Lietuvos futbolo federacija (LFF) išgyvena permainų laikotarpį, siekdama pakelti šalies futbolą į naują lygį. Federacija siekia įgyvendinti ambicingas strategijas, skirtas jaunų talentų ugdymui, trenerių kvalifikacijos kėlimui ir bendram futbolo populiarinimui Lietuvoje. Šiame kontekste svarbu aptarti naujausius pokyčius, įskaitant techninio direktoriaus skyrimą ir perspektyvas, kurios atsiveria Lietuvos futbolui.
Reinholdo Breu Atvykimas: Žvilgsnis į Bavariją
LFF žvilgsnis krypo į Bavariją, siekiant įgyvendinti šalies futbolo strategiją. Netrukus turėtų būti paskelbta, jog šalies futbolo strategijos įgyvendinimas bus perduotas į 51-erių vokiečio Reinholdo Breu rankas. Šis specialistas turi ilgametę patirtį dirbant su jaunimu ir nacionalinėmis rinktinėmis, todėl jo atvykimas į Lietuvą yra vertinamas kaip didelis žingsnis į priekį.
Nedidukas Degendorfo miestelis Žemutinėje Bavarijoje po Antrojo pasaulinio karo buvo žymus tuo, jog jame buvo įrengta stovykla žydų pabėgėliams. Daugelis jos gyventojų buvo išgyvenę Terezino koncentracijos stovyklos košmarą ir naujoje vietoje įkūrė kultūros centrą, teatro grupę, leido du laikraščius, pastatė sinagogą bei košerinio maisto valgyklą. Stovykla turėjo netgi savo valiutą, o 2 tūkst. vietos žydų Degendorfas tapo atspirties tašku į šviesesnį rytojų. Šiame mieste gimęs R.Breu nuo šiol į šviesų rytojų ves Lietuvos futbolą.
Antradienį Vilniuje vykusiame LFF Vykdomojo komiteto posėdyje 51-erių vokietis buvo pristatytas naujuoju LFF techniniu direktoriumi. Arba, LFF vadovų žodžiais tariant, užėmė vieną svarbiausių federacijos postų ir formuos Lietuvos futbolo ateitį.
Jaunystėje R.Breu baigė „TSV 1860 Munchen“ akademiją, praleido pora sezonų „Koln“ klube ir išvyko į Austriją, kur atstovavo šios šalies Vienos „Austria“ klubui. Visgi didelių aukštumų puolėjo pozicijoje rungtyniavęs vyras nepasiekė ir po neilgų klajonių austrų ir vokiečių silpnesniuose klubuose 32-ejų baigė karjerą bei ėmėsi trenerio darbo, nes visuomet domėjosi futbolo taktikos subtilybėmis.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Iš pradžių jis žinias gilino naujai sukurtoje Vokietijos futbolo sąjungos (DFB) trenerių bazėje, vėliau Regensburge ir Tryre ėjo jaunimo komandų koordinatoriaus pareigas. 2011-aisiais R.Breu sulaukė skambučio iš Liuksemburgo. Šios nykštukinės šalies futbolo federacijos tuometinis vadovas Paulas Philippas pasiūlė vokiečiui naują karjeros iššūkį ir patikėjo jam sukurti šalies futbolo piramidę.
Pasiraitojęs rankoves vokietis ėmėsi darbo ir ankstesnę vietos jaunimo mokymo strategiją apvertė aukštyn kojomis, bet rezultatai buvo akivaizdūs. Prieš dešimt metų Liuksemburgas FIFA reitinge užėmė 128-ąją poziciją, dabar Europos futbolo nykštukas yra 93-ias ir kartais vis sugeba įkąsti ir stipriausioms žemyno komandoms. Vokišką tvarką mėgstantis R.Breu pasižymi ramiu balso tembru ir begaline kantrybe.
Lucas Holtzas Liuksemburgo rinktinę treniruoja nuo 2010-ųjų metų ir kartu su Andorą treniruojančiu Koldo Álvarezu yra ilgiausiai šiuo metu Senajame žemyne dirbantys nacionalinių rinktinių treneriai.
Per R.Breu darbo Liuksemburge laikotarpį ši šalis sugebėjo užauginti tokius žaidėjus kaip Gersonas Rodriguesas ir Sébastienas Thillis, kurie pagrindiniais smuikais griežia ne tik rinktinėje, bet ir turi svarbius vaidmenis žinomuose Europos klubuose. „Profesionalumo ir mokymosi skatinimas yra svarbiausi mūsų tobulėjimo veiksniai. Mums svarbiausia rengti konkurencingus žaidėjus. Stengiamės mažiau taikytis prie stipresnių varžovų ir patys laikytis savo žaidimo plano“, - prieš kelerius metus duodamas interviu „Goal“ Liuksemburgo futbolo filosofiją aiškino R.Breu.
Šių žodžių taiklumą savo kailiu 2019-aisiais patyrė ir Lietuvos rinktinė. Tuomet Tautų lygoje į vieną grupę patekę Valdo Urbono auklėtiniai taip ir nesugebėjo įveikti Liuksemburgo nykštukų - svečiuose pralaimėta 1:2, o namuose sužaista lygiosiomis 1:1.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
R.Breu neretai buvo vadinamas „Liuksemburgo Hansi Flicku“, tačiau praėjusių metų gegužę federacijai jis pranešė, jog 2021-ieji kunigaikštystėje jam bus paskutiniai. „Sprendimą priėmiau ir federaciją informavau dar 2019-ųjų gruodį. Manau, kad per šį dešimtmetį atlikome didelį darbą ir Liuksemburgas tapo tvirtu pirmojo FIFA šimtuko nariu. Kai atvykau, rinktinėje buvo trys profesionalai, o visi kiti - mėgėjai. Dabar užsienyje žaidžia daugiau nei 30 futbolininkų. Nacionalinėje rinktinėje beveik neliko mėgėjų. Užauginome naują ir konkurencingą žaidėjų kartą, sukūrėme profesionalesnį pagrindą ir tai yra svarbiausia“, - kalbėjo R.Breu.
Jis ketino sugrįžti į Edenšteteną, kuriame turi namą ir darbuotis su vietos jaunimu, tačiau liepą sulaukė skambučio iš Austrijos ir sutiko tapti puikiai pažįstamos Vienos „Austria“ vyriausiojo trenerio Manfredo Schmido asistentu.
Nepraėjus pusmečiui R.Breu sutiko imtis naujos avantiūros - keliauti prie Baltijos jūros ir bandyti padaryti tai, ko nepavyko niekam - atkelti nuo dugno Lietuvos futbolą. Penktadienį LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius 15min patvirtino, jog R.Breu - vienintelis likęs specialistas, kurio kandidatūra turėtų būti patvirtinta antradienį vykdomajame komitete.
„Praėjusį mėnesį Reinholdas jau lankėsi Lietuvoje. Su juo turėjome pokalbį, viską apsitarėme ir antradienį teiksime jo kandidatūrą Vykdomajam komitetui“, - 15min sakė generalinis sekretorius. E.Stankevičiaus teigimu, R.Breu buvo pats realiausias ir stipriausias kandidatas nuo pat pirmųjų paieškos dienų.
LFF Sužavėjo Rezultatai ir Sėslumas
LFF sužavėjo R. Breu pasiekimai Liuksemburge, todėl pasirinkimas buvo palankus būtent šiam kandidatui. E. Stankevičius teigė: „Man labai patiko jo sėslumas. Jis dešimt metų dirbo Liuksemburge ir ten pasiekė gerų rezultatų. Bendravome su šios šalies federacijos atstovais ir jie atsiliepė gražiais žodžiais. Dabar Reinholdas darbuojasi Austrijoje, tačiau turi susitarimą, kad klubas išvykti problemų nedarys“.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Jei antradienį Vykdomasis komitetas patvirtins R.Breu naujuoju techniniu direktoriumi, darbą Lietuvoje vokietis turėtų pradėti sausio mėnesį. Naujojo specialisto sutartis su LFF turėtų galioti iki 2024-ųjų. „Esame susitarę, kad treneris su savo žmona nuolat gyventų Lietuvoje. Jo vaikai jau suaugę, tad problemų persikeliant neturėtų kilti“, - atskleidė E.Stankevičius.
Belgijos Atstovo P. De Wilde Pakeitimas
Šiame poste vokietis pakeis rugsėjo pabaigoje su Lietuva atsisveikinusį belgą Patricką De Wilde. Jis su federacija turėjo dar metus galiojusią sutartį, tačiau ji buvo nutraukta abipusiu sutarimu. P.De Wilde Lietuvos futbolo federacijoje dirbo nuo 2019-ųjų ir rengė 2020-2024 metų LFF techninę strategiją, kurios tikslas - vystyti Lietuvos futbolą bei kelti meistriškumą šalyje. Specialistas iš Belgijos taip pat rūpinosi jaunųjų talentų ugdymo sistema „Anderlecht“, Lietuvos futbolui kasmet kainuojančia apie 0,5 mln. eurų.
Skambiai pristatyto specialisto pirmuosius darbus LFF vadovai vertino labai entuziastingai. Visgi bėgant metams belgo ambicijos slopo. 15min žiniomis, P.De Wilde pastaraisiais mėnesiais buvo įsivėlęs į konfliktus ne su vienu šalies treneriu, kuris turi palaikymą Vykdomajame komitete. Trintis ir nepasitenkinimas vis augo, kol galiausiai belgas sulaukė pelningo pasiūlymo iš Maroko - išsiskyrimas tapo neišvengiamas, abi pusės labai greitai paspaudė vieni kitiems rankas, sudėjo parašus ir pasuko skirtingomis kryptimis.
„Kai išsiskyrėme su Patricku, turėjome kelių kandidatų sąrašą, bet po nuotolinio pokalbio Reinholdas iš karto buvo mūsų favoritas. Kalbėjomės ir su neseniai Lietuvoje vykusioje futbolo konferencijoje viešėjusiu Stewartu Reganu, su UEFA atstovais - jie irgi buvo pasiūlę keletą kandidatų. Įdomu tai, kad į Renholdą buvome atkreipę dėmesį dar tada, kai rinkomės P.De Wildę, bet tada vokietis turėjo kontraktą su Liuksemburgu, o mes su jais žaidėme vienoje grupėje, tad nebuvo labai etiška imti jį iš oponentų ir kviestis pokalbio“, - 15min atskleidė E.Stankevičius.
V. Ivanausko Pozicijų Sutvirtinimas
Būsimajame Vykdomojo komiteto posėdyje antradienį bus sprendžiama ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Valdo Augustino Ivanausko ateitis. „Treneris pristatys savo nuveiktus darbus ir vėliau kitu klausimu posėdyje bus sprendžiamas jo likimas“, - pasakojo LFF generalinis sekretorius.
Visgi R.Breu atvykimas į Vilnių veikiausiai sustiprins ir V.Ivanausko galimybes išsaugoti karštą kėdę. Kaip žinia, naujasis techninis direktorius atvyksta iš vokiškos futbolo aplinkos, o dabartinis nacionalinės komandos strategas didžiąją savo profesionalios karjeros dalį, kaip ir R.Breu, praleido Vokietijoje ir Austrijoje.
1997-1998 m. sezoną abu puolėjai žaidė Austrijos „Bundesliga“: V.Ivanauskas tuo metu gynė ketvirtą vietą užėmusios Zalcburgo „Austria“ garbę, o R.Breu atstovavo septintą poziciją užėmusiam Vienos „Austria“ klubui. V.Ivanauskas puikiai kalba vokiškai, tad futbolo kuluaruose neabejojama, kad tikrai ras bendrą kalbą su naujuoju techniniu direktoriumi. LFF vadovai taip pat yra užsiminę, kad konsultuosis su naujuoju techniniu direktoriumi dėl rinktinių trenerių.
Lietuvos Futbolo Taurės Istorija
Pirmasis futbolo taurės turnyras Lietuvoje įvyko 1924 m. Tai buvo Kooperacijos taurė. Iki II pasaulinio karo vyko 3 jos turnyrai, nors oficialaus nacionalinės taurės statuso jis negavo, panašiai kaip ir kiti turnyrai. 1938 m. Po karo 1947 m. buvo įsteigta „Tiesos“ laikraščio taurė, kainavusi 8000 rublių.[1] Jai suteiktas nacionalinės taurės statusas, nors jos varžybose dalyvavo tik komandos, žaidžiančios LTSR, bet ne TSRS sąjunginėse futbolo lygose.
Taurės turnyrai pradėti rengti dienraščio „Tiesa“ iniciatyva, kuri ir įsteigė taurę, kuri visam laikui buvo įteikiama komandai, laimėjusiai trofėjų 5 kartus arba 3 kartus iš eilės. 1965 m. „Tiesos“ taurės turnyrai buvo labai plataus masto varžybos, kurios buvo vykdomos ne tik respublikos, bet ir miestų bei rajonų mastu. Dažniausiai turnyro formatas buvo toks, kad I etape žaisdavo rajonų komandos, II etape - didmiesčių komandos ir rajonų taurių laimėtojai (varžybos zonose), o III etapas būdavo pagrindinis - jame susikaudavo stipriausios didmiesčių, zonų komandos, taip pat prisijungdavo aukščiausiosios lygos komandos, jeigu jos nežaisdavo ankstesniuose etapuose.
1991 m. iš „Tiesos“ laikraščio taurės varžybų organizavimą perėmė Lietuvos futbolo federacija,[3] tad turnyras pakeistas - jis rengiamas nacionaliniu mastu, jame daugiausia dalyvauja tik pajėgiausios Lietuvos futbolo komandos. 2003 m. turnyras pavadintas „Tauro“ taure,[4] 2013 m. - LFF „Druskininkų Hermio“ taure, 2018 m.
Lietuvių Futbolo Bendruomenės Užsienyje: "Baltic Boys" Pavyzdys
Lietuvių futbolo aistra neapsiriboja tik Lietuva. Užsienyje gyvenantys lietuviai taip pat aktyviai dalyvauja futbolo veikloje, kuria savo komandas ir buria bendruomenes. Puikus pavyzdys yra Skantorpe (Anglija) įkurta komanda „Baltic Boys“.
40-metis Vitalijus Abušenko, kilęs iš Karmėlavos ir gyvenantis Skantorpe jau 12 metų, teigia: „Taip išeina, kad per futbolą kitų šalių kultūras supažindinam su savo kultūra.“ Pasak pašnekovo, kaip ir dauguma tautiečių, jis paliko Lietuvą dėl finansinių priežasčių, tačiau be planų sugrįžti. „Visą butą išpardavėm, nepalikome sau šanso grįžti, sakome, jokių grįžimų. Versimės per galvą ir tvirtinsimės čia, Anglijoje."
V. Abušenko pamena, kad „Baltic Boys“ komanda atsirado visai atsitiktinai, vieno kultūrinio renginio dėka susijusio su pasaulio futbolo čempionatu, kai Skantorpo lietuvių bendruomenei teko sutelkti jėgas. ,,Susikūrė ta [lietuvių] bendruomenė ir reikėjo veiklų kažkokių, tai visur mes ėjom į visokius renginius." Pasak pašnekovo, jis surinko futbolo komandą padavęs skelbimus, nors iš pradžių buvo skeptiškas dėl idėjos pasisekimo. ,,Sudalyvavome tam bendruomenių turnyre, po to turnyro, aišku, ėjome visi atšvęsti. Susitikome bare, apsitarėme, ir nusprendėme, kad reikia tęst tą futbolą, kad jau taip."
Vitalijus Abušenko įkūrė Skantorpo lietuvių bendruomenę kartu su Egle Duriene 2018. Nors Skantorpo miestelyje lietuvių yra pakankamai daug, Eglė Durienė atskleidė, kad jų tikslaus skaičiaus dar nepavyko nustatyti. „Galima pasakyti tik tiek, kad lyginant miesto dydį su kitais miestais, lietuvių tankis Skantorpo mieste dažnai pranoksta kitus didesnius miestus.“ Nors tikslių priežasčių kodėl tiek daug lietuvių renkasi Skantorpą taip pat nėra, Eglė Durienė teigia, kad tautiečiai atvyksta čia dėl gausių darbo pasiūlymų.
„Aš visad sakau, futbolas iškilo iš bendruomenės. O man jis patiko, tai aš taip ir griebiausi, labai norėjau, bijojau, bet norėjau,“ - prisimena „Baltic Boys“ įkūrėjas Vitalijus Abušenko. Pasak pašnekovo, jis nėra vienintelis asmuo už futbolo komandos vairo ir jam talkina profesionalus futbolo treneris Dovijus Česnulis, dirbantis Donkasterio „Rovers“ klube. „Mes vienas kitą papildome." Lapkričio 9 dieną Kaune vyko 2020 - 2021 metų UEFA A licencijų ir diplomų įteikimo šventė. Futbolo trenerių rengimo asociacija (FTRA) į tolimesnį treniravimo kelią išleido 25 futbolo trenerius.
2020 - 2021 m. „Baltic Boys“ komanda yra remiama vietos lietuvių verslų, tačiau Vitalijus neslepia, jog iš pradžių jam teko investuoti nemažai savo asmeninių lėšų į komandos išlaikymą. „Pradžioje patys save išsilaikėme, daug investavau savo pinigų, - daugybę, žmona mane bardavo,“ - šypteli pašnekovas. Skantorpo lietuviškas restoranas „Klumpė“ yra ne tik „Baltic Boys“ rėmėjas, tačiau atlieka ir „būstinės“ vaidmenį. „Mes einam į tą lietuvišką restoraną, būstinė ten mūsų, vadinkime. Ten mūsų trofėjai sudėti, nuotraukų daug yra pridėta."
Vitalijus Abušenko teigia, kad Skantorpo lietuviškoji futbolo komanda subūrė ne tik lietuvių, tačiau ir įvairių tautybių žmones: lenkus, rusus, brazilus, portugalus, rumunus, netgi vieną ispaną. „Mane tas žavi, man tai labai patinka su daugybe kultūrų žaisti. Aš visada sakau žaidėjams: „Pagalvokit, kaip smagu turėtų būti, žaidžiate komandoje su brazilais, lenkais, rumunais, portugalais, kurie moka futbolą, kurie gyvena futbolu. Futbolas jiems viskas yra."
Nors komanda pritraukė daug skirtingų tautybių ir kultūrų žmonių, kartais kalbos barjeras tampa didžiausiu iššūkiu. „Ne visi moka tą anglų. Iššūkis yra priversti visus kalbėti viena kalba, kad nesigrupuotų čia lenkai į lenkus." Norintiems prisijungti prie komandos griežtų įstojimo reikalavimų nėra, tačiau potencialūs komandos nariai turi būti pilnamečiai, nuo 18. Lietuvių įkurta futbolo komanda taip turi simbolinį mokestį ir vidines taisykles. „Už futbolo ribų, už treniruočių nekontroliuojame mes jų [žaidėjų]. Būna, kai kurie ateina po gero vakarėlio į varžybas, tai būna išvaryti. Yra tos taisyklės“, - su šypsena sako Vitalijus.
Be „Baltic Boys“, Vitalijus Abušenko ir Dovijus Česnulis kartu rūpinasi prieš metus įkurta vaikų futbolo akademija „Baltic Boys Football Academy“, kurioje yra jau virš 50 vaikų. Pasak Vitalijaus, anksčiau idėja turėti vaikų futbolo akademiją atrodė kaip tolima svajonė. „Apie akademiją Dovijus seniai man užsiminė, sakė, smagu būtų vaikus treniruoti, nes jis pats vaikų treneris yra Donkasteryje." Galimybė gyventi Anglijoje bei turėti „Baltic Boys“ komandą ir vaikų akademiją daro Vitalijų Abušenko neapsakomai laimingu, ir jis džiaugiasi, kad jį likimas suvedė su Dovijumi Česnuliu. ,,Aš išvis euforijoje nuolat, niekada nemaniau, kad gyvensiu Anglijoj, turėsiu čia komandą ir dar vaikų akademiją, tai čia išvis man kosmosas, svajonių išsipildymas. Svajonė, apie kurią net nesvajojau."
Futbolas: Kas Tai?
fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (1 vartininkas, 4 gynėjai, 3 saugai ir 3 puolėjai; dėl žaidimo taktikos žaidėjų pasiskirstymas gali būti ir kitoks, pvz., 1-4-4-2). Žaidžiama stačiakampėje 90-120 m ilgio, 45-90 m pločio aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio vartai su tinklu. Futbolą galima žaisti ir mažose aikštėse bei stadionuose skersai futbolo aikštės, pastatant mažesnių matmenų nešiojamuosius vartus; taip dažniausiai žaidžiama per treniruotes, žaibo turnyrus, veteranų ir vaikų varžybas. Kamuolys odinis, pripučiamas, jo apskritimo ilgis 68-70 cm, masė 410-450 g (moterų ir jaunių mažesnis ir lengvesnis). Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su 10-15 min pertrauka, moterys - po 40 min su 15 min pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai. Žaidėjai avi trumpaauliais (su kapliukais paduose) futbolo batais. Kamuolys varomas kojomis (vartininkas baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis). Draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti varžovui koją, laikyti jį, stumti rankomis. Tam tikrais atvejais draudžiama puolančiosios komandos žaidėjui būti arčiau varžovo vartų negu kamuolys smūgio metu, kai jį smūgiuoja komandos draugas; ši pražanga vadinama nuošale. Už taisyklių pažeidimą skiriama geltonoji arba raudonoji kortelė prasižengusiam futbolininkui, baudos arba laisvasis smūgis į prasižengusiojo komandos vartų pusę. Sąmoningai pažeidus taisykles savo baudos aikštelėje varžovai muša baudinį nuo 11 metrų žymos. Jeigu kamuolys, paskutinį kartą liestas besiginančios komandos žaidėjo, išrieda už vartų linijos, tos komandos vartų pusėje skiriamas kampinis (jį muša varžovai).
Žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, buvo žinomi Egipte, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse, Graikijoje, Romoje daugiau kaip 3000 m. prieš Kristų. Dabartinis futbolas pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje. 1855 Sheffielde įkurtas pirmasis futbolo klubas; 1863 futbolas atskirtas nuo regbio. 1900 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internationale de Football Association, FIFA; 2022 jai priklausė 211 nacionalinių organizacijų). Nuo 1930 kas 4 m. rengiami pasaulio futbolo čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Populiarėja salės futbolas ir paplūdimio futbolas (žaidžiama smėlio aikštėje). Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus pagal šiek tiek pakeistas futbolo taisykles. Salės futbolą žaidžiama 2 kėlinius po 20 min salėje, krepšinio ar rankinio aikštelėje; vartų dydis 3 × 2 m, baudinys smūgiuojamas iš 6 metrų.
Geriausi pasaulio futbolininkai: R. Charltonas, Stanley Matthewsas (Jungtinė Karalystė), R. M. Zamora, A. Di Stéfano, P. C. Maldini, D. Zoffas, R. Baggio, F. Cannavaro, Raymondʼas Kopa (Prancūzija), M. Platini, Z. Y. Zidane’as, M. van Bastenas, J. Cruyffas, Eusébio, L. Figo, C. Ronaldo, F. Puskásas, G. Mülleris, F. Beckenbaueris, L. Jašinas, Eduardas Strelcovas (SSRS), O. Blochinas, George’as Weah (Liberija), L. Modrićius, R. Lewandowskis, Garrincha, Pelé, Ronaldo, Ronaldinho, Romário, Rivaldo, Kaká, Neymaras (Brazilija), D. A. Maradona, L. Messi ir kiti.
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-12 (neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte - 19 a. pabaigoje). 1922 įvyko pirmosios futbolo pirmenybės (pradėjo 10, baigė 5 komandos). 1923 Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė suspenduota 1944, atkurta 1991). 1924 Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nuo 1947 rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947-91 Tiesos taurės) turnyrai, nuo 1995 dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. 1946 ir 1947 Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, 1983 jaunimo rinktinė - SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. Vilniaus Žalgiris 1987 tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, 1990 - Baltijos šalių čempionu. 2019 Lietuvos vaikinų iki 21 m. futbolo rinktinė. Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970, nuo 1994 rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai. SSRS olimpinėje rinktinėje žaidė A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, S. Baranauskas, V. Ivanauskas, V. Jurkus, V. Sukristovas (1988 Europos vicečempionas); A. Janonis ir A. Narbekovas 1988 tapo Seulo olimpinių žaidynių čempionais. Europos jaunių (16 m.) čempionu tapo V. Baltušnikas (1985), vicečempionais - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas, D. Kazlauskas (visi 1984), 3 vietos laimėtojais - R. Kapustas, G. Staučė (abu 1986), Europos jaunių (18 m.) čempionu - G. Staučė (1988), vicečempionais - R. Bubliauskas, V. Ivanauskas (abu 1984). Kiti žymiausi futbolininkai: V. Balčiūnas, S. Danisevičius, Z. Ganusauskas, P. Glodenis, E. Jankauskas, S. Krocas, R. Marcinkus, S. Penkauskas, S. Ramelis, E. Riabovas, V. Saunoris, V. Tučkus, B. Zelkevičius; K. Andziulis (nuo 1965) ir R. Juška (nuo 1983) turi nuolatinę FIFA teisėjo kategoriją.
Naujas Techninis Direktorius: LFF Pranešimas
Kaip rašo federacijos pranešime, juo tapo 51-erių specialistas iš Vokietijos Reinholdas Breu. Su specialistu bus pasirašyta trejų metų sutartis. Per savo futbolininko karjerą R. Breu rungtyniavo Vokietijos ir Austrijos klubuose, o sportininko karjerą baigė 2002 metais. Vėliau naujasis LFF techninis direktorius trejus metus dirbo „Eintracht Trier“ akademijos vadovu, o 2011-aisiais jo kelias pasuko į Liuksemburgą, kur tapo šios šalies futbolo federacijos techniniu direktoriumi.
„Naujasis techninis direktorius jau lankėsi ir Lietuvoje, kur jam buvo pristatyta P. De Wilde parengta techninė strategija ir nuveikti darbai, taip pat turėjome detalių diskusijų apie jo darbo principus ir viziją. R. Džiaugiamės R. Breu ilgalaike patirtimi ir investuojame į ilgalaikį bendradarbiavimą“, - kalbėjo LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
LFF Reikalavimai ir Iniciatyvos
Lietuvos futbolo sirgaliai ir bendruomenė kelia tam tikrus reikalavimus LFF, siekdami didesnio skaidrumo ir demokratijos valdymo procesuose:
- Reikalaujama LFF eilinę konferenciją surengti federecijos praktiką atitinkančiu laikotarpiu - gegužės mėnesį. Konferencija turi būti vieša, prieinama žurnalistams. Balsavimai turi būti atviri.
- Reikalaujama LFF prezidentą rinkti viešai, atviru balsavimu iš kelių (mažiausiai dviejų) kandidatų.
- Reikalaujama leisti dalyvauti rinkimuose į LFF prezidento postą Lietuvos futbolo sirgalių kandidatui Pauliui Malžinskui. Paulius Malžinskas įrodė savo gebėjimus vadovauti futbolo organizacijai būdamas Sekmadienio futbolo lygos prezidentu.
Paulius Malžinskas (g. 1970 m. birželio 21 d. Vilniuje) - buvęs futbolininkas, dabar Lietuvos futbolo teisėjas, nuo 2001 m. buvo skiriamas FIFA arbitru ir kurį laiką buvo vienintelis tarptautinės kategorijos aikštės teisėjas iš Lietuvos. 2005 m. prie jo prisijungė Audrius Žuta, o 2008 m. pastarąjį pakeitė Gediminas Mažeika. Teisėjauja Lietuvos A Lygos varžybose bei tarptautiniuose susitikimuose (Atrankose į pasaulio ir Europos čempionatus). Sekmadienio futbolo lygos prezidentas.
tags: #lietuvos #futbolo #federacija #wikipedia