduria su finansavimo iššūkiais, ypač žemesnėse lygose. Futbolo klubo „Tera“ vadovas Sergejus Vasiljevas teigia, kad mintis viską mesti aplanko dažnai. Komandoms tenka nevienoda finansinė našta: „Pirmoje lygoje dalyvio mokestis yra mažinamas, o mes, antros lygos komanda, mokame pilną kainą“. Dalyvavimas pirmenybėse kainuoja apie 1000 eurų, o aikštės nuoma - apie 150 eurų už varžybas.
LFF patvirtintas 2018 metų biudžetas siekė 9 mln. eurų. Tačiau S. Vasiljevas pabrėžia, kad A lygos pasiekti neįmanoma, jeigu neturi finansų. Visos lygos pereina UEFA licencijavimą, kuomet reikia įrodyti savo finansinius šaltinius. Net jeigu ir iškopsi sportiniu principu, vis tiek licencijos žaisti gali negauti. Pati LFF gali neįleisti.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Nepaisant finansinių sunkumų, komandos stengiasi išlikti konkurencingos. Vilniaus „Žalgiris” iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo didelį finansavimą, tačiau praeitais metais jie čempionais netapo - pirmą vietą laimėjo mažesnį biudžetą turinti Marijampolės “Sūduva”.
Infrastruktūros Trūkumas ir Stadionų Problemos
Lietuvos futbolo infrastruktūra atsilieka nuo kitų Europos šalių. Europoje per paskutinį dešimtmetį buvo pastatytas 241 stadionas, tačiau Lietuvoje situacija yra prastesnė. Futbolo klubas „Tera“ neturi savo namų stadiono, o Lietuvos edukologijos universiteto stadionas netinkamas antros lygos rungtynėms žaisti.
S. Vasiljevas teigia, kad stadionai yra patvarkyti, tačiau tam, kad turėtumėme licenciją, turime turėti savo namų stadioną. Dėl stadionų, „Tera“ vadovo nuomone, Lietuvos miestai konkuruoja tarpusavyje. Jeigu bus rekonstruotas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, miestas turės pagrindinį stadioną Lietuvoje ir rinktinė žais Kaune, o ne Vilniuje.
Planai statyti nacionalinį stadioną Šeškinės mikrorajone iki šiol neįgyvendinti. S. Vasiljevas atsako: „Pesimistu savęs nelaikau, bet šis stadionas buvo pradėtas statyti kai buvau vaikas, tuomet svajojau, kad bus galima ateiti pažiūrėti rungtynes, o kas išdygo, tai tik prekybos centras.“
Lyginimas su Kaimyninėmis Šalimis
Lietuvos futbolas atsilieka nuo kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos. Lietuva buvo vienintelė Baltijos šalių valstybė, kuri turėjo komandą aukščiausiame Sovietų sąjungos pirmenybių lygmenyje. Todėl klausimas, kur dabar esame mes ir kur kaimynai - visada aktualus. Kaimynai estai turi „Le Coq“ areną, ten vyko UEFA super taurės rungtynės ir argumentų daugiau nereikia.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Žvelgiant į UEFA pateiktus duomenis, tai Lietuva, Latvija ir Estija pagal treniruočių bazių infrastruktūrą yra maždaug vienodose pozicijose. Sūduva, Kauno Žalgiris ir Gargždai daro judesių šia kryptimi, Latvijoje Riga FC jau vykdo statybas, o RFS jas pradės netrukus, taip pat treniruočių bazę turi Jelgava, baigiamas statyti Valmiera stadionas.
Lietuvos Futbolo Federacijos Strategija ir Kritika
LFF 2017-2020 metų strategijos plane skelbiamas vizijos šūkis: „Įtvirtinsime futbolą kaip sportą numeris vienas Lietuvoje“. Tačiau N. Kesminas kalbėjo, kad Lietuvoje nėra jokios aiškios futbolo vizijos ir strategijos, o pradėti reikia nuo jaunimo. Žurnalistas Tautvydas Vencevičius laidoje kalbėjo, kad Lietuvos futbolo federacija yra tarsi užburtas ratas, o federacijos įvaizdis visuomenėje visiškai nesikeičia.
T. Danilevičius aiškino, kad dabar federacijos tikslas - ne biudžetinės futbolo mokyklos, bet akademijos, kurias galėtų kontroliuoti pati federacija.
„Twitter“ Reakcijos ir Sirgalių Nuomonės
Socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat netrūksta nuomonių apie Lietuvos futbolą. Po rungtynių su Anglija, kuriose Lietuva patyrė pralaimėjimą, pasipylė įvairūs komentarai. „Labai apgaulinga stadiono danga“, - savo nuomonę reiškė „BBC Radio 5“ komentatorius Danny Milsas, kalbėdamas apie Lietuvos futbolo federacijos stadiono dirbtinės žolės dangą.
„Lietuviai tiesiog užmigo! „Dar vienas puikus mūsų jaunojo futbolininko Harry Kane‘o įvartis. Net galingoji Lietuva negali atlaikyti šios Anglijos rinktinės“, - antrąjį įvarti paskubėjo įrašyti į H. Kane'o sąskaitą, lietuvių pajėgumą pašiepęs buvęs futbolininkas Gary Linekeris.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Futbolo Populiarinimas ir Ateities Perspektyvos
LFF 2016-2020 metų strategijoje pabrėžiamas siekis sudaryti sąlygas varžytis visiems futbolo žaidėjams. Per ketverius metus planuojama atnaujinti mini aikšteles, įrengti naujas, tarp jų ir 300 dirbtinės dangos aikštelių vaikų darželiams. Šie tikslai, tai LFF organizuojamo projekto „Užauginkime Lietuvai Ronaldo“ dalis, kuri jau beveik įpusėjo.
S. Vasiljevas pažymi, kad kritikuoti yra lengviausia, bet, jo manymu, Lietuvoje trūksta žmogaus, kuris galėtų priimti sprendimus futbolo klausimais: „Gal sprendimas nebus visada teisingas, bet turi būti visos šalies mastu prisiimta vieno asmens atsakomybė.“