Įvadas
Lietuvos futbolo rinktinės istorija - tai kelias, kupinas iššūkių, pakilimų ir nuosmukių. Nuo pirmųjų žingsnių atkūrus nepriklausomybę iki bandymų įsitvirtinti tarptautinėje arenoje, Lietuvos futbolas nuėjo ilgą kelią. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos futbolo rinktinės istoriją, pradedant tarpukario laikotarpiu ir baigiant dabartimi, atskleidžiant svarbiausius įvykius, žaidėjus ir statistinius duomenis.
Futbolo užuomazgos Lietuvoje
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, sportas tapo svarbia tautinės savimonės dalimi. Šūkis „Sportas - sveikata“ skatino tautos sveikatinimą ir siekį pasiekti laimėjimų. Į šį sąjūdį įsijungė kariuomenė, inteligentija ir žymūs žmonės, grįžę į Lietuvą kurti naujos valstybės. Steponas Garbačiauskas ir Steponas Darius, grįžę į tėvynę, inicijavo futbolo atsiradimą Lietuvoje. 1919 m. įvyko pirmos parodomosios rungtynės be vartų. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) aktyviai skatino futbolo organizavimąsi, kūrėsi naujos komandos. „Lietuvos sporto“ laikraštyje buvo paskelbta apie organizuojamą Lietuvos čempionatą ir prašoma pateikti klubų emblemas bei aprangas.
Pirmasis Lietuvos čempionatas
Pirmosios Lietuvos čempionato rungtynės vyko Kauno Ąžuolyne. Visos komandos buvo iš Kauno, nes kitų regionų komandos dar nebuvo susikūrusios, o Klaipėda tuo metu Lietuvai dar nepriklausė. Dvi aikštės buvo įrengtos greta, Ąžuolyne, ne dabartinio stadiono vietoje. Tai buvo paprastas laukas be nuolatinių vartų, kuriuos reikėdavo atsinešti iš LFLS buveinės Žalio kalno papėdėje. Pirmos ketverios rungtynės buvo sužaistos gegužės 7 d., tačiau dėl prasidėjusių lietų čempionatą teko atidėti, susidūrė su organizaciniais sunkumais.
Tarpukario laikotarpis (1923-1940)
Pirmosios oficialios rungtynės ir iššūkiai
Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d. prieš Estijos komandą ir pralaimėjo 0:5. Pirmoji pergalė buvo iškovota 1924 m. rugpjūčio 24 d., kai Taline rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Iki 1927 m. rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 m. LFL paskyrė treneriu vengrą Ferencą Molnarą, tačiau po dviejų pralaimėjimų jis buvo atleistas. Iki 1930 m. komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienas lygiasias, tačiau po trijų pralaimėjimų iš eilės 1931 m. buvo atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų, kuris buvo vienintelis lietuvis ir jauniausias treneris tarpukariu.
Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Prieš varžybas rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo. Kelionė į Paryžių buvo alinančia, trukusi 40 valandų traukiniu. Dėl šių aplinkybių žaidėjų sportinė forma buvo prasta, ir lietuviai pralaimėjo Šveicarijai 0:9. Šveicarai vėliau tapo olimpinių žaidynių vicečempionais, finale nusileidę Urugvajui.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Baltijos taurės turnyras
1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į Tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis.
Okupacijos laikotarpis (1940-1990)
Nuo 1940 m. iki 1990 m., Lietuvai esant TSRS sudėtyje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai - Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis - TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius.
Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis (nuo 1990 m.)
Pirmosios rungtynės ir Baltijos taurės atgaivinimas
Po Nepriklausomybės atgavimo, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, jos baigėsi lygiosiomis 2:2. Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras.
Dalyvavimas atrankos varžybose
Lietuvos rinktinė 8 kartus bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (4 kartus į pasaulio čempionatus ir 4 kartus į Europos čempionatus), tačiau nė sykio neįveikė atrankos varžybų. Pirmasis turnyras, į kurį bandė patekti lietuviai, buvo 1994 m. PČ. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija ir sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2.
Atranka į 1996 m. Europos futbolo čempionatą
Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje - per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš Slovėniją du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 - pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su kroatais) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 - kroatams, 1:3 - ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 - italams).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Atranka į 1998 m. Pasaulio čempionatą Prancūzijoje
Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2 ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales, 2 kartus sužaidė lygiosiomis ir tris kartus pralaimėjo.
Atranka į Euro 2000 čempionatą
Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su Škotija, tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su Farerų salų vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė pergalę 4:2 prieš Bosnijos ir Hercegovinos komandą, tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės, kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą.
Atranka į 2002 m. Pasaulio čempionatą
Kol kas tai pats nesėkmingiausias Lietuvos rinktinės atrankos turnyras. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės - 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir vengrų (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai, tačiau rezultatai nepagerėjo.
Atranka į 2004 m. Europos čempionatą
Starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). 2003 m. lietuviai pradėjo sėkmingai - iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1), o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0).
Atranka į 2006 m. Pasaulio čempionatą
Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai - lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0 ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną - tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Atranka į 2008 m. Europos čempionatą
Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1), vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais prancūzams ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1. Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0).
Atranka į 2010 m. Pasaulio čempionatą
Prieš 2010 m. PČ atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis - portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0, pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją.
Atranka į 2012 m. Europos čempionatą
Lietuvos rinktinei vadovavo Raimondas Žutautas. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai - lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0 ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4).
Žymūs Lietuvos futbolininkai ir treneriai
Per visą Lietuvos futbolo istoriją buvo daug žymių futbolininkų ir trenerių, kurie prisidėjo prie šio sporto populiarinimo ir vystymosi. Tarp jų galima paminėti:
- Romualdas Marcinkus: žaidė 1927-1938 m., nuo 1931 m. kapitonas, nuo 1934 m. treneris.
- Edgaras Jankauskas: žaidė 1991-2008 m., 2003 m. UEFA taurės laimėtojas, 2004 m.
- Deividas Šemberas: žaidė nuo 1996 m., 2005 m.
Klaipėdos „Sirijus“ triumfas
Prieš tris dešimtmečius - 1990-aisiais uostamiesčio futbolas pasiekė didžiausias aukštumas per miesto sporto istoriją Nepriklausomos Lietuvos laikais. Pagal 1990-ųjų pirmenybių sistemą čempionas turėjo buvo nustatytas superfinale. Vyresnieji futbolo aistruoliai puikiai atsimena dramą, vykusią lapkritį sausakimšame (žiūrovų buvo apie 5 tūkstančius) Pasvalio stadione tarp „Sirijaus“ ir Panevėžio „Ekrano“ komandų. Jų likimas buvo „Sirijaus“ ekipos kapitono Ovidijaus Mozūraičio kojose. Patyręs futbolininkas nenuvylė komandos draugų, visų miesto futbolo gerbėjų. Komanda pasipildė pajėgiais žaidėjais, pradėjome rimtai dirbti. 1990-aisiais subyrėjus „Atlantui“, spręsti tolesnį klaipėdiečių futbolininkų likimą susitikau su tuomečiu Vykdomojo komiteto pirmininku Aleksandru Žaliu. Mūsų istorijos faktai: 1990-aisiais tapome šalies čempionais, o 1989 ir 1992 m. iškovojome bronzos medalius, 1988 ir 1990 m.
Baltijos taurės 2024 m.
Lietuvos rinktinė 2024 m. Baltijos taurės turnyrą pradėjo pralaimėjimu Estijai rezultatu 0:1. Rungtynės vyko LFF stadione. Įvartį 59-ąją minutę pelnė Henri Anier. Norint turėti galimybę laimėti taurę, Lietuvai reikėjo birželio 4 d. išvykoje triuškinti Latviją ir tikėtis, kad ji nugalės estus.
tags: #lietuvos #futbolo #rinktines #statistika