Laikas parodys, ar dabartinis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas Vilniuje bent kiek sumažins kritiką, nukreiptą į federacijos ir vyriausybės atstovus. Šiame straipsnyje apžvelgiama LFF stadiono istorija, dabartinė situacija ir ateities perspektyvos, atsižvelgiant į informaciją apie kitus Lietuvos stadionus ir futbolo infrastruktūrą.
Stadiono įsigijimas ir pirmieji darbai
LFF įsigijo stadioną Liepkalnio gatvėje, Stoties rajone, už 2 mln. 200 tūkst. litų. Dar 200 tūkst. litų buvo investuota į dokumentų ir leidimų sutvarkymą. Tai buvo pradinės investicijos į naująjį "nacionalinį" stadioną.
Rekonstrukcijos planai ir finansavimas
Federacija planavo kuo greičiau padengti stadioną nauja dirbtine danga ir paversti jį trečiosios UEFA kategorijos stadionu. Jei nereikėtų perkelti dujų linijos prie vienos iš tribūnų, stadiono sąmata siektų apie 11-12 mln. litų, o jei reikėtų - apie 16 mln. litų.
Stadiono paskirtis
LFF pabrėžė, kad stadionas bus skirtas ne tik nacionalinėms rinktinėms, bet ir vaikams bei mėgėjams. Dirbtinė danga buvo pasirinkta dėl jos tinkamumo įvairiems žaidėjams. Panašios dangos jau buvo įrengtos Kėdainiuose, Gargžduose, Panevėžyje ir Kaune.
"Vėtros" klubo palikimas
Apie Vilniaus "Vėtros" klubą, anksčiau šeimininkavusį stadione, primindavo tik kartais užsukantys antstoliai ir bankroto administratorius. LFF išreiškė pasiryžimą perpirkti turtą, jei susitars su administratoriumi dėl realios kainos.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kiti Lietuvos stadionai
Straipsnyje taip pat minima Karmėlavos stadionas, kuris yra panašaus lygio kaip Garliavoje, tik šiek tiek mažesnis. Dėl sudėtingos sklypo konfigūracijos nebuvo galima suprojektuoti tarptautinius standartus atitinkančio futbolo stadiono, tačiau į rekonstrukcijos projektą savivaldybė įtraukė daug naujų idėjų. Šalia stadiono atsirado dviračių remonto stotelė, multifunkcinis blokas su nemokamu internetu ir galimybe įkrauti telefonus. Taip pat įrengta šuoliaduobė, rutulio stūmimo sektorius, krepšinio, tinklinio ir lauko teniso aikštelės, žiūrovų tribūnos, lauko treniruokliai, aptverta vaikų žaidimo aikštelė, apšvietimas ir sanitariniai mazgai.
Kauno rajono savivaldybė per pastaruosius metus atnaujino stadionus ir sporto aikštynus Jonučiuose, Ežerėlyje, Domeikavoje, Neveronyse, Raudondvaryje, Linksmakalnyje ir Vilkijoje. Garliavoje įrengtas tarptautinius reikalavimus atitinkantis futbolo stadionas, o Čekiškėje - greituminių automodelių trasa.
Dariaus ir Girėno stadionas Kaune
Kaune esantis Dariaus ir Girėno stadionas pasižymi 15 tūkst. sėdimų vietų, stogu virš tribūnų, dviem didžiuliais ekranais, automatiškai laistoma ir šildoma žalia veja bei aukščiausios kokybės bėgimo takais. Stadiono statybai nuo pamatų prireikė 11 tūkst. kub. metrų monolitinio gelžbetonio, 3,5 tūkst. kub. metrų surenkamų gelžbetonio gaminių ir apie 1,5 tūkst. tonų metalo konstrukcijų. Po hibridine žalia veja išvedžiota net 33 km šildymo vamzdelių.
Šis stadionas yra didžiausias Lietuvoje ir vienas moderniausių Baltijos šalyse. Per koncertus stadionas gali talpinti dvigubai didesnę publiką. Vidaus patalpose įrengti nauji persirengimo kambariai, spaudos konferencijų salė, įstiklintos VIP tribūnos, studija TV transliacijoms ir kitos šiuolaikiškų standartų stadionams būtinos erdvės.
Incidentas ir tribūnų remontas
Po incidento, kai į Pietų C tribūnoje atsivėrusią skylę įsmuko keli sirgaliai, V. Buzmakovas paliko visas LFF struktūras. LFF ėmėsi remonto darbų, samdydama įmonę, kuri atsakingai ir kokybiškai atliko darbus. UEFA atstovai taip pat atidžiai stebėjo šiuos darbus.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Dabartinė stadiono būklė ir naudojimas
Praėjusiais metais stadione paklota naujausios kartos dirbtinė danga, kuri kasmet įvertinama ekspertų iš užsienio ir turi aukščiausią FIFA dviejų žvaigždučių kokybės standarto sertifikatą. Stadione vyko ne tik futbolo varžybos, bet ir regbio treniruotės, Lietuvos dainų šventės Šokių diena "Sodauto" ir madų kolekcijos pristatymas. 2015 metais modernizuotas stadiono apšvietimas, kuris atitinka poreikius aukštos kokybės televizijos transliacijoms.
Stadiono istorija ir rekonstrukcijos
Iki 2004 metų stadionas vadinosi "Lokomotyvo" stadionu. Po rekonstrukcijos jis tapo į sostinę persikėlusio "Vėtros" klubo stadionu. 2010 metų pabaigoje LFF išsaugojo stadioną reikmėms išpirkdama iš "DnB Nord" banko, kuriam stadionas buvo atitekęs dėl "Vėtros" klubo nevykdytų finansinių įsipareigojimų. 2011 m. pavasarį pradėta rekonstrukcija, o rugsėjo mėn. įrengta standartinių matmenų dirbtinė danga. 2015 m. atlikta galimybių studija tolimesnei plėtrai. Praplėtus tribūnas ir apdengus jas stogu, stadiono talpa išaugtų iki daugiau 8 tūkstančių vietų (dabartinė talpa - apie 5 tūkst.). Vietoje mažosios treniruočių aikštelės būtų įrengtas nepilnų matmenų futbolo maniežas. Atlikus patobulinimus stadionas atitiktų UEFA 4 kategorijos reikalavimus.
Futbolo stadionų situacija Lietuvoje
Aukščiausio lygio rungtynėms Lietuvoje yra tik viena vieta - LFF stadionas. Jame namų rungtynes žaidžia dvi aukščiausiosios lygos komandos "Žalgiris" ir "Trakai", žaidžia kelios žemesnių lygų komandos, vyksta jaunių ir mėgėjų futbolo dvikovos, rengiamos konferencijos ir organizuojami kultūriniai renginiai.
LFF pozicija ir ateities planai
LFF prezidentas Julius Kvedaras džiaugiasi, kad federacijai buvo pasiūlyta perimti stadioną, ir pabrėžia, kad būtina pastatyti Nacionalinį stadioną Vilniuje. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad LFF stadionas yra trumpalaikis sprendimas, o Nacionalinio stadiono poreikis yra milžiniškas.
LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas atskleidė, kad LFF svarsto LFF stadiono plėtros galimybes ir artimiausius rekonstrukcijos darbus. Užsienio specialistai atliko galimybių studiją ir paskaičiavo, kad Liepkalnyje galima pastatyti apie 15 tūkst. vietų stadioną. Planuose numatyta renovuoti visą pagrindinę tribūną, išplėsti patalpas rungtynių dalyviams, žiniasklaidai, VIP svečiams, atnaujinti kitas tribūnas ir įrengti nepilnų matmenų futbolo maniežą. Suplanuotiems darbams reikia apie 4,5-5 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Kokio dydžio stadiono reikia?
E. Eimontas teigia, kad Lietuvai šiuo metu reikalingas apie 20 tūkst. vietų stadionas, ir būtų logiška statant stadioną palikti plėtros galimybę. Anot jo, vertinant pasaulinius investicijų standartus pagal kainą vienai vietai, pats optimaliausias variantas - 40 tūkstančių žiūrovų talpinantis stadionas.
LFF valdomi stadionai
Vilniuje LFF priklauso stadionas Liepkalnio gatvėje su pastatu, kuriame yra įsikūrusi pati federacija. LFF norėtų pastatyti bazę Lietuvos rinktinėms, įrengti tam tikrą kiekį aikščių rinktinei, išsaugant ir šiuos stadionus. Federacija nori, kad sporto paskirtis išliktų.
Klaipėdos centrinis stadionas
Klaipėdos centrinio stadiono dirbtinės dangos futbolo aikštės nuoma sportininkams kainuos kur kas brangiau. Naujoji dirbtinė danga futbolo aikštynuose kainavo per 300 tūkst. eurų.
Jurbarko miesto stadionas
Jurbarko miesto stadionas netinka nei aukščiausios, nei žemesnės Lietuvos futbolo lygos varžyboms. LFF pateikė išvadas, kuriose nurodomi esminiai stadiono trūkumai.
Dariaus ir Girėno stadionas - 100 metų
Dariaus ir Girėno stadionas mini savo 100-metį ir įsteigė apdovanojimus, skirtus pagerbti tuos, kurie prisideda prie Lietuvos sporto ir kultūrinio gyvenimo. Šiemet Kaunas švenčia ypatingą įvykį - vienas svarbiausių Lietuvos sporto ir pramogų objektų mini savo 100-metį. Šia išskirtine proga stadionas įsteigė apdovanojimus, skirtus pagerbti asmenis ir organizacijas, kurios prisideda prie sporto ir kultūros puoselėjimo. Spalį vykusių Lietuva - Rumunija rungtynių metu stadiono vadovybė apdovanojo Lietuvos futbolo federacijos prezidentą Edgarą Stankevičių už federacijos indėlį į šalies sporto vystymą.
tags: #lietuvos #futbolo #federacijos #stadionas #planas