Kasmet Lietuvos futbolo gerbėjai su viltimi laukia naujo sezono, tikėdamiesi, kad A lygos klubai nustebins savo pasirodymais Europoje. Futbolo komandos sėkmė dažnai tiesiogiai priklauso nuo žaidėjų atlyginimų fondo. Tai paaiškinama efektyvios rinkos fenomenu, kai geresni atletai uždirba solidžiau, o daugiau tokių futbolininkų turintis klubas dažniau džiaugiasi pergalėmis.
Finansiniai iššūkiai ir atlyginimų skirtumai
UEFA duomenimis, pagal klubų atlyginimų biudžetus Lietuva yra Senojo žemyno autsaiderė. Palyginimui, didžiojo Europos futbolo lygų penketo (Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos) aukščiausiųjų divizionų klubai algoms per metus skiria vidutiniškai 68 mln. eurų, o Lietuvos A lygos rodiklis - tik 0,2 mln. eurų. Tai net 340 kartų mažiau nei didžiųjų lygų vidurkis, nuo lenkų atsiliekame 16, nuo švedų - 24 kartus.
Pakeisti tokią padėtį labai sunku. Norint daugiau investuoti į atlyginimus, būtina gauti daugiau pajamų. Pastaruosius dešimtmečius pagrindinis sporto augimo variklis yra uždarbis iš televizijos transliacijų, o jų Lietuvoje tiesiog nėra. Parduodamų bilietų į rungtynes dalis Europoje taip pat labai svarbi, tačiau mūsų šalies gyventojai jų gyvai stebėti neina. Nesusijusių rėmėjų lėšos maitina Europos, bet ne Lietuvos klubus. Mūsų šalies komandos gyvena iš steigėjų, dalininkų finansinių injekcijų, keli klubai dar prisiduria už dalyvavimą UEFA turnyruose.
Lietuvos sporto istorija ir futbolo ištakos
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus).
1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Valstybinė parama ir sporto bazės
1932 įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Lietuvos futbolo čempionatų pradžia ir tarptautinis pripažinimas
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Pirmosios tarptautinės rungtynės ir olimpinis debiutas
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9.
Pokario laikotarpis ir sporto sistemos transformacija
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90).
Sporto kolektyvai ir mokymo programos
Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis.
Lietuvos sportininkų pasiekimai SSRS rinktinėse
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis ir nauji iššūkiai
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 išvažiavo sportuoti į užsienio klubus.
Lietuvos futbolo klubų pasirodymas UEFA turnyruose per pastarąjį penkmetį
2021 metai
- Klubai: „Žalgiris“, „Kauno Žalgiris“, „Panevėžys“ ir „Sūduva“
- Bendras rungtynių skaičius: 18
- Įvarčių santykis: 13:25
- Įveikti etapai: 3
- Uždarbis: 2,96 mln. eurų
- UEFA reitingo koeficientas: 1,750
Nors „Žalgiris“ nukeliavo iki lemiamo Konferencijų lygos atrankos etapo, bendrai metai nebuvo sėkmingi. Išskirtinai prastas buvo „Kauno Žalgirio“ pasirodymas prieš TNS komandą iš Velso.
2022 metai
- Klubai: „Žalgiris“, „Kauno Žalgiris“, „Panevėžys“ ir „Sūduva“
- Bendras rungtynių skaičius: 20
- Įvarčių santykis: 14:25
- Įveikti etapai: 2
- Uždarbis: 5,685 mln. eurų
- UEFA reitingo koeficientas: 2,375
Tai buvo istoriniai metai, nes „Žalgiris“ pirmą kartą pateko į Konferencijų lygos grupių etapą ir surinko 5 taškus. Tačiau be „Žalgirio“ niekam savo varžovų įveikti nepavyko.
2023 metai
- Klubai: „Žalgiris“, „Panevėžys“, „Kauno Žalgiris“ ir Kauno rajono „Hegelmann“
- Bendras rungtynių skaičius: 16
- Įvarčių santykis: 11:33
- Įveikti etapai: 2
- Uždarbis: 2,66 mln. eurų
- UEFA reitingo koeficientas: 1,125
Po istorinės 2022 metų vasaros, Lietuvos futbolo klubai grįžo į realybę. Panevėžiečiai tapo šiokiu tokiu šviesuliu.
2024 metai
- Klubai: „Panevėžys“, „Žalgiris“, „Šiauliai“ ir Vilniaus rajono „TransINVEST“
- Bendras rungtynių skaičius: 16
- Įvarčių santykis: 11:26
- Įveikti etapai: 2
- Uždarbis: 3,52 mln. eurų
- UEFA reitingo koeficientas: 1,375
„Panevėžys“ UEFA čempionų lygos atrankoje įveikė pirmąjį etapą. Tačiau pagal UEFA koeficientą Lietuva pasirodė prasčiausiai.
2025 metai
- Klubai: „Žalgiris“, „Kauno Žalgiris“, „Hegelmann“ ir „Banga“
- Bendras rungtynių skaičius: 14
- Įvarčių santykis: 9:20
- Įveikti etapai: 2
- Uždarbis: 2,885 mln. eurų
- UEFA reitingo koeficientas: Tik „Kauno Žalgiris“ sugebėjo įveikti bent vieną varžovą.
Dar vieneri metai, kai Lietuva pasirodė prasčiausiai iš visų Baltijos šalių.
Baltijos šalių palyginimas (2021-2025)
- Bendras rungtynių skaičius: Latvija (104), Estija (75), Lietuva (84)
- Įveikti etapai: Latvija (22), Estija (12), Lietuva (11)
- Bendras uždarbis: Latvija (22,634 mln. eurų), Lietuva (17,71 mln. eurų), Estija (15,303 mln. eurų)
- UEFA reitingo koeficientas: Latvija (12,500), Estija (8,207), Lietuva (7,750)
Per pastaruosius penkerius metus pagal visus statistinius rodiklius pirmauja Latvija, o beveik visur antri rikiuojasi estai.
Kretingos „Minija“ - praeities šlovė
Sužibus vilčiai, kad Kretinga neužilgo gali turėti naujai rekonstruotą stadioną, prisiminkime tuos legendinės „Minijos“ futbolininkus, kurių žaidimas XX a. 7-o deš. pradžioje Kretingos rajono valdžia, įmonių vadovai ir pavieniai futbolo entuziastai dėjo daug pastangų, kad čia atsirastų pajėgi futbolo komanda, nes 1961-1962 m. į Kretingą pagal R. Trumpensko vyresnės sesers Bronės teigimu, jos brolį, neseniai sukūrusį šeimą, kaip perspektyvų futbolininką Kretingos rajono sporto vadovams rekomendavo 1962 m. į Kretingą atvykęs iš Linkuvos kilęs futbolo vartininkas Algis Badaras, su R. Trumpensku kartu mokęsis Žeimelio žemės ūkio mechanizatorių mokykloje.
1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą, į priekį praleidusi tik šalies čempione tapusią Panevėžio „Statybą“, kurioje rezultatyviu žaidimu žibėjo į savo gimtąjį miestą iš Kretingos sugrįžęs A. Lučinavičius ir 2 Kauno komandas - „Politechniką“ ir „Inkarą“. 1964 m. Šią „Minijos“ pergalę šventė visa Kretinga, kai netrukus ji šalies A klasės pirmenybėse iškovojo III vietą, per 30 rungtynių įmušusi 59 įvarčius, iš kurių 25 pelnė R. Trumpenskas, tik vienu įvarčiu nusileidęs rezultatyviausiam pirmenybių žaidėjui.
Deja, iki šiol legendinės „Minijos“ reikšmė Kretingai ir jos žmonėms nėra deramai įvertinta. Rekonstravus šiandien apleistą Kretingos gėda vadinamą stadioną, jame turėtų būti įamžintas legendinės Kretingos „Minijos“ komandos atminimas ir jos pasiekimai, o bevardė šalia naujosios dirbtinės dangos futbolo aikštės esanti gatvelė - pavadinta R. Trumpensko vardu.
Futbolo populiarinimas ir masiškumas
Pagrindinis uždavinys Lietuvos futbolo padangėje turėtų būti: futbolas turi būti žaidžiamas MASIŠKAI. Tam, kad pasiekti masiškumą, futbolas turi ateiti į mokyklas, kiemus, parkus ir t.t. Tai, kad futbolas turi ateiti į mokyklas ir kiemus turėtų suprasti ir klubai.
"Klubas visuomenėje" programa
Pavyzdžiui Anglijoje kiekvienas klubas vykdo savo "Klubas visuomenėje” (Football in community) programą. Pagrindinės tokios programos uždavinys nėra surasti tinkamų ar perspektyvių futbolininkų komandai. Tuo turi užsiimti klubo skautai. Tokios programos užsiima vaikų užimtumu, masiniu futbolo organizavimu. Klubai samdo vaikų trenerius, kurie mokyklose, kiemuose ar parkuose veda fizinio rengimo pamokas, vykdo užklasinę veiklą, organizuodami futbolo treniruotes, rengia šventes, turnyrus.
FIFA reitingas ir kontrolinės rungtynės
Reprezentacinė mūsų vienuolikė 2017 metais sužaidė šešerias oficialias ir vienerias kontrolines rungtynes. Suprantama, kad tokie "pasiekimai" negalėjo neatsiliepti rinktinės reitingams tarptautinėje arenoje. Lietuvos rinktinės FIFA reitingų lentelėje šiemet nukrito į dar neregėtas žemumas - Naujuosius metus ji sutiks 148 vietoje (179 taškai). Tai pats prasčiausias rezultatas per visą istoriją. Priminsime, kad lygiai prieš dvidešimt metų (1997 m.) rinktinė tame reitinge buvo 45 vietoje.
Lietuvos rinktinei kontrolinių rungtynių verkiant trūksta. Per metus sužaisti tik vieną susitikimą prieš Čekiją (0:3) yra maža.
A lygos čempionatas ir netikėtumai
Kalbant apie klubinį Lietuvos futbolą, jame įvykių buvo tiek, kad užtektų net keliems sezonams. Pirmiausia, įvyko čempioniško sosto griūtis - karūną prarado pastaruosius keletą metų karaliavęs Vilniaus "Žalgiris". Žalgiriečiai turėjo tenkintis antrąja vieta. Na, o į atsilaisvinusį čempionų krėslą atsisėdo Marijampolės "Sūduva".