Lietuvos Futbolo Istorija ir Geriausi Žaidėjai

Įvadas

Lietuvos futbolo istorija - tai kelias nuo ištakų tarpukario Lietuvoje iki dabartinių dienų, kupinas iššūkių, pakilimų ir nuosmukių. Šis straipsnis skirtas apžvelgti svarbiausius Lietuvos futbolo istorijos momentus, išskirti geriausius žaidėjus, garsinusius šalį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, bei aptarti dabartinę situaciją ir perspektyvas.

Futbolo Pradžia Lietuvoje

Futbolas Lietuvoje pradėjo populiarėti tarpukariu. 1922 m. Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1924 m. pasirodė S. Garbačiausko parengtos „Oficialios futbolo taisyklės“. Šiuo laikotarpiu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuvos rinktinė varžėsi su Latvija ir Estija. 1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1.

Tarpukario Futbolo Raida

1933 m. Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1936 m. Lietuvos lygoje varžėsi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda.

Futbolas Sovietmečiu

Sovietinės okupacijos metais Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m. Arminas Narbekovas tapo olimpiniu čempionu. 1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą. 1990 m. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate.

Nepriklausomos Lietuvos Futbolas

Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. pasiekė aukščiausią vietą - 37-ąją.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Atranka į 1998 metų pasaulio čempionatą

Nors Lietuvos futbolo rinktinės istorijoje yra buvę įvairių šviesių periodų, gražių pergalių ar sunkiai iškovotų lygiųjų su elitinėmis pasaulio komandomis, sėkmingiausiu rezultatų prasme laikotarpiu galime vadinti atranką į 1998 metų pasaulio čempionatą. Atranka į 1998 metų čempionatą prasidėjo dar 1996 m. balandį, o Benjamino Zelkevičiaus treniruojama Lietuvos rinktinė pateko į vieną grupę su Rumunija, Airija, Makedonija, Islandija ir Lichtenšteinu. Prasidėjo atranka nekaip - spalio mėnesį išvykoje į Rumuniją šeimininkai įveikė lietuvius 3:0. Tačiau paskui lietuviai įsibėgėjo. Nesėkminga tapo 1997-ųjų vasara, kai iš pradžių išvykoje nepavyko nuginkluoti islandų (0:0), o paskui Airijoje taip pat be įvarčių sužaista su šios šalies rinktine. Lietuviai jose 2:1 įveikė Makedoniją, o airiai namuose 1:1 sužaidė su grupės lydere Rumunija. Šiems tai buvo vienintelės nelaimėtos grupės rungtynės.

Konfliktai užkulisiuose

Nors futbolo aikštėje tuometė karta ir žibėjo, tačiau futbolo užkulisiuose vyko tikri žaidėjų ir Lietuvos futbolo federacijos valdžios karai. Pagrindinė nesutarimų priežastis - žaidėjai nuolat negaudavo su federacija sutartų premijų už pasirodymus rungtynėse. Pinigai vis vėluodavo, o situacija prieš kone lemiamas rungtynes su Airija buvo nė kiek ne geresnė. Pasak V. Ivanausko, „Su mumis nebuvo atsiskaityta už praeities nuopelnus, buvo daug problemų, Dirmeikiui iškėlėme ultimatumą, jeigu nebūtų sumokėję tam tikros sumos, būtume nežaidę. Turėjome tikrai gerą komandą, žaidėme ne dėl pinigų - tai nebuvo didelės sumos, bet už nuveiktą darbą reikia atsiskaityti“.

Sąlygos

Pasak V. Ivanausko, „Pasirengimo laikotarpis, kur gyvenome, kokiomis sąlygomis - tai buvo antikvaras. Ta aplinka, sąlygos… Neatitiko jokių standartų. „Žalgirio“ bazė pagal tą vietą buvo lygu penkių žvaigždučių viešbučiui. Vilniuje tikrai buvo viešbučių, bet federacija taupydama nustūmė mus ten. Miške vieni, šalta, šildymas neįjungtas, žinau, kad žaidėjai su striukėmis miegojo. Aš pats buvau namuose, kas galėjo sau leisti - miegojo namuose, bet, kas neturėjo, kur gyventi, liko ten“.

Legendiniai Lietuvos Futbolininkai

Lietuvos futbolas išugdė nemažai talentingų žaidėjų, kurie garsino šalį savo pasiekimais. Toliau aptarsime keletą iš jų.

Edgaras Jankauskas

Vienas ryškiausių Lietuvos futbolininkų - Edgaras Jankauskas. Savo karjerą pradėjęs Vilniaus „Žalgiryje“, vėliau jis žaidė Belgijos „Club Brugge“, Ispanijos „Real Sociedad“ ir Portugalijos „Porto“. Būtent su „Porto“ jis 2004 m. iškovojo prestižinį UEFA Čempionų lygos titulą. Jankausko fizinė jėga, technika ir disciplina padėjo jam įsitvirtinti aukščiausio lygio komandose. Nepabaigęs sezono, jis pasuko į treniravimo sritį, atsiliepęs į buvusio Lietuvos futbolo rinktinės trenerio Jose Couceiro pasiūlymą tapti jo pagalbininku Maskvos „Lokomotiv“ klube. Po pusmečio Jankauskas išvyko į stažuotę į Edinburgą (Škotija). 2014 metais jis priėmė „FK Trakai“ vyriausiojo trenerio pareigas. 2016 metų pradžioje Edgaras Jankauskas tapo Lietuvos nacionalinės vyrų futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu.

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

Tomas Danilevičius

Tomas Danilevičius - rezultatyviausias žaidėjas Lietuvos rinktinės istorijoje. Jis sužaidė daugiau nei 70 rungtynių ir įmušė virš 19 įvarčių nacionalinėje komandoje. Klubiniame lygmenyje Tomas žaidė Italijos „Livorno“, „Bologna“ bei Rusijos ir Belgijos klubuose. Trumpą laiką jis priklausė ir garsiajam Londono „Arsenal“. Jo lyderystė aikštėje ir už jos ribų paliko gilų pėdsaką Lietuvos futbole. 2017 metais tapo LFF vadovu. Tuo pat metu pateikė su nusikalstama veikla siejamo Arūno Pukelio kandidatūrą i LFF viceprezidento postą. 2020 metais dar kartą T. Danilevičius buvo išrinktas prezidentu.

Marius Stankevičius

Marius Stankevičius taip pat laikomas vienu geriausių Lietuvos gynėjų. Jis ilgus metus rungtyniavo Italijos „Serie A“ pirmenybėse - „Brescia“, „Sampdoria“, taip pat trumpai žaidė „Lazio“ ir Ispanijos „Sevilla“ klubuose. Stankevičius buvo žinomas dėl savo aukšto žaidimo intelekto ir gebėjimo žaisti tiek dešiniojo gynėjo, tiek centro pozicijose. Vėliau jis perėjo į trenerių darbą, vadovaudamas įvairioms jaunimo komandoms. Be to, jis aktyviai prisideda prie futbolo vystymo Lietuvoje, veda seminarus treneriams ir skatina jaunimo integraciją į profesionalų sportą.

Saulius Mikoliūnas

Saulius Mikoliūnas, dar vienas patyręs Lietuvos futbolininkas, ilgus metus buvęs rinktinės pagrindinės sudėties narys. Jis žaidė Škotijos „Hearts“, vėliau atstovavo klubams Ukrainoje ir Baltarusijoje. Mikoliūnas laikomas vienu iš labiausiai atsidavusių ir profesionalių žaidėjų, kuris visada palikdavo širdį aikštėje. Beje, jis yra ir daugiausiai rungtynių Lietuvos rinktinėje sužaidęs futbolininkas. Jo ilga karjera nacionalinėje komandoje yra pavyzdys, kaip galima ilgus metus išlaikyti aukštą lygį.

Arvydas Novikovas

Arvydas Novikovas yra žinomas dėl savo techninių įgūdžių ir universalumo, nuolat rungtyniavo tiek klubo, tiek šalies rinktinėje. Pirmą kartą savo karjeroje geriausio Lietuvo metų futbolininko apdovanojimas atiteko atakuojančiam krašto saugui Arvydui Novikovui.

Marius Žaliūkas

Marius Žaliūkas prisidėjo prie Lietuvos U-21 futbolo rinktinės, kai jam buvo 16 metai. Jo debiutas Lietuvos nacionalinės rinktinės sudėtyje įvyko 2010 m. gegužės mėnesį prieš Ukrainą. Žaliūkas sėkmingai rungtyniavo Škotijos “Hearts” komandoje Škotijos pirmenybėse. Jis atliko svarbų vaidmenį padėdamas “Hearts” laimėti Škotijos taurę 2011-2012 m. sezone.

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

Fiodoras Černychas

Černychas yra rezultatyvus žaidėjas, pasižymintis greičiu ir sugebėjimu užbaigti atakas. Futbolininkas pasirodė Lietuvos U-19 ir U-21 rinktinėse. Jo debiutas vyko 2012 m.

Darvydas Šernas

Šernas, įvarčius pelnantis puolėjas, pasižymėjo Lenkijos futbolo lygose.

Edvinas Girdvainis

Tarp dabartinių aktyvių futbolininkų išsiskiria Edvinas Girdvainis - gynėjas, kuris žaidė įvairiuose Europos klubuose, įskaitant Ispanijos „Marbella“, Lenkijos „Piast Gliwice“ bei Vokietijos „SV Sandhausen“. Jis taip pat nuolat kviečiamas į nacionalinę komandą. Girdvainio žaidimo stilius - tvirta gynyba, gero pozicinio pojūčio ir stabilumo derinys - daro jį svarbiu rinktinės nariu. Jo pastovus tobulėjimas ir profesionalus požiūris rodo, kad lietuvių futbolas turi tvirtą ateitį.

Jaunieji Talantai

Lietuvos futbolas turi ir jaunų talentų, kurie ateityje gali tapti naujomis žvaigždėmis. Toliau pateiksime keletą perspektyviausių jaunų žaidėjų:

• Artūras Dolžnikovas (21 metai, saugas/puolėjas, Vilniaus „Riteriai“). Geras futbolininkas, su ypač sudėtingu charakteriu, kuris smarkiai kiša koją.
• Danas Šimkevičius (18 metų, vartininkas, „Panevėžys“). Dar vienas perspektyvus Panevėžio vartininkų mokyklos atstovas.
• Džiugas Aleksa (17 metų, gynėjas, Vilniaus „Žalgiris B“). Septyniolikmetis dešinio krašto gynėjas išsiskiria išskirtinėmis fizinėmis savybėmis.
• Deividas Dovydaitis (18 metų, saugas, „Šiauliai FA“). Įdomus atakuojantis saugas.
• Gabrielis Nikonovas (18 metų, gynėjas, Vilniaus „Žalgiris“). Kairiakojis aštuoniolikmetis priklauso Vilniaus „Žalgirio“ sistemai.
• Justinas Marazas (20 metų, saugas, Vilniaus „Riteriai“). Iš Vievio kilęs atakuojantis krašto saugas prieš keletą metų laikytas vienu didžiausių Lietuvos talentų.
• Dominykas Kodzis (21 metai, puolėjas, Vilniaus „Riteriai“). Nestandartinis ir įdomus žaidėjas, kūrybingas, netipinis lietuvis - vikrus, techniškas, protingas.
• Natanas Žebrauskas (19 metų, gynėjas, „Greuther Fürth II“). Iš Gargždų kilęs devyniolikmetis dešinysis gynėjas atstovauja Vokietijos „Bundesliga“ žaidžiančio „Greuther Fürth“ klubo jaunimo rezervinei komandai.
• Matas Ramanauskas (21 metai, saugas, Vilniaus „Riteriai“). Iš Kėdainių kilęs vidurio saugas nepasižymi labai išskirtinėmis savybėmis ir turi gana aiškias talento ribas.
• Titas Buzas (17 metų, saugas, Kijevo „Dinamo“). Jauniausias šio sąrašo žaidėjas. Įdomus ir perspektyvus futbolininkas, kuriam po aikštę tenka lakstyti su psichologine kuprine dėl spalvingo tėvo.
• Motiejus Burba (18 metų, saugas/puolėjas, Kėdainių „Nevėžis“). Vienas jauniausių šio sąrašo žaidėjų. Užaugęs „Žalgiriečio“ akademijoje, bandė laimę Anglijoje.
• Vilius Piliukaitis (20 metų, saugas, Vilniaus „Žalgiris“). Labai įdomus dvidešimtmetis atakuojantis vidurio saugas iš Tauragės.
• Gustas Jarusevičius (18 metų, saugas, Vilniaus „Žalgiris“). Labai perspektyvus aštuoniolikmetis iš Alytaus.
• Vilius Armalas (21 metai, gynėjas, Kauno „Hegelmann Litauen“). Prieš keletą metų Vilius buvo laikomas vienu ryškiausių Lietuvos futbolo talentų.
• Nauris Petkevičius (21 metai, puolėjas, Kauno „Hegelmann Litauen“). Šį sezoną 21-erių metų kaunietis atsiskleidė ryškiausiomis spalvomis.
• Tomas Kalinauskas (21 metai, saugas, „Barnsley“). 21-erių atakuojantis kūrybingas saugas šiemet atsiskleidė Mariaus Stankevičiaus vadovaujamoje U21 rinktinėje.
• Meinardas Mikulėnas (19 metų, puolėjas, Vilniaus „Žalgiris“). Žinomo Lietuvos rinktinės žaidėjo Gražvydo Mikulėno sūnus - vienas ryškiausių šalies futbolo talentų.
• Artemijus Tutyškinas (18 metų, gynėjas, „Crotone“). Aštuoniolikmečio pavardė žiniasklaidos antraštėse šiemet plačiai nuskambėjo, kai Artemijų į nacionalinę komandą iškvietė Valdas Ivanauskas.
• Matas Vareika (21 metai, saugas, Vilniaus „Žalgiris“). Išskirtinio talento vaikinas, kuriam atsiskleisti trukdo traumos.
• Benas Šatkus (20 metų, gynėjas, „Nurnberg II“). Dvidešimtmetis gargždiškis B.Šatkus į Vokietiją persikėlė būdamas vos šešiolikos.
• Karolis Uzėla (21 metai, saugas, Vilniaus „Žalgiris“). Po nesėkmingo blaškymosi Italijoje ir bandymo įsitvirtinti Feraros SPAL klube, šį sezoną žengė tvirtą žingsnį į priekį vyrų futbole.

Kretingos "Minija"

Sužibus vilčiai, kad Kretinga neužilgo gali turėti naujai rekonstruotą stadioną, prisiminkime tuos legendinės „Minijos“ futbolininkus, kurių žaidimas XX a. 7-o deš. pradžioje Kretingos rajono valdžia, įmonių vadovai ir pavieniai futbolo entuziastai dėjo daug pastangų, kad čia atsirastų pajėgi futbolo komanda. 1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą. 1964 m. rugsėjo 13 d. Rungtynes stebint 5 tūkst. žiūrovų, kai Kretingoje gyventojų buvo apie 10 tūkst., „Minijos“ komanda pasirinko gynybinę taktiką. Po atkaklių rungtynių, pasibaigusių rezultatu 3:2 „Minijos“ naudai, visi jos žaidėjai buvo apdovanoti ąžuolo vainikais ir garbės raštais, o komandos kapitonas R. Trumpenskas. Šią „Minijos“ pergalę šventė visa Kretinga, kai netrukus ji šalies A klasės pirmenybėse iškovojo III vietą, per 30 rungtynių įmušusi 59 įvarčius, iš kurių 25 pelnė R. Trumpenskas, tik vienu įvarčiu nusileidęs rezultatyviausiam pirmenybių žaidėjui.

Lietuvos Futbolo Federacija (LFF)

Lietuvos futbolo federacija (LFF) yra pagrindinė futbolo organizacija Lietuvoje, atsakinga už futbolo valdymą ir plėtrą šalyje, įskaitant nacionalines rinktines ir futbolo lygas. 2017 metais tapo LFF vadovu T. Danilevičius.

2018 metų geriausi

• Geriausias Lietuvos futbolo čempionato ir pirmenybių vyrų treneris: Vladimiras Čeburinas (Marijampolės „Sūduva“)
• Geriausias Lietuvos jaunas futbolininkas: Justinas Marazas (Plocko „Wisla“)
• Rezultatyviausias A lygos žaidėjas: Tomáš Olberkis (Marijampolės „Sūduva“) - 12 įvarčių
• Rezultatyviausias Pirmos lygos žaidėjas: Domantas Antanavičius („Jonava“) - 26 įvarčiai

Futbolas ir Sporto Lažybos

Lietuvos futbolininkų pasirodymai tarptautinėse komandose domina ne tik sirgalius, bet ir sporto lažybų mėgėjus. Kai mūsų šalies žaidėjai pasirodo stiprių klubų sudėtyje, jie atsiduria ir analitikų, ir statytojų akiratyje. Tokiu atveju tampa ypač aktualios futbolo lažybos, kuriose galima prognozuoti tiek komandų rezultatus, tiek individualius žaidėjų pasirodymus. Dauguma šiuolaikinių lažybų platformų leidžia statyti ne tik už rungtynių baigtį, bet ir už įvarčių skaičių, kampinius, korteles ar net žaidėjų pasirodymus. Tai leidžia dar geriau įsitraukti į rungtynių stebėjimą. Lietuvių pavardės vis dažniau atsiranda tokiuose rinkiniuose, todėl gerbėjai vis aktyviau seka ne tik komandas, bet ir individualias futbolininkų karjeras.

Lietuvos Futbolininkai Čempionų Lygoje

Jau kurį laiką Lietuvos futbolo sirgaliai stebi Čempionų lygos grupių kovas ir atkrintamąsias be lietuviško prieskonio, kadangi čia žaidžiančiose komandose nebūna lietuvių. UEFA Čempionų lygos grupių etape, o pasisekus ir atkrintamosiose, žaisti yra kiekvieno profesionalaus futbolininko svajonė. Tą padaryti nuo 1992 m., kuomet po įvykusių reformų lyga gavo tokį pavadinimą, pavyko ne vienam praeityje garsiam Lietuvos futbolininkui.

Futbolininkai

• Gintaras Staučė (Stambulo „Galatasaray“ ir Maskvos „Spartak“)
• Raimondas Žutautas (Atėnų „Panathinaikos“ ir Haifos „Maccabi“)
• Aurelijus Skarbalius („Brøndby”)
• Andrius Skerla (Eindhoveno PSV)
• Dainius Gleveckas (Donecko „Šahtar”)
• Deividas Šemberas (Maskvos CSKA)
• Giedrius Arlauskis (Urzicenio „Unirea”)
• Marius Stankevičius („Sevilla”)
• Edgaras Jankauskas („Porto”)

tags: #lietuvos #futbolo #metu #geriausieji