Įvadas
Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas - elitinis Lietuvos kariuomenės padalinys, kurio istorija glaudžiai susijusi su karinės kovinės savigynos raida Lietuvoje. Šis batalionas ne tik rengia karius profesionaliai Lietuvos gynybai, bet ir aktyviai dalyvauja sportinėje veikloje, ypač kovinės savigynos varžybose. Straipsnyje apžvelgiama jėgerių bataliono istorija, jo vaidmuo karinės kovinės savigynos formavime, sportinė veikla ir indėlis į karių fizinį bei psichologinį rengimą.
Karinės Kovinės Savigynos Užuomazgos Lietuvos Kariuomenėje
Pradėjus formuotis jaunai Lietuvos kariuomenei, kartu su ja ėmė augti ir karinė kovinė savigyna. S. Šeškevičiaus teigimu, 1991 m. liepos 6 d. vyko Savanorių žaidynės, kuriose buvo ir kovinės savigynos varžybos. Prie šio renginio prisidėjo dimisijos pulkininkas leitenantas Saulius Veprauskas, Eimantas Gečiauskas, Jurgis Škėrys ir atsargos kapitonas Robertas Pukinskas. Šie patriotiški vyrai kūrė ir vystė šį dalyką, o nemaža dalis filosofijos, kalbant apie sporto variantą, buvo iš lietuviškosios savigynos. Tuo metu buvo įkurta ir federacija, kurioje aktyviai dalyvavo Eimantas Gečiauskas, Veprauskas ir atsargos majoras Kęstutis Tumšys, kuris vėliau viską vystė toliau.
S. Šeškevičius, kovinio sporto duonos jau ragavęs, tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1992 m. Anot jo, atrinkdavo daugiausia žmones, kurie turėjo sąlytį su sportu, nes prioritetas buvo teikiamas fiziškai pajėgiems vykdyti tam tikras sudėtingas užduotis.
Vytauto Didžiojo Jėgerių Bataliono Formavimasis ir Sportinė Veikla
Nuo 1993 metų, kai susikūrė brigada ir atsirado Jėgerių batalionas, prasidėjo vystymasis ir sveika konkurencija tarp batalionų. Kiekvienas norėjo parodyti, kad jų kariai geriau paruošti. S. Šeškevičiaus teigimu, mažas batalionas, kuriame buvo gal 200 žmonių, sugebėdavo visose sporto rungtyse iškovoti prizų. Pavyzdžiui, 1995-1996 m. kovinės savigynos turnyruose atsirado „siena prieš sieną“ - 7 svorio kategorijos, už kiekvieną pergalę kategorijoje batalionas gaudavo po tašką. Vėliau pradėjo važiuoti ir į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) bendras kovinės savigynos varžybas.
Sisteminis Požiūris į Karinę Kovinę Savigyną
Sisteminis karinės kovinės savigynos įprasminimas prasidėjo tada, kai vadas Arvydas Pocius pabuvojo JAV pas jūrų pėstininkus. Grįžęs jis atvežė daug mokomosios medžiagos ir davė užduotį parengti kažką panašaus Lietuvos kariuomenėje. A. Pociaus iniciatyva buvo suformuota darbo grupė, kurios vadovas buvo majoras P.
Taip pat skaitykite: Permainos ir iššūkiai „Vytauto“ kelyje
A. Pocius 2011 m. Lietuvos kariuomenės žurnale „Karys“ teigė, kad karinė kovinė savigyna surado savo vietą Lietuvos kariuomenėje, nes karys privalo mokėti apsiginti ir be ginklo. Jis išreiškė viltį, kad po jo atėjęs kariuomenės vadas išlaikys šį prioritetą.
Karinės Kovinės Savigynos Lygiai
Karinės kovinės savigynos mokymas Lietuvos kariuomenėje yra skirstomas į tris lygius. Pirmojo lygio metu kariai išmoksta atlikti bazinius veiksmus ir įgyja bazinių savigynos žinių. Aukščiausiojo lygio mokymuose prasideda taktika - apkasai, duobė, patalpa. Mokoma, kaip kovoti vienas prieš du, trys prieš tris, kaip naudoti efektyviausiai peilį, lazdą, parankines priemones. Tai yra visos situacijos, kai karys gali nespėti panaudoti savo šaunamojo ginklo.
S. Šeškevičius pasakojo, kad įvedus karinę kovinės savigynos pusę, atsirado daugiau techninių pusių, daug prisidėjo, kad būtų įvesta daugiau apsaugos priemonių. Pradėjus ieškoti apsaugos priemonių ir koreguoti taisykles, atsirado sisteminis požiūris. Buvo sudėliota sistema, kur einama ir kokių tikslų siekiama.
Dabartinis Karinės Kovinės Savigynos Lygis
S. Šeškevičius teigia, kad dabartinis karinės kovinės savigynos lygis yra gana neblogas. Jis norėtų, kad grįžtų kovos batalionas prieš batalioną ir kad sportinėje karinėje kovinėje savigynoje atsirastų ir prisijungtų jėgos struktūros. Jis pabrėžia bendradarbiavimo su VRM struktūromis ir Vadovybės apsaugos departamentu svarbą.
Psichologinis Karių Rengimas ir Kovinis Sportas
S. Šeškevičius pabrėžia, kad 60 proc. kovinės savigynos rengimo yra psichologinis kario rengimas. Karys turi gebėti atlikti kokius nors kovinius veiksmus, ne vien šaudyti. Tada atsiranda ir psichologinis rengimas - žmogus tampa atsparesnis sudėtingoms situacijoms, skausmui, tai tikrai įgalintų karį būti universalesnį. Koncentruotas fizinis rengimas su pakraipomis labai daug ką duoda, prisideda tiek prie užduočių vykdymo, tiek prie jų sėkmės.
Taip pat skaitykite: „Vytauto“ klubo perspektyvos
Civilizuotame pasaulyje sportas yra bene vienintelė erdvė, kurioje žmonės dvikovoje gali mėginti ką nors įrodyti fizine jėga. Tai yra bene artimiausia karo, kaip fizinio brutalumo, išraiška, apribota moralės ir taisyklių rėmų.
Kovinis Sportas kaip Neatsiejama Karinio Lauko Dalis
Darosi akivaizdu, kad kovinis sportas tampa neatsiejamas nuo karinio lauko. Tai nėra išimtis visame pasaulyje - senovės Graikijoje esminė karių rengimo dalis buvo pankrationas, Japonijoje tam buvo naudojamas džiudžitsu, kendo, Izraelyje yra naudojama kravmaga sistema. Tarpukario Lietuvos kariuomenėje sportas buvo itin svarbi rengimo dalimi, o kariuomenė turėjo vieną iš pagrindinių vaidmenų formuojant sportą Lietuvoje. Kovinis sportas taip pat buvo neatsiejama to dalis.
S. Šeškevičius teigia, kad tie kariai, kurie užsiiminėjo karinės savigynos versija, nesutrikdavo mūšio lauke, stresinėse situacijose. Tie, kurie to nedarė, buvo pasmerkti žūti. Jo nuomone, kiekvienas karys turi pačiupinėti artimą kovą, ar su ginklu, ar be ginklo, gauti šiek tiek kontakto.
Pirmieji Kariniai Padaliniai ir Sportininkų Indėlis
S. Šeškevičius pasakoja, kad 1990 m. gegužės 31 d. Krašto apsaugos departamento direktoriaus Audriaus Butkevičiaus įsakymu Nr. 1 buvo sukurtas Karinis techninis ir sporto klubas. Klubo viršininku paskirtas Česlovas Jezerskas. Šis klubas tapo platforma rengti Lietuvos vyrus profesionaliai Lietuvos gynybai, prisidengiant sporto klubu.
A. Pocius ir T. pasakoja, kad dvikovinės sporto šakos buvo jų ginklas, jie patys buvo tas ginklas. Reikėtų prisiminti ir karatė vyrus, vadovaujamus Romo Vitkausko, kurie buvo Aukščiausiojoje Taryboje ir buvo papildoma apsauga.
Taip pat skaitykite: Gimnazijos sporto salės istorija
Kariniai Rėmimasis Turimais Ištekliais
Karinis rengimas rėmėsi ne tik turimais ištekliais, bet ir tuo, ką geriausiai suprato potencialus priešas - sovietinis karys. Veteranų teigimu, sovietinis karys labiausiai gerbė priešą, kuris akistatoje galėjo jį parklupdyti jėga, technika ir drąsa.
Jaunųjų Karių Patirtis Jėgerių Batalione
Klaipėdietis Konstantinas Sadovskis į jėgerių batalioną atvažiavo prieš dvi savaites. Jis teigė, kad labai norėjo būti čia, nes į kariuomenę ėjo tam, kad pakliūtų į šį batalioną, kad galėtų save išbandyti fiziškai ir morališkai. Atitarnavęs skirtą laiką, vaikinas savo patirtį ir sugebėjimus norėtų pabandyti pritaikyti dirbdamas su “Aro” būrio specialistais.
Kaunietis Arūnas Širvys privalomąją karinę tarnybą atliko prieš dvejus su puse metų taip pat Jėgerių batalione, kur dabar dirba jaunesniuoju seržantu. Vaikiną labiausiai vilioja žvalgo karjera kovinėje kuopoje, norėtų lankyti parašiutininkų rengimo kursus.
Bataliono Kasdienybė ir Tradicijos
Šauktiniai jėgerių batalione tarnauja 9 mėnesius. Prieš tai tris mėnesius praleidžia mokomuosiuose pulkuose, kur jie ir yra atrenkami. Jėgeriais tapti norėtų daugelis, tačiau priimami tik vienetai.
Liktiniai su šauktiniais susitinka ir neformalioje aplinkoje, organizuojami biliardo turnyrai. Daugiausiai įspėjimų naujokai susilaukia dėl to, jog pamiršta, kaip reikia kreiptis į aukštesnio rango karius.
tags: #vytauto #didziojo #jegeriu #batalionas #futbolas