Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o stadionai - svarbi šio sporto dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos futbolo arenas, nuo istorinių iki modernių, aptarsime jų būklę, problemas ir ateities perspektyvas.
Istorija ir dabartis
Lietuvos futbolo istorija siekia XX amžiaus pradžią. Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje susikūrė 1909 m., o 1912 m. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų. 1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas. Tačiau normalaus futbolo stadiono Lietuvoje vis dar nėra.
S. Dariaus ir S. Girėno stadionas Kaune
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas - vienas seniausių ir svarbiausių stadionų Lietuvoje, atidarytas dar 1925 metais. Šis stadionas ne kartą buvo renovuotas, tačiau vis dar neatitinka tarptautinių reikalavimų. Anot patikimiausio informacijos šaltinio internete Vikipedijos, D&G stadione telpa arba 8248, arba 9180 žiūrovų. Pagrindinė D&G stadiono problema yra aikštė. Tokia aikštė tinkama tik mėtyti diską. D&G stadiono aikštės kokybė ypač aktuali dėl to, kad rungtynės vyks kovo mėnesį, kai Lietuvoje dar sniegas neištirpęs ir dar galima šlapdriba. Dar vienas išskirtinis D&G stadiono bruožas - apšvietimas. 60 vatų lemputės neapšviečia visos aikštės, todėl žaidėjai dažnai atsiduria šešėlyje. Ir visgi Dariaus ir Girėno stadionas yra geriausia, ką šiuo metu Lietuva gali pasiūlyti stipriausiai planetos komandai - dabartiniams Europos ir pasaulio čempionams.
Vilniaus Žalgirio stadionas
Didžiausiame Lietuvos stadione - Vilniaus Žalgirio stadione - telpa 15 tūkstančių žiūrovų. Istorinis Lietuvos stadionas ir futbolo simbolis dabar atlieka tik nostalgijos kėlimo funkciją. Statytas vokiečių belaisvių (ne Žalgirio mūšio, bet Antrojo pasaulinio karo) ir jau sulaukęs vyrų pensinio amžiaus (šiais metais stadionui sukaks 63 metai) šiuo metu stadionas yra uždarytas ir ruošiamas nugriauti. Žalgirio stadionas, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei teritorija aplink stadioną (iš viso 13 hektarų) priklauso Ūkio Banko Investicinei Grupei (ŪBIG), kuri savo ruožtu priklauso Vladimirui Romanovui, kuriam priklauso viskas, kas turi Žalgirio vardą. Kada nors toje teritorijoje turėtų atsirasti kultūrai, sportui, laisvalaikiui ir verslui skirtas modernus kompleksas su 10 tūkstančių vietų stadionu priešakyje. Kada tai bus, neaišku, nes futbolo projektai Lietuvoje juda lėčiau nei stadionuose auga žolė.
Nacionalinis stadionas Vilniuje
Vilniuje, ant Šeškinės kalvos, Akropolio paunksmėje dunksantis Nacionalinis stadionas vadinamas arba amžiaus statybomis, arba Lietuvos gėda, kas realiai reiškia tą patį. Vietoje universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkstančių sėdimų vietų, dvasinę ir materialinę naudą valstybei teikiančio stadiono šiuo metu tėra užkonservuoti betoniniai griaučiai. Pradėtas statyti dar prie Gorbačiovo, 1987 metais, stadionas pirmą kartą numirė 1993 metais. 2007 metais jis prisikėlė iš mirusių, bet tik tam, kad po metų vėl numirtų. Didžiausias skandalas tas, kad apskritai niekas neturėjo teisės pradėti gaivinti stadiono: Aukščiausiasis teismas konstatavo, jog statybos sutartis buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Kaip įprasta Lietuvoje, sutarties niekiškumas nebuvo kliūtis apsukriems rangovams praturtėti. Bendra Nacionalinio stadiono sąmata turėjo siekti maždaug kaip dvejų Valdovų rūmų. Stadionas turėjo būti atidarytas iki 2009 metų Dainų šventės. Dabar mąstoma, kad gerai būtų Nacionalinį stadioną pastatyti iki Lietuvos vardo dviejų tūkstančių metų jubiliejaus.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Marijampolės "Hikvision" arena
Marijampolės „Sūduvos“ futbolo klubas priverstinės sezono pertraukos metu nesustabdė savo stadiono - „Hikvision“ arenos - atnaujino darbų. „Trejus metus iš eilės mūsų stadionas buvo tikrinamas dėl atitikimo Europos lygos grupių etapo reikalavimams, kasmet stengėmės gerinti sąlygas ir gaudavome vis palankesnį įvertinimą. Kiekvienais metais UEFA mums pateikdavo detalų trūkumų sąrašą, karantino metu taip pat nuolat tarėmės, konsultavomės su UEFA, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovais ir stengėmės tuos trūkumus vieną po kito šalinti, - sakė „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas. Vienas svarbiausių dabar baigiamų atlikti darbų - apšvietimo sistemos atnaujinimas. Taip pat arenoje įrengti nauji žiūrovų įėjimo besisukantys varteliai, kurių skaičius išaugo nuo 6 iki 15-os. Kiek pertvarkytos ir tribūnos. Jose įrengtos specialios vietos televizijos komentatoriams su visomis komunikacijomis, atnaujintos žurnalistų darbo vietos. „Užbaigus visus dabar vykdomus darbus, negalėsime įvykdyti tik vieno 4 kategorijos stadionams keliamo reikalavimo - arenoje nebus 8 tūkst. vietų žiūrovams. Tikimės, kad tai nebūtų didelė kliūtis, nes Marijampolės dydžio miestui stadione dabar esančio vietų kiekio visiškai užtenka, ir UEFA galėtų pritaikyti išimtį, - sakė V. Murauskas. - Vis dėlto esame pasirengę ir preliminarų papildomos tribūnos projektą, žinome, per kiek laiko ir už kiek lėšų ji galėtų iškilti. Besisukančių žiūrovų įleidimo vartelių kiekis jau dabar įrengtas toks, kad jo užtektų ir 8 tūkst.
RATO futbolo arena Vilniaus rajone
Vilniaus rajone oficialiai atidaromas pirmasis privatus dengtas futbolo stadionas - RATO futbolo arena, į kurią šiuo metu jau investuota daugiau nei 4 milijonai eurų. Šios investicijos apima sklypo įsigijimą, infrastruktūros darbus, futbolo aikštės įrengimą ir slėginio kupolo statybą. RATO futbolo arena - pirmasis Vilniaus rajone „FIFA Quality Pro“ standartus atitinkantis dengtas stadionas, kuriame aikštė siekia 115 m x 79 m ir yra licencijuotas rengti I lygos varžybas. Jau dabar šis stadionas pritraukia daugybę futbolo entuziastų, bei gerai vertinamas tarp futbolo profesionalų dėl kokybiškos dirbtinės dangos su amortizaciniu paklotu. Per dieną čia treniruojasi virš 500 jaunųjų futbolininkų. Be to, stadionas bendradarbiauja su futbolo klubais ir sporto organizacijomis, tarp kurių - A lygos komandos. Futbolo stadionas ir daugiau RATO futbolo arena neapsiriboja tik futbolu. Pirmas projekto etapas yra pilnai užbaigtas, o antrojo etapo metu vystomas daugiafunkcinis kompleksas siūlys įvairias sporto ir sveikatingumo veiklas. Iki 2026 metų rugsėjo čia planuojama atidaryti dengtas padelio ir smėlio arenas. Be to, bus įrengtos erdvės CrossFit treniruotėms, treniruoklių salei, jogos ir pilates užsiėmimams, lengvosios atletikos, kovos menų salės, kavinė, taip pat numatytas multifunkcinis kineziterapijos centras.
UEFA reikalavimai ir Lietuvos stadionai
Pagal UEFA patvirtintas patikslintas stadionų taisykles oficialios tarptautinės rinktinių rungtynės gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione. Tokio statuso Lietuvoje neturi nė vienas stadionas.
Pasak LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus, pagal naujus UEFA reikalavimus nuo kito atrankos ciklo nacionalinių rinktinių oficialios rungtynės galės būti rengiamos tik UEFA trečios kategorijos statusą turinčiuose stadionuose. "Lietuvoje šiuo metu nėra nei vieno futbolo stadiono atitinkančio naujus UEFA suformuluotus infrastruktūros kokybės standartus. Arčiausiai jo yra Marijampolės ir Kauno stadionai, tačiau ir jiems reikia atlikti tam tikrus pakeitimus", - konstatavo LFF prezidentas.
LFF Licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis atsakė, kad per penkerius futbolo klubų licencijavimo sistemos gyvavimo metus Lietuvos stadionuose buvo iš esmės įgyvendinami 2 UEFA kategoriją atitinkantys reikalavimai. "Naujasis Marijampolės stadionas buvo ir yra tik 2 kategorijos. Toks stadionas turi talpinti bent 3000 žiūrovų, visos vietos tik sėdimos, atitinkamas apšvietimas, saugumo kamerų sistema, persirengimo kambariai ir administracinės patalpos. Be to, jame turi būti įrengtos atskiros dengtos "svarbių asmenų" (VIP) vietos (bent 400) bei 200 vietų svečių komandos VIP žiūrovams. Išskirtinis dėmesys žiniasklaidai - bent 50 vietų žurnalistams, stacionarūs stalai su elektros ir interneto prieigomis, atskiros komentatorių kabinos, dvi televizijos studijos", - reikalavimų sąrašą citavo L. Zibolis.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Pasak jo, UEFA 3 kategorijos reikalavimai nuo 2 skiriasi tik keliais aspektais: "Stadiono dydis nesiskiria - ne mažiau 3000 sėdimų vietų. Bet visų pirma reikia didesnio VIP sektoriaus - jis turi talpinti iki 750 svečių ir uždengtas stogu. Dengtose stadiono tribūnose turi būti įrengtos ir vietos žiniasklaidai - bent 100 vietų. Taip pat būtinas aukštesnės kokybės aikštės apšvietimas, papildomos automobilių ir autobusų parkavimo vietos stadiono prieigose. Šių reikalavimų Lietuvoje kol kas neatitinka nei vienas stadionas."
Finansavimo problemos ir perspektyvos
Stadionų rekonstrukcijos Lietuvoje atrodo taip: sudedamos ryškių spalvų plastikinės kėdės, aikštėje sulyginami kurmiarausiai, aplinkinių gyventojų paprašoma išsivesti stadione ganomas karves. Tai trumpam nuramina tarptautinių asociacijų ekspertus ir šie suteikia stadionui licenciją dar vieniems metams. Minimaliai pakėlus stadionų būklės reikalavimus, visi Lietuvos stadionai iškart atsiduria už borto ir kosmetinės renovacijos pradedamos iš naujo.
LFF daug investuoja į viešuosius ryšius, kad pasaulis manytų, jog D&G stadionas yra tik 16-as pagal gerumą Lietuvoje: maždaug, visi kiti stadionai šiuo metu rekonstruojami, todėl galime priimti tik šitame. Futbolo šalių atstovai vis tiek būna pasibaisėję: 16-as pagal gerumą ir toks prastas - vadinasi, Lietuvoje yra labai menkai išvystyta futbolo infrastruktūra, reikėtų pasitempti. Lietuviai pritardami tik palinguoja galvom ir apsidžiaugia tokiems svečiams išvykus.
Privataus sektoriaus indėlis
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius džiaugiasi šiuo projektu ir pažymi, kad tai yra aiškus pavyzdys, kaip privatus verslas gali prisidėti prie sporto infrastruktūros gerinimo Lietuvoje. „Tokie projektai ir privataus verslo investicijos suteikia abipusę naudą - futbolui - galimybę auginti naują talentų kartą ir populiarinti šį sportą, o verslas mato investicijų grąžą”, - teigia Edgaras Stankevičius.
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat pabrėžia, kad privatus sektorius turi svarbų vaidmenį kuriant sporto infrastruktūrą šalyje. „Investicijos į sportą yra investicijos į visuomenės sveikatą ir jaunimo ateitį. Tokie projektai rodo, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama kokybiškoms sporto erdvėms“, - teigė Seimo pirmininkas.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Ateities vizijos
Nepaisant iššūkių, Lietuva turi potencialą pagerinti savo futbolo infrastruktūrą. Svarbu investuoti į stadionų atnaujinimą, pritraukti privatų kapitalą ir siekti, kad Lietuvos stadionai atitiktų tarptautinius standartus.
Klaipėdos apskrities futbolo federacijos (KAFF) prezidentas Romualdas Jonaitis teigė neabejojantis, kad uostamiesčio futbolo aistruoliai uostamiečio centriniame stadione netrukus išvys ne tik vietines komandas, bet ir užsienio šalių nacionalines rinktines. "Šiuo metu Klaipėdos centriniame stadione ir taip atlikta nemažai darbų - sutvarkytos rūbinės ir persirengimo kambariai, yra dirbtinis apšvietimas, jau veikia švieslentė, be to stadione - viena geriausių Lietuvoje futbolo vejų. Tad ar verta sustoti pusiaukelėje, jei galima pratęsti pradėtus darbus, įrengti papildomą VIP asmenų ir žiniasklaidos tribūną, uždengti stogu pagrindinę tribūną - ir turėti geriausią stadioną Lietuvoje", - darbų planus energingai dėstė R. Jonaitis.
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič džiaugiasi, kad gyventojai dabar turės prieigą prie modernios sporto infrastruktūros, kuri atitinka tarptautinius standartus. „Dengtą stadioną, kuriame bus galima treniruotis visus metus, papildys įvairios sporto ir sveikatingumo veiklos, kurios bus prieinamos tiek profesionalams, tiek mėgėjams“, - sakė meras. Jis taip pat pridūrė, kad savivaldybė palaiko ir prisidės prie šio daugiafunkcio centro užimtumo.