Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos futbolo rinktinės istoriją nuo pat jos ištakų iki šių dienų. Nagrinėsime svarbiausius įvykius, pasiekimus ir iššūkius, su kuriais susidūrė Lietuvos futbolininkai, atstovaudami savo šalį tarptautinėje arenoje.
Futbolo Užgimimas Lietuvoje
Futbolo istorija Lietuvoje siekia XX a. pradžią. Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje susikūrė apie 1909 m., kai grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas subūrė entuziastus. 1912 m. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų, kurias rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai. 1919 m. liepos 13 d. sporto šventėje susitiko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandos, rungtynes rezultatu 4:2 laimėjo LSS. Šis laikotarpis buvo svarbus futbolo populiarinimui Lietuvoje, nors sportas dar buvo tik embriono būsenoje.
Pirmieji Žingsniai Tarptautinėje Arenoje
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų, tačiau baigė tik 6. 1923 m. birželio 24 d. suburta Lietuvos rinktinė Kaune žaidė pirmąsias istorijoje tarptautines rungtynes prieš Estiją ir pralaimėjo 0:5. Nepaisant pralaimėjimo, šios rungtynės žymėjo svarbų etapą Lietuvos futbolo istorijoje. Vėliau tais pačiais metais buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), kuri gegužę buvo patvirtinta visateise FIFA nare.
1924 m. Olimpinės Žaidynės Paryžiuje
1924 m. Lietuvos futbolo komanda debiutavo Paryžiuje vykusiose olimpinėse žaidynėse. Tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis kartas, kai Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis, nespėta rimtai pasiruošti turnyrui, o kelionė į Paryžių buvo ilga ir varginanti.
Gegužės 25 d. Lietuvos rinktinė susitiko su Šveicarijos komanda ir patyrė triuškinantį pralaimėjimą 0:9. Nepaisant pralaimėjimo, dalyvavimas olimpinėse žaidynėse buvo reikšmingas įvykis Lietuvos sporto istorijoje. Lietuvos olimpinėje rinktinėje žaidė Valerijonas Balčiūnas, Stasys Janušauskas-Janušas, Jurgis Hardingsonas, Stasys Razma, Vincas Bartuška, Leonas Juozapaitis, Edvardas Mikučiauskas, Stasys Sabaliauskas, Stepas Garbačiauskas, Hansas Gecas, Juozas Žebrauskas, atsargoje žaidė Vladas Byla ir Juozas Žukauskas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pasirengimas ir Kelionė Į Paryžių
Lietuvos rinktinės pasirengimas olimpinėms žaidynėms buvo sudėtingas. Finansavimo trūkumas lėmė, kad nebuvo surengta nė viena treniruotė, o žaidėjų paieška prasidėjo tik likus kelioms dienoms iki išvykimo. Kelionė į Paryžių taip pat buvo iššūkis - žaidėjai turėjo iškęsti alinančią 40 valandų kelionę traukinio vagone. Dėl šių aplinkybių žaidėjų sportinė forma prieš susitikimą su Šveicarija buvo prasta.
Rungtynės Su Šveicarija Ir Pasekmės
Lietuvos ir Šveicarijos rungtynės atidarė žaidynių futbolo varžybas. Šveicarai, pasižymėję geresniu pasirengimu ir taktika, greitai perėmė iniciatyvą. Jau pirmosiomis minutėmis šveicarai įmušė įvartį, o vėliau toliau didino savo pranašumą. Galutinis rezultatas 0:9 parodė didelį skirtumą tarp komandų.
Po pralaimėjimo Lietuvos futbolininkus užgriuvo kritikos lavina. Tačiau olimpinės žaidynės tapo gera pamoka, o įgytą patirtį lietuviai išnaudojo vėlesnėse rungtynėse prieš Latvijos ir Estijos rinktines.
Kiti Lietuvos Futbolininkai Ir Jų Likimai
Minėdami Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmetį, svarbu prisiminti ne tik pačias rungtynes, bet ir žmones, kurie atstovavo Lietuvai. Po žaidynių futbolininkų likimai susiklostė įvairiai. Vieni tęsė sportinę karjerą, kiti pasuko į kitas veiklas. Svarbu paminėti, kad rinktinės kapitonu žaidynėse buvo Stepas Garbačiauskas, kuris vėliau tapo vienu svarbiausių sporto žmonių Lietuvoje.
Tarpukario Futbolas Lietuvoje
1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuva taip pat dalyvavo atrankos varžybose į tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1927 metais LFL paskyrė treneriu vengrą Ferencą Molnarą, bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams - 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai - 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai).
Lietuvos Futbolas Sovietmečiu
Nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuvai esant TSRS sudėtyje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai - Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis - TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius. Tais pačiais 1988 m. Vilniaus „Žalgiris“ sėkmingai pasirodė SSRS čempionate.
Futbolas Nepriklausomoje Lietuvoje
Po Nepriklausomybės atgavimo, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, jos baigėsi lygiosiomis 2:2. Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras.
Dalyvavimas Atrankos Varžybose
Nuo 1994 m. Lietuvos rinktinė iki šiol 8 kartus yra bandžiusi patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (4 kartus į pasaulio čempionatus ir 4 kartus į Europos čempionatus), tačiau nė sykio neįveikė atrankos varžybų. Per šiuos bandymus (neskaičiuojant dabar vykstančių 2010 m. PČ atrankos varžybų) iškovota nemažai pergalių prieš pajėgias komandas, tačiau to nepakako patekti į pagrindinius turnyrus.
Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai - 1994 m. PČ. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras - atrankos varžybos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš Ukrainos komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje.
Atrankoje į 1998 m. PČ Prancūzijoje lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo - patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje - Vilniuje - pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2 ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje.
Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į Euro 2000 čempionatą Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti - Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia Škotija, tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia Farerų salų vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš Bosnijos ir Hercegovinos komandą, tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės, kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą.
Atranka į 2002 m. PČ kol kas yra pats nesėkmingiausias Lietuvos rinktinės atrankos turnyras. Rinktinė startavo trimis pralaimėjimais iš eilės. Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai, tačiau rezultatai nepagerėjo.
Atrankos ciklo į 2004 m. EČ starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). 2003 m. lietuviai pradėjo sėkmingai - iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1), o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0).
2006 m. PČ atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai - lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0 ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną - tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo.
Atranką į 2008 m. EČ Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1), vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais prancūzams ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0).
Prieš 2010 m. PČ atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis - portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją, Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją.
Atrankoje į 2012 m. Europos čempionatą Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo Raimondas Žutautas. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai - lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0 ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4).
Žymūs Lietuvos Futbolininkai
Per visą Lietuvos futbolo istoriją buvo nemažai žymių futbolininkų, kurie garsino šalies vardą tarptautinėje arenoje. Tarp jų galima paminėti Edgarą Jankauską, Deividą Šemberą, Romualdą Marcinkų ir daugelį kitų. Šie futbolininkai ne tik pasižymėjo aukštu meistriškumu, bet ir įkvėpė jaunąją kartą siekti aukštumų futbole.
Dabartinė Situacija Ir Perspektyvos
Šiandien Lietuvos futbolo rinktinė susiduria su įvairiais iššūkiais. Nepaisant to, Lietuvos futbolas turi potencialo augti ir tobulėti. Svarbu investuoti į jaunimo ugdymą, gerinti infrastruktūrą ir siekti aukštesnių tikslų tarptautinėje arenoje.