Šis straipsnis skirtas prisiminti ir pagerbti Daną Pozniaką (1939-2005), legendinį Lietuvos boksininką, kuris 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį, tapdamas pirmuoju Lietuvos olimpiniu čempionu. Jo pasiekimai ne tik įkvėpė kartas sportininkų, bet ir įtvirtino jo vardą Lietuvos sporto istorijoje.
Lietuvos Olimpinio Judėjimo Pradžia
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia siejama su 1924 m., kai šalies sportininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Tačiau nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL). 1923 m. LSL statutas buvo papildytas prievole organizuoti olimpinį sąjūdį šalyje. Būtent LSL gavo kvietimą Lietuvos sportininkams dalyvauti 1924 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse. Dėl ekonominių sunkumų Lietuva nedalyvavo 1932 m. Leik Plasido ir Los Andželo žaidynėse. 1937 m. buvo pradėtas steigti Lietuvos olimpinis komitetas, o 1939 m. jį pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).
Danas Pozniakas: Biografijos Pradžia ir Kelias į Boksą
Danas Pozniakas gimė 1939 m. spalio 19 d. Balstogėje, Lenkijoje. Pasibaigus karui, Pozniakų šeima persikėlė į Baltarusiją, o vėliau, apie 1950 m., atvyko į Vilnių. Būdamas 13 metų, Danas pradėjo lankyti bokso treniruotes, o jo pirmuoju treneriu tapo Zigmas Katilius. Pasak Dominykos Pozniakaitės, D. Pozniako dukros, kelias į boksą prasidėjo dėl silpnos sveikatos ir fizinio nestiprumo. Draugas įkalbėjo jį pabandyti, o mintis tapti stipriu pasirodė viliojanti.
Tiesa, jei ne tvirtas boksininko charakteris ir šioks toks maištingumas, jo kelias šioje sporto šakoje ir nebūtų prasidėjęs. „Tėveliai labai nenorėjo, kad jis eitų į boksą, jis pasislėpęs, niekam nieko nesakęs su Viktoru Sorokinu (nuėjo - aut. past.). V. Sorokinas jį nusivedė į tas treniruotes, kad pasižiūrėtų, pastebėtų ir jam patiko. Dar jis bandė namuose užsiminti, bet labai „kietą“ mamą turėjo (…) ir ji pasakė „Ne, net negalvok“, - yra pasakojusi sportininko žmona Genė Pozniakienė.
Jau 1958 m., būdamas 19 metų, jis tapo Lietuvos bokso čempionu. 1962-1964 m. jis tapo Lietuvos čempionu pussunkio svorio kategorijoje. 1962, 1965, 1967-1968 m. D. Pozniakas tapo SSRS čempionu, o 1967 m. - SSRS tautų spartakiados nugalėtoju. 1960 m. jis tapo pirmojo vidutinio svorio SSRS vicečempionu.
Taip pat skaitykite: Stadiono istorija ir reikšmė
Kelias į Olimpinį Auksą: Meksiko Olimpiada
Po 1962 m. iškovoto SSRS čempiono titulo, D. Pozniakas patyrė nesėkmę, pralaimėjęs Europos čempionato Maskvoje finalą Zbigniewui Pietrzykowskiui. Lietuvis buvo laikomas favoritu patekti į 1964 m. Tokijo olimpines žaidynes, tačiau bandymuose jį nugalėjo Aleksejus Kiseliovas ir svajones teko atidėti.
1965 ir 1967 metais D. Pozniakas vėl tapo Europos čempionu ir taip iškovojo teisę dalyvauti 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse. Kartu su SSRS rinktine į Meksiką vyko ir 10 lietuvių, iš kurių vos vienas neparsivežė medalio.
D. Pozniakas pusiau sunkaus svorio kategorijoje (81 kg) ketvirtfinalyje įveikė Jurgeną Schlegelį iš Rytų Vokietijos rezultatu 5:0. Pusfinalyje jis taip pat 5:0 nugalėjo bulgarą Georgi Stankovą. Finale jo varžovas, rumunas Ionas Monea, dėl traumos atsisakė kovoti, ir D. Pozniakas tapo olimpiniu čempionu.
Kaip pasakojo Vidmantas Žiemelis, į žaidynes nuvykęs D. Pozniakas buvo reto susitelkimo. „Jonas Čepulis yra pasakojęs, kaip jie kartu važiavo į olimpiadą. Jie abu ten gyveno tame pačiame kambaryje ir Danas buvo taip susitelkęs, kad net laikrodžiui sušlamėjus sakydavo „Baik, turi būti ramybė“. Jis buvo toks susikaupęs. Jis buvo žmogus pavyzdingas, tvarkingas, tikslus, viskas pas jį būdavo pagal dienotvarkę. Tokie žmonės ir gali laimėti olimpiados auksą“, - kalbėjo pašnekovas.
Apie išskirtines tėčio savybes pasakojo ir jo dukra Dominyka. Anot jos, tokiam jo būdui buvo net sukurti tam tikri apibūdinimai. „Daug girdėjau iš vyrų įvertinimų jam, kurie ir šiandien labai aktualūs: „ringo džentelmenas“, „techniškiausias boksininkas“… Kuo vyresnė darausi, tuo daugiau suprantu apie boksą ir tuo labiau vertinu tuos žodžius, nes suprantu, kaip sunku juos užsitarnauti“, - pasakojo moteris.
Taip pat skaitykite: Čempionato triumfas ir atgimimas
Po Olimpiados: Triumfas ir Atsidavimas Sportui
Nors tarptautinėje erdvėje kilo abejonių dėl medalio, gauto be finalinės kovos, D. Pozniakas įrodė savo vertę 1969 m. Europos čempionate, finale įveikęs tą patį I. Monea.
1968-aisiais išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku, o 1969 metais D.Pozniakas dar kartą tapo Europos čempionu, o po metų atsisveikino su didžiuoju sportu. Iš viso per savo karjerą keturiskart Lietuvos čempionas laimėjo 203 kovas iš 217. Dėl tobulos technikos ir taktikos ringe, buvo laikomas Ringo Džentelmenu.
D. Pozniakas 1972 baigė Vilniaus pedagoginį institutą, 1974 m. tapo tarptautinės (AIBA) kategorijos teisėjas, 1991 m. išrinktas LBF prezidentu ir dirbo juo penkerius metus. 1994 m. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu. Taip pat D.Pozniakas - pripažintas tarptautinio kilnaus sporto elgesio laureatas, o 1996 metais jam įteiktas Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) olimpinių žaidynių šimtmečio prizas.
Asmeninis Gyvenimas ir Atminimas
D. Pozniakas buvo paprastas ir mylimas ne tik viešumoje, bet ir namuose, tarp savo šeimos narių. Su naujienų portalu tv3.lt bendravusi Dominyka - trečias vaikas Pozniakų šeimoje, atėjusi į šį pasaulį tada, kai namuose jau augo du sūnūs. Nors D. Pozniakas šį pasaulį paliko, kai Dominykai dar nebuvo daug metų, tačiau jos prisiminimai apie tėtį yra itin šilti.
„Tėtis turėjo tikrai labai vyrišką charakterį. Kalbėjo nedaug, visada pagalvojęs, turbūt mintyse apsvarstęs. Nors labai laukė dar vieno sūnaus, bet man kliuvo labai daug meilės. Labai manimi rūpinosi, mokė anglų kalbos, daug pasakodavo apie įvairias šalis kuriose pats buvo. Būtent iš jo perėmiau meilę kelionėms, įvairioms kultūroms, jo pagalba susipažinau su įvairiomis sporto šakomis ir pasiėmiau tai kaip gyvenimo būdą“, - prisiminimais dalinosi pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Stonkutės triumfas
Kiti Žymūs Lietuvos Sportininkai
Lietuvos sporto istorijoje yra ir daugiau žymių sportininkų, pasiekusių aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose:
- Rimantas Bagdonas - graikų-romėnų imtynininkas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys.
- Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas - baidarininkai, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojai.
- Gabija Dilytė - laisvųjų imtynių sportininkė, olimpinės rinktinės narė, debiutavusi 2024 m. olimpinėse žaidynėse.
- Santa Pakenytė - dziudo sportininkė, pirmoji Lietuvos moteris, atstovavusi šalį dziudo varžybose olimpiadoje.
Išvados
Danas Pozniakas - ne tik pirmasis Lietuvos olimpinis čempionas, bet ir pavyzdys, kaip atsidavimas, sunkus darbas ir tvirtas charakteris gali padėti pasiekti aukščiausių sportinių aukštumų. Jo atminimas gyvas ir toliau įkvepia naujas kartas Lietuvos sportininkų.