Didžiosios sporto pergalės neatsiejamos nuo euforijos, sirgalių triukšmo ir arenų ar stadionų garsiakalbiuose skambančių pergalės dainų. Neoficialiu viso pasaulio sporto himnu galima laikyti legendinės grupės „Queen“ kūrinį „We Are The Champions“. Tačiau Lietuvoje sporto himnų kūrimo tradicija turi savitą istoriją, kurią verta panagrinėti.
M. Mikutavičiaus indėlis į sporto himnų kūrimą
Marijonas Mikutavičius - muzikantas, laidų vedėjas ir kūrybingas žmogus, kurio nuomonė įvairiais gyvenimo klausimais yra įdomi daugeliui lietuvių. M. Mikutavičius neįsivaizduoja savo gyvenimo be sporto ir atidžiai seka pasaulio futbolo čempionatą. Jis sukūrė ne vieną sporto tematikos dainą, įėjusią į istoriją, tokias kaip „Trys milijonai“, „Nebetyli sirgaliai“ ir „Ryto“ himnas.
„Trys milijonai“ - Lietuvos sporto himnas
Prieš 20 metų, Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms, buvo sukurta daina, kuri iki šiol lydi Lietuvos sportininkus visame pasaulyje - Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“. Kūrinys greitai tapo Lietuvos sporto himnu, nors M. Mikutavičius tikrai nemanė, kad jo daina bus tokia populiari.
M. Mikutavičius prisimena: „Pirmą kartą „Tris milijonus“ gyvai dainavau per olimpiečių sutiktuves. Išgirdau, kad žmonės moka žodžius mintinai ir dainuoja kartu su manimi. Tada ir supratau, ką iš tiesų padarėme.“
Daina „Trys milijonai“ jau 20 metų griaudžia visur, kur tik nukeliauja Lietuvos sportininkai. Šią dainą kartu su Marijonu traukia ne tik sirgaliai, bet ir patys atletai. Ne vienas yra prisipažinęs, kad pakilūs akordai bei patriotiški žodžiai išspaudė ir ašarą. Dažniausiai - džiaugsmo. Nors kartais ir apmaudo - tada, kai, anot priedainio „tik per klaidą netapom mes čempionais“.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Jonas Kazlauskas, 2000 m. atvedęs Lietuvos rinktinę ant olimpinių žaidynių garbės pakylos, prisipažino: „Tada įsiminė nuolat skambėjusi Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“ - kai tik ji suskamba, aš visuomet iškart prisimenu Sidnėjų.“
M. Mikutavičius pasakoja, kad tuo metu su „Tangomanijos“ kolektyvu rengėsi per Lietuvos televiziją nušviesti Sidnėjaus olimpines žaidynes. Ir laidos prodiuseris Aurelijus Silkinis be jo žinios pažadėjo LRT vadovams, kad jis sukurs sporto himną. Taip jis buvo pastatytas prieš faktą ir turėjo kurti.
Pasak M. Mikutavičiaus, „Tada, kai tekste atsirado žodis „čempionai“. Nes tiesiog gerai rimavosi. Man tuo metu atrodė, kad būtent toks skaičius apibrėžia mūsų valstybę. Priedainį sukūriau pakankamai greitai. Visa kita užtruko kiek ilgiau.“
Muzikos bendraautoriai - Andrius Kauklys, Marius Narbutis ir Darius Vaičiulis iš „Happyendless“. M. Mikutavičius nunešė jiems įrašą ir paprašė sukurti aranžuotę. Jis norėjo labiau roko stiliaus, o „Happyendless“ eksperimentavo su šokių muzika. Taip pat buvo pasitelkti operos dainininkai Deividas Staponkus, Audrius Rubežius ir Asta Krikščiūnaitė, kurie pridėjo muzikai didingumo jausmo.
M. Mikutavičius teigia, kad kurdamas „Tris milijonus“ buvo labai įkvėptas futbolo himnų. Jis turėjo jų pririnkęs gal 15 ar 20 ir senesnių, ir modernesnių dainų. Jam tai buvo labai įdomus žanras. Gal būtent todėl „Trijuose milijonuose“ atsirado ir publikos garsai pradžioje, pragrojimuose, minios ošimas ir panašūs dalykai. Nes futbolo himnuose, ypač britų, labai dažnai būdavo naudojami interaktyvūs garsai, komentatorių balsai. Todėl, be jokios abejonės, turėjo tam tikrą pagrindą ir įsivaizdavo, kaip turi skambėti sporto himnas. Jam atrodė, kad jis turi būti galingas ir dainuojama visa jėga.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Daina „Trys milijonai“ padarė didelę įtaką M. Mikutavičiaus karjerai. Jis jau buvo žinomas, nes dirbo televizijoje. Tačiau kai parašai tokią dainą, kažkuria prasme įsirašai į istoriją, net jei ji ne visiems atrodo šedevras. Bet kuriuo atveju savo socialiniu poveikiu ji buvo viena kertinių dainų. Jis tikrai jautė, kad jo statusas kažkiek pasikeitė.
Kiti M. Mikutavičiaus kūriniai sporto tematika
2011 m. Lietuvos vykusiam Europos krepšinio čempionatui kartu su Andriumi Borisevičiumi M. Mikutavičius sukūrė šio turnyro himną „Nebetyli sirgaliai“. Taip pat dainavo ir „Lietuvos ryto“ komandos himną „Laikas būti pirmiems“.
M. Mikutavičius teigia, kad „Nebetyli sirgaliai“ irgi buvo užsakymas, o „Laikas būti pirmiems“ kūrė ne jis, tačiau tuo metu dirbo „Lietuvos ryto“ redakcijoje, tai vyriausiasis redaktorius jam pasiūlė atlikti šią dainą ir negalėjo atsisakyti.
„Bliamba juk aš tave myliu“ - meilės daina su futbolo prieskoniu
M. Mikutavičius prisimena, kad „Bliamba juk aš tave myliu“ buvo labiau meilės daina atsispiriant nuo futbolo. Tai buvo laikmetis, kai jis su draugais labai žiūrėdavo futbolą ir kartais juokdavosi, kad jeigu mergina trukdo žiūrėti futbolą, tai reikia mesti merginą. Tačiau gyvenimas parodė, kad futbolą kai kuriems mesti lengviau nei merginą.
Tai buvo daina su „humorėliu“, kai vaikinas dingsta žiūrėti futbolo rungtynių. Jis prisiekinėja, kad labai myli merginą, tiesiog jam kartais reikia su draugais išeiti pažiūrėti futbolą ir pabūti vyriškoje kompanijoje. Daina sukurta laikmečiu, kai Lietuvos futbolas buvo savotiškame pakilime - turėjome tokių žaidėjų kaip Edgaras Jankauskas, Tomas Danilevičius, Marius Stankevičius, sužaisdavome lygiosiomis su Ispanija, Vokietija, Italija. Tada buvo daugiau tikėjimo, kad galime patekti į tokias futbolo šventes, kaip dabar Katare vykstanti Pasaulio taurė.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Futbolo dainų istorija ir reikšmė
Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti milijonus gerbėjų. Natūralu, kad ši sporto šaka įkvepia ir kūrėjus. Daugelis futbolo klubų turi savo himnus, kurie skamba prieš rungtynes ir po jų. Taip pat yra daug dainų, skirtų futbolui ir jo gerbėjams.
Gargždų „Bangos“ fenomenas ir skulptūros idėja
Gargždiškiai diskutuoja, kad miestelyje galėtų atsirasti skulptūra futbolui ir legendinei komandai Gargždų „Banga“. Nauja idėja Gargžduose pastatyti skulptūrą, skirtą futbolui, jau sulaukė palaikymo.
„Visur Lietuvoje ir pasaulyje gyvas legendinis „Bangos“ šūkis „Kas laimės, kas laimės - Gargždų „Banga“ - išties garsina mūsų miestelį. Be to, futbolo tradicija yra ne tik praeities, bet ir šių dienų legenda, kasmet garsinanti mūsų miesto vardą“, - teigiama iniciatyvoje.
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas entuziastingai sutiko šią idėją. „Netrukus „Banga“ kaip tik švęs 50-ąjį jubiliejų, galėtume įamžinti futbolo tradicijas Gargžduose, - svarstė V. Dačkauskas. - Pritarčiau, jei stadione, ar šalia stadiono atsirastų skulptūra futbolui. Juolab, kad futbolo tradicijos Gargžduose buvo gyvos ir prieškariu, ne tik sovietmečiu. Istoriniuose šaltiniuose randama informacijos, kad tuomet, kai Gargžduose 60 proc. gyventojų buvo žydai, čia žaidė jų įkurta komanda „Makabi“, o gargždiškių komanda žaidė pasivadinusi „Ąžuolyno“ vardu. Manau, kad jaunimo idėja gera, tikiu, kad sulauks ir bendruomenės pritarimo“, - sakė V.
VŠĮ „Gargždų futbolas“ vadovas Rimantas Mikalauskas teigia, kad apie „Bangos“ ir futbolo įamžinimą pagalvojęs jau tuomet, kai gargždiškiai plačiai aptarinėjo skulptūros cepelinams idėją.
„Žinoma, kad man ši idėja patinka, juk esu futbolą populiarinančios įstaigos vadovas. Smagu, kad ir jaunimas mato prasmę įamžinti futbolą Gargžduose. Galbūt tiktų tokią skulptūrą pastatyti netoli stadiono, tačiau tai tik viena iš galimų vietų. Reikėtų pasitari su bendruomene, galbūt paskelbti konkursą, kad būtų pasiūlyta geriausia vieta, geriausia idėja skulptūrai, - svarstė „Gargždų futbolas“ direktorius. - Manau, kad neužtektų pastatyti futbolo kamuolio ar futbolo batelių skulptūrą, nes Gargždų „Banga“ yra ne vien tik profesionali futbolo komanda. Tai ir vaikai, kurie mokosi žaisti futbolą, ir jų tėveliai, bendruomenė, sirgaliai ir aistruoliai, privatūs rėmėjai nuolat palaikantys futbolo idėją ir savivalda, kuri iš dalies finansuoja ir palaiko futbolo tradicijas Gargžduose. Vien futbolo kamuolys neatspindėtų Gargždų „Bangos“ legendos dvasios“, - sakė R. Mikalauskas.
Nacionaliniai himnai ir sportas
Lietuvos Respublikos himnas - Tautinė giesmė - neatsiejama pačių stipriausių Lietuvos krepšinio klubinių komandų ir šalies rinktinės tarptautinių rungtynių dalis. Kartu tautinę giesmę traukiantys lietuviai kelia kitų šalių piliečių susižavėjimą ir pavydą. Iš širdies giedamas himnas - vienas skiriamųjų Lietuvos krepšinio sirgalių bruožų.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai himnas yra trumpinamas, o tai sukelia pasipiktinimą. Krepšinio aistruoliai atviru laišku apeliavo į Lietuvos sportininkų delegacijos vadovus, kad šie taisytų padėtį ir pareikalautų, kad Tautinė giesmė nebūtų trumpinama.
Dar didesnis skandalas Ispanijoje kilo po to, kai sporto rūmų apsaugos darbuotojas suplėšė Lietuvos vėliavą. Ispanas trispalvę išniekino bandydamas nuplėšti nuo koto, kurio į rūmus nebuvo galima įsinešti.
Per šių metų gegužės pabaigoje Čekijoje vykusias draugiškas Čekijos ir Lietuvos futbolo rinktinių varžybas skambėjo ne Lietuvos, o Latvijos himnas. Rungtynių lankstinukuose išspausdinta Latvijos vėliava. Po incidento atleisti du ir nubaustas vienas Čekijos futbolo asociacijos atstovas.