Šis straipsnis skirtas apžvelgti 1974 m. Lietuvos futbolo lygos sezoną, atsižvelgiant į to meto kontekstą ir pateikiant platesnį Lietuvos futbolo perspektyvą. Nors konkrečių 1974 m. sezono rezultatų ir detalių vartotojas nepateikė, galima remtis pateikta informacija apie kitus laikotarpius ir bendrą Lietuvos futbolo istoriją, siekiant sukurti išsamesnį vaizdą.
Lietuvos futbolo istorija: Trumpa apžvalga
Šalies vyrų futbolo elitinės lygos čempionatai vyksta nuo 1922 metų, o dabar startavusios pirmenybės - jau šimtas ketvirtos. Per visą organizavimo laikotarpį triskart (1940, 1941 ir 1944) čempionatai dėl okupacijų ir karo liko neužbaigti, o 1999 metais buvo du nugalėtojai - pavasario ir rudens.
Dosniausias šiauliečiams buvo tarybinis laikotarpis, per kurį iškovota 10 čempionų titulų. 7 pergales (1948, 1949, 1953, 1957, 1958, 1960, 1961) šventė "Elnias". Atkurtos nepriklausomybės metais du titulus (1997, 1998) nuraškė "Kareda".
"Žalgiris": Lietuvos futbolo legenda
Legendinį Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubą garsino ne vienas žaidėjas. Vilniaus „Žalgirio“ ir Kyjivo „Dinamo“ rungtynės Ukrainos sostinėje 1962 metų gegužės 2 dieną. Matome, kad rezultatų lentoje užrašyta „Žalgiris“, o mūsų klubo apranga dar spartakietiška, su balta juosta, rombu ir C raide. Galbūt taip buvo atsisveikinta su Vilniaus „Spartako“ epocha. Pirmas iš kairės - gynėjas Algirdas Kulikauskas. Tribūnose 60 000 žiūrovų.
Aprangos spalvos permainos
Ne vieną, o net tris sezonus (1964-1966 metais) pagrindinė „Žalgirio“ marškinėlių spalva buvo raudona. Kodėl raudona? Pirmąsias mano gyvenime Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes žiūrėjau 1964 metų gegužės 2 dieną. Žiūrovų pripildytame „Žalgirio“ stadione mūsų komanda, tą sezoną puikiai startavusi TSRS čempionato A klasės antroje grupėje, žaidė su kitu lyderiu - Taškento „Pachtakoru“. Pirmi į aikštę įbėgo svečiai iš Uzbekijos sostinės. Man buvo beveik septyneri metai. Pasakiau pusbroliui Mikui, kuris mane paėmė su savim į futbolą, kad sirgsiu už šituos, nes jų apranga labai graži. Jis buvo teisus: raudoni marškinėliai, baltos kelnaitės, raudonos kojinės su plačia balta juosta viršuje. Nusprendžiau, kad mūsų futbolininkai apsirengę gražiau. Pradėjau sirgti už „Žalgirį“, džiaugiausi su visu stadionu pergale 2:1. Labai norėjau dar ir dar kartą eiti į futbolą, vėl ir vėl laukti mūsų komandos pergalių. Taip prasidėjo tai, kas tęsiasi jau dešimtmečius ir, tikiuosi, tęsis dar ilgai.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Sezono pabaigoje mūsų komanda įbėgdavo į aikštę žalios ir baltos spalvų susiūtais marškinėliais (kaip Ciuricho „Grasshoppers“, Prahos „Slavia“ ar neseniai matytas Stambulo „Galatasaray“): viena aprangos pusė žalia, kita - balta. Ne tik 1964 metais pagrindinė „Žalgirio“ marškinėlių spalva buvo raudona. 1965 metais tie marškinėliai buvo su V formos baltu kalnieriuku ir baltais rankogaliais. Beje, tokie patys buvo įsigyti ir žali, bet jais žaista rečiau. Dar buvo balti. Tik kojinės beveik visa sezoną buvo tų pačių spalvų: žalios su plačia balta juosta viršuje. 1966 metais pradedant gegužės mėnesį Vilniuje vykusiomis rungtynėmis su Tbilisio „Lokomotyvu“ (2:0) žaista raudonais marškinėliais, baltomis kelnaitėmis ir baltomis kojinėmis su dviem plonom raudonom juostėlėm viršuje. Pergalinga apranga, kuri vos nepalydėjo „Žalgirio“ į Aukščiausią lygą. 1966 metų pergalingasis „Žalgiris“. Dramatišką, vidinių konfliktų komandoje sugadintą 1971 metų sezoną trumpam buvo grįžta prie šitos aprangos. Buvo „Žalgiris“ geltonas, raudonas, buvo ir oranžinis. Tai buvo duoklė susižavėjimui Olandijos futbolu, kuris septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje išsiugdė talentingų žaidėjų, trenerių ir beveik iš nieko tapo pasauline galybe. J.Cruyffo, J.Neeskenso, R.Michelso pavardės Lietuvoje buvo tariamos su didele pagarba. Pirmieji oranžinius marškinėlius apsivilkę pradėjo žaisti 1968 metais „Žalgirio“ dubleriai (atsarginė komanda). Dar vienas Vilniaus „Žalgirio“ pagarbos Olandijos futbolui akcentas: 1975 metų sezono pabaigoje mūsų komanda žaidė Amsterdamo „Ajax“ klubui įprastais marškinėliais - baltais su plačia vertikalia raudona juosta priekyje. Kelnaitės ir kojinės irgi buvo kaip „Ajax‘ futbolininkų - baltos. Tai buvo pergalinga forma - su ja vilniečiai laimėjo savo zonos varžybas. Yra viena spalva, kurios žalgiriečiai per mano sirgimo už „Žalgirį“ šešis dešimtmečius niekada nenaudojo savo aprangoje oficialiose varžybose. Tai - mėlyna spalva. Tik vieną kartą - 1974 metų saulėtą, bet jau šaltoką lapkričio šeštadienį, kai Vilniaus „Žalgirio“ stadione žaidė draugiškas rungtynes su Berlyno „Dinamo“ klubu, mūsų ekipos marškinėlių spalva buvo tamsiai mėlyna (kaip Škotijos rinktinės). Kelnaitės ir kojinės buvo baltos. Žalia ir balta spalvos dominavo „Žalgirio“ futbolo komandos aprangoje nuo 1967 metų. Ta nauja apranga buvo graži: žali marškinėliai su baltais kalnieriukais ir rankogaliais, baltos kelnaitės, žalios kojinės su dviem plonom baltom juostom viršuje. Prie širdies - ne tradicinė „Žalgirio“ sporto draugijos emblema, bet didelė raidė Ž. Su tokia pačia apranga žaista ir gana sėkmingais 1970, ir nesėkmingais 1971 metais, tik kojinės kartais būdavo žalios, kartais marškinėliai balti su žaliais kalnieriuku ir rankogaliais.
Atsiminimai apie futbolą
Paklaustas, kokie jausmai užplūsta, sulaukus 75-erių, jis atsakė: „Gyvenimas futbole prabėgo šuorais. Metai buvo intensyvūs, daug treniruočių, rungtynių. Kai žaidėme, atrodė, jog visą laiką būsime jauni ir energingi. Tačiau savo metų labai nesureikšminu, nes jų nejaučiu. Daug skraidėme, bet nė karto nenukritome (šypsosi …). Buvau nuvežtas į ligoninę ir padaryta operacija. Po tiek metų pertraukos dabar ji vėl neleidžia ramiai gyventi. Jam neblogai sekėsi, būdamas 10 ar 11 metų netgi koncertavo buvusiuose VRM rūmuose. Tačiau po to, sulaukęs 14-os, galutinai pasirinko futbolą. Sūnus žaidžia ir vasarą, ir žiemą, dalyvauja įvairiose varžybose. Viliuosi, kad ir ketverių metų jo sūnus, o mano anūkas Kamilis žais futbolą. Ar su mėgstama sporto šaka ir šiandien dar esate tiesiogiai susijęs?, - paklausėme G. S. Dabar jau nieko netreniruoju. Su futbolu tada dar neišsiskyriau ir treniravau kelias „Margirio“ futbolo mokyklos grupes. Tačiau netrukus sūnus man patarė ilsėtis ir kartais pakviečia su juo bei mokyklos auklėtiniais nuvažiuoti į kokius nors turnyrus. Nuo 2018-ųjų. Kuravau kelias sporto šakas ir treniravau MRU futbolo komandą. Per Lietuvos studentų čempionatus nuolat tapdavome prizininkais, vienais metais pasipuošėme ir aukso medaliais. Su studentų sportu esu glaudžiai susijęs. 1984 metais Makijivkoje (Ukraina) tapome SSRS studentų čempionais. Per tą studentų čempionatą sulaukiau Donecko trenerio kvietimo atstovauti jo vadovaujamai komandai. Pradėjau ieškoti kitų terpių. Tačiau dabar „Žalgiris“, pakeitus valdžią ir trenerį, sugrįžo į pergalių kelią. Futbolui pašventėte kelias dešimtis metų, jis nuo vaikystės jūsų genuose: futbolą Šiauliuose žaidė jūsų senelis, o tėtis Stanislovas - viena iškiliausių asmenybių sporto šakos istorijoje, 1937-1949 metais atstovavo Lietuvos rinktinei, įkūrė Vilniaus vaikų futbolo mokyklą ir buvo jos pirmasis treneris. Kaip bebūtų keista, bet mano pirmuoju treneriu buvo ne tėtis. Tuo metu gyvenome dabartinėje A. Juozapavičiaus gatvėje netoli buvusio „Žalgirio“ stadiono. Tame name gyveno ir daugiau futbolininkų šeimų. Kęstučio Latožos tėvas atstovavo „Spartakui“. Sugrįžę į namus, griedavome kamuolį ir žaisdavome kieme. Tada man buvo gal dešimt metų. Netrukus treneris mums patarė lankyti futbolą. Vėliau treniravausi pas Vytautą Čiegį. Lankydamas Vilniaus futbolo mokyklą, atkreipdavau Lietuvos vaikų, jaunių rinktinių trenerių dėmesį. Savo tėvo žaidžiančio nemačiau. Didžiausia svajonė buvo patekti į „Spartako“, „Žalgirio“ komandas. Mūsų neįleisdavo į stadioną, bet mes peršokdavome per tvorą ir atsidurdavome ten, kur reikėdavo. Panevėžyje treniravomės du-tris kartus per dieną. Man asmeniškai sekėsi puikiai, pasiekiau fantastinių įvarčių. Reikėtų paminėti, kad per SSRS jaunių pirmenybių zonines klubų varžybas Baranovičiuose (Baltarusija), kuriose dalyvavo SSRS čempionate žaidžiančių komandų pamaina, mes atstovavome „Žalgiriui“ ir užėmėme antrą vietą, priekin praleidę tik Jerevano „Araratą“, o trečias buvo CSKA. Tai buvo kažkas tokio. Buvau išrinktas geriausiu turnyro saugu. Tais pačiais metais aš, 16-metis, buvo kviečiamas kandidatu į SSRS jaunių rinktinę, kurioje žaidė futbolininkai, gimę 1950 - 1951 metais. Dar pasakė, kad rytoj žaisiu SSRS čempionato rungtynes su Kalugos „Lokomotyvu“. Į aikštę išbėgau pagrindinėje komandos sudėtyje. Labai jaudinausi ir iš baimės antrame kėlinyje netgi pasiekiau įvartį. Tą momentą puikiai atsimenu. Su Gintautu Kalėdinsku sužaidėme „sienelę“, perdavinėjome vienas kitam kamuolį ir iš visų jėgų smūgiavau į vartus. Tokia buvo mano pradžia „Žalgiryje“. SSRS jaunių pirmenybių zoninėse klubų varžybose užimti antrą vietą, žinoma, buvo neeilinis pasiekimas. Jautėmės stiprūs, vaikščiojome iškeltomis galvomis. Jų tikrai pasiekiau labai daug. Įvarčiais labai džiaugdavausi, tačiau juos greitai ir pamiršdavau. Meistrų komandai su pertraukomis atstovavote 11 metų (1968, 1971, 1974-1981). 1967-aisiais pradėjau žaisti dublerių komandoje, kuriai vadovavo Algirdas Kulikauskas. Visi treneriai dirbo profesionaliai. Tik atėjęs į komandą, jis atleido 5-6 žaidėjus ir pakvietė kitus. Komanda įgijo savitą žaidimo braižą, pasižymėjome gera kamuolio valdymo technika, buvo puikūs puolėjai. Dar atstovavote ir Lvovo SKA komandai (1972-1973m.), kurioje žaidėte 85 rungtynes ir pasiekėte 13 įvarčių, 1979 metais žaidėte septynerias rungtynes Lietuvos rinktinėje, atstovavote ir Vilniaus „Pažangos“ (1982) bei SRT (1983-1985) komandoms. Su Lvovo komanda - savotiška istorija. Mane išleisdavo į „Žalgirio“ komandos treniruotes. Vieną dieną man buvo pasakyta krautis daiktus išvykimui į Kaliningradą. Pradėjus manęs ieškoti, Į Kaliningradą pats nuvažiavau. Su jų kariškių komanda sužaidžiau apskrities taurės pusfinalio bei finalo rungtynes ir tapome nugalėtojais. Žaidžiau kairio saugo ir puolėjo pozicijose. Vertinant savo futbolininko karjerą, galiu pasakyti, kad buvau laimingas. Džiaugiausi, jog patekau į reprezentacinį „Žalgirį“, Lietuvos rinktinę. Išskirčiau 1977-uosius, kai patekome į SSRS pirmenybių pirmąją lygą, ir 1979-uosius, kai atstovavau Lietuvos rinktinei ir per SSRS tautų spartakiadą užėmėme šeštą vietą, įvykdėme sporto meistrų normas. Kada nutrūko jūsų karjera „Žalgiryje“? 1981-aisiais. Reikėjo pakelti ne tik didžiulius fizinius krūvius, bet ir psichologinę štampą. Tačiau su futbolu neatsisveikinau, žaidžiau Lietuvos komandose. 1986-aisiais baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, jau po metų pradėjote trenerio karjerą: dirbote Vilniaus futbolo mokykloje, treniravote „Makabi“, „Šviesą“, „Vėtrą“, 1992-1997 m. dirbote „Žalgirio“ komandos trenerių štabe. Elitiniame Vilniaus „Žalgiryje“. 1991-1992 metais B. Tais metais didelėmis V. „Žalgirio“ pagrindu buvo sudaryta šalies Lietuvos nacionalinė rinktinė, kuri pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais tikrai gerai žaidė. Jums teko treniruoti visą plejadą garsių futbolininkų: Donatą Vencevičių, Edgarą Jankauską, Virginijų Baltušniką, Andrių Skerlą, Deividą Šemberą, Mantą Tamulionį, dvynius Artūrą ir Igorį Steško, kitus. Patiems geriausiems patekus į atskirų amžiaus grupių Lietuvos rinktines, treneriai jau buvo vėl kiti.
1974 m. Sezono kontekstas
1974 m. Lietuvos futbolo lyga vyko sovietinės Lietuvos laikotarpiu. Tai reiškia, kad lyga buvo integruota į bendrą Sovietų Sąjungos futbolo sistemą. „Žalgiris“ 1974 metais žaidė draugiškas rungtynes su Berlyno „Dinamo“ klubu, mūsų ekipos marškinėlių spalva buvo tamsiai mėlyna (kaip Škotijos rinktinės). Kelnaitės ir kojinės buvo baltos. Tuo metu didelę įtaką darė politiniai ir ideologiniai veiksniai. Komandos turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus, o futbolas buvo naudojamas kaip priemonė propaguoti sovietinę ideologiją.
Žaidėjai ir komandos
Nors konkrečių 1974 m. sezono žaidėjų sąrašų neturime, galima teigti, kad lygoje žaidė talentingi Lietuvos futbolininkai. Vilniaus „Žalgiris“ tradiciškai buvo viena stipriausių komandų, todėl tikėtina, kad dauguma geriausių žaidėjų atstovavo šiam klubui. Taip pat svarbu paminėti kitas komandas, tokias kaip "Elnias" (Šiauliai), kurios anksčiau dominavo lygoje.
Futbolo aprangos
Žalia ir balta spalvos dominavo „Žalgirio“ futbolo komandos aprangoje nuo 1967 metų. Ta nauja apranga buvo graži: žali marškinėliai su baltais kalnieriukais ir rankogaliais, baltos kelnaitės, žalios kojinės su dviem plonom baltom juostom viršuje. Prie širdies - ne tradicinė „Žalgirio“ sporto draugijos emblema, bet didelė raidė Ž. Su tokia pačia apranga žaista ir gana sėkmingais 1970, ir nesėkmingais 1971 metais, tik kojinės kartais būdavo žalios, kartais marškinėliai balti su žaliais kalnieriuku ir rankogaliais.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Dabartinis Lietuvos futbolas
Praėjusį savaitgalį prasidėjo Lietuvos vyrų futbolo TOP Sport A lygos čempionatas. Marijampolėje šiauliečiams teko verstis be kelių traumuotų žaidėjų, tačiau šiandieninėje komandoje jau yra daugiau lygiaverčių futbolininkų. "Pritrūko aštrumo priekyje…Nepraleidom įvarčio. Atakoje - šiek tiek skurdoki. Nebuvom tokie, kokiais norėtume būti…", - rezultatą vertino FA "Šiauliai" vyr.
Šiauliečių sudėtis: G. Baliutavičius, R. Baravykas (76 min. J. Jefremov), D. Šimkus, S. Olberkis, S. Urbys (67 min. D. Dovydaitis), E. Vaitkūnas, J. Petravičius (86 min. D. Ikaunieks), A. Klimavičius, M. Dapkus, S. Paulius (67 min. M. Kuklys), D. Kazlauskas (67 min. Gabr. Naujasis futbolo sezonas prasidėjo vasario pabaigoje Vilniuje vykusiomis rungtynėmis dėl Supertaurės, kuriose paskutiniojo čempionato nugalėtojas "Panevėžys" po baudinių serijos įveikė taurės laimėtoją - Vilniaus raj.
Rengdamasi naujajam sezonui, kuriame be šalies čempionato FA "Šiauliai" dar dalyvaus ir Europos klubų turnyre, sužaidė septynias rungtynes. Šiauliečiai 2:0 (Dovydaitis, Olberkis) įveikė Tauragės "Taurą", 4:0 (Klimavičius, Urbys, Gabr. Su Talino (Estija) "Nomme United" sužaista lygiosiomis 1:1 (Ikaunieks). Ir naujajame sezone komanda tęsia lietuviško klubo liniją, kai tiek ankstesnėse ekipose, tiek ir suburtoje dabar, yra tik keletas užsieniečių. Tokia yra ir miesto savivaldybės, ir komandos politika bei vizija: visų pirma, kad žaistų kuo daugiau čia užaugusių akademijos auklėtinių, po to - lietuviai iš kitur, ir tik į likusias pozicijas ieškoma legionierių. Karjerą baigė Ernestas Pilypas, Danielius Romanovskis išvyko į Sakartvelą, Rokas Lekiatas žaidžia Rumunijoje. Po sezono išvykus ukrainiečiui Oleksijui Ščebetunui, jį pakeitė Latvijos nacionalinės rinktinės puolėjas Davis Ikaunieks. Tarp naujokų yra ne vienas žinomas Lietuvos futbolininkas. Vytas Gašpuitis į miesto ekipą sugrįžo iš Vietnamo, kiti persikėlė iš Lietuvos klubų: Donatas Kazlauskas (Vilniaus "Žalgiris"), Martynas Dapkus ("Kauno Žalgiris"), Nauris Petkevičius ir Augustinas Klimavičius (abu - Kauno raj. Į gimtuosius Šiaulius sugrįžo ir rezultatyviausiai paskutiniajame čempionate tarp šiauliečių (14 įvarčių) žaidęs futbolininkas Eligijus Jankauskas.
Mažasis futbolas
Lietuvos mažojo futbolo 7x7 čempionatas2022KKSC Prienai - Pozityvūs (Prienų raj.)122131Detali istorijaLietuvos mažojo futbolo 7x7 čempionatas2021KKSC Prienai - Pozityvūs (Prienų raj.)142850Detali istorijaLietuvos mažojo futbolo 7x7 čempionatas2020KKSC Prienai - Pozityvūs (Prienų raj.)141721Detali istorijaLietuvos 7x7 Taurė2022KKSC Prienai - Pozityvūs (Prienų raj.)3510Detali istorijaTestTestKKSC Prienai - Pozityvūs (Prienų raj.)0000Detali istorija
Turnyrinė lentelėTurnyras: Sezonas Grupė:VKomandaRPerLygPra+-+/-T1FSK Radviliškis (Radviliškis)5311103+7102FK Smūgis (Kaunas)523064+293FC Klaipeda City (Klaipėda)522165+184FK Jurbarko Imsrė (Jurbarkas)513157-265FK INTER (Kaunas)512277056SELECT (Varėna)501419-81
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Varžybų rezultatai ir tvarkaraščiaiTurnyras: Sezonas: 2025Grupė:Turas 1DataŠeimininkaiRSvečiaiRezultatyviausi žaidėjaiTurnyras: Sezonas: 2025FotoInformacijaArtur Juchno Komanda:FK El Dorado (Vilnius) 7 Varžybų:7Edvinas Mučinis Komanda:FK El Dorado (Vilnius) 5 Varžybų:7Tomas Raštutis Komanda:FK Kazlų Rūda 5 Varžybų:7Paulius Kuconis Komanda:FK Kazlų Rūda 4 Varžybų:7Valdemar Šaveiko Komanda:FK Paberžė (Vilniaus raj.) 4 Varžybų:5Ignas Raštutis Komanda:FK Kazlų Rūda 4 Varžybų:7Rolandas Gumbrys Komanda:FK Smūgis (Kaunas) 4 Varžybų:7Titas Boriavičius Komanda:FSK Radviliškis (Radviliškis) 4 Varžybų:7Arminas Šumskis Komanda:Futbolo klubas O.G.
Universitetinis sportas
Tiesa, rinktinė žaidžia kiek nauju pavadinimu „VU-Vilmesta“. Pirmąsias draugiškas rungtynes „VU-Vilmesta“ komanda žaidė išvykoje su A lygos čempionato dalyve Tauragės „Tauro“ rinktine, kuri pernai lygoje užėmė 7 vietą ir taip pat dalyvauja viename iš Europos futbolo Taurės turnyrų. Permainingas ir įdomias varžybas rezultatu 2:0 laimėjo labiau patyrę varžovai. Dar vienos draugiškos varžybos sužaistos su Vilniaus „Polonios“ futbolo komanda, LFF čempionato pirmos grupės dalyve. Šį savaitgalį komanda vyksta į Kauną, kur žais Lietuvos studentų salės futbolo lygos finale. Jame dalyvaus keturios komandos: VDU, KTU, VGTU ir VU. Mūsų universiteto futbolininkai pernai šiose varžybose tapo nugalėtoja.
Vasario 17 -18 dienomis Kaune vyko Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Mūsų universitetą įvairiose rungtyse - 60 m bėgime, 60 m bėgime su barjerais, trišuolio, rutulio stūmimo, šuolio į aukštį ir kt. Lietuvos čempione tapo olimpinės rinktinės narė Airinė Palšytė (KF), peršokusi 1 m 87 cm aukščio kartelę. Studentė šį mėnesį tapo ir Lietuvos studentų čempionato nugalėtoja. Ketvirtąsias vietas iškovojo Ekonomikos f. Spaudžiant šaltukui sekmadienį, šv. Valentino dienos išvakarėse, Kaune vyko aukštųjų mokyklų žiemos lengvosios atletikos studentų čempionatas. Vilniaus universiteto komanda šiose varžybose jau devintus metus iš eilės neužleidžia prizininkų pozicijos. Komunikacijos fakulteto studentė, Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatė Airinė Palšytė tapo šuolio į aukštį čempione, peršokusi 190 cm aukščio kartelę. Bronzos medaliai atiteko Martui Skrabuliui (EF) 60 m bėgime, Adui Ridikui (FF) 400 m. bėgime ir vyrų estafetėje 4x200 m, kurios sudėtyje startavo M.
Stalo tenisas
Savaitgalį Kelmėje vyko Lietuvos stalo teniso asociacijos Taurės varžybos. Galima pasidžiaugti, kad mūsų sportininkės iškovojo puikių pergalių. Geriausiai sekėsi A. Gecevičiūtei, iškovojusiai aukso medalį. Sidabro apdovanojimsd atiteko A. Stirbytei, bronza - I. Venslavičiūtei. A. Macaitė varžybose liko ketvirtoje vietoje. O varžybų maratonas tęsiasi - šį savaitgalį vyks atrankinės varžybos dėl dalyvavimo Lietuvos asmeniniame stalo teniso čempionate kovo mėnesio pradžioje. Linkime sėkmės!
Šeštadienį Joniškyje vyko Lietuvos jaunimo stalo teniso pirmenybės. Šiose varžybose dalyvavo ir du mūsų universiteto Teisės fakulteto studentai: Aistė Marija Macaitė ir Matas Vilkas. Ypatingai gerai šiose varžybose sekėsi Aistei. Ji pateikė siurprizą ir tapo šių varžybų nugalėtoja, finale įveikusi vieną geriausių Lietuvos stalo tenisininkių Eglę Stuckytę. Todėl ši pergalė labai svari ir džiugi. Ne ką blogiau pasirodė ir Matas. Jis taip pat kovojo finale, bet pralaimėjo, todėl turėjo tenkintis sidabro medaliu. Na, o kartu suėję į porą mišrių dvejetų varžybose Aiste ir Matas iškovojo bronzos medalius. Dar du medalius jie iškovojo dvejetų varžybose. Moterų dvejetų porose su E. Stuckyte Aistė vėl tapo čempione, o Matas poroje su A. Domeika taip pat tapo nugalėtojais. Sveikiname studentus, linkime gerų startų ateityje. Ir laukiame Vilniaus miesto čempionato kitą savaitgalį.
Dziudo
Sausio 13-osios įvykiams pažymėti Lietuvos ir Vilniaus dziudo federacijų vadovybės iniciatyva šeštadienį Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose buvo surengta graži sporto šventė - tarptautinis dziudo turnyras. Džiugu, kad šiame aukšto lygio turnyre sėkmingai rungtyniavo ir Vilniaus universiteto studentai. Merginų grupėje sėkmingiausiai pasirodė geriausia mūsų universiteto dziudo ir sambo sporto atstovė, įvairių varžybų nugalėtoja ir prizininkė, Filosofijos fakulteto magistratūros studentė Rūta Aksionova.
Svarsčių kilnojimas
Gruodžio 18 d. prekybos centre Panorama vyko Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos atstovybės Vilniuje organizuotas renginys „Čempionų Taurė 2011“, į kurį atvyko stipriausi Lietuvos svarsčių kilnotojai. Jau antrus metus vykstančių varžybų pagrindinis prizas - pereinamoji taurė. Norėdamas iškovoti taurę, kiekvienas dalyvis turėjo per 15 minučių stūmimo veiksmu išstumti du 32 kg svarsčius 43 kartus ir, pabaigęs stūmimo veiksmą, kiekviena ranka tą patį svarstį išrauti po 43 kartus. Iš Vilniaus universiteto sportininkų labiausiai sekėsi Mindaugui Jarui (MIF), su užduotimi susidorojusiam per 11,58 min. Taip pat neblogus rezultatus parodė ir Ovidijus Tarutis (TF), Giedrius Vaitukaitis (MF) bei Justas Vėžys (MIF).