Lietuvos futbolo istorija - tai kelias, paženklintas atkaklumu, meile sportui ir nuolatinėmis permainomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos futbolo klubų istorijos etapus, nuo tarpukario iki šių dienų, prisimindami žymiausius žaidėjus, komandas ir įvykius.
Futbolo Šaknys Lietuvoje: Tarpukario Pradžia
Organizotas futbolas Lietuvoje pradėjo kurtis dar tarpukariu. 1924 m. Užpaliuose įvyko šaulių būrių futbolo komandų dvikova. 1925 m. FIFA kongrese Ženevoje Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. 1927 m. pasirodė S. Garbačiausko parengtos „Oficialios futbolo taisyklės“.
1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS. Dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kurį kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuri vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus.
1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos.
1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Politinės Aplinkybės Ir Futbolas
Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo didelės įtakos Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija. Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai.
Futbolas Sovietmečiu
Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m. olimpiniais čempionais tapo Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis.
1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę.
Vilniaus "Žalgiris": Aukščiausi Pasiekimai
Futbolo mėgėjų dėmesį prikaustė Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą. 1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą. 1987 metų sezonas buvo pats sėkmingiausias klubo istorijoje sovietiniu periodu. Žaista ne tik sėkmingai, bet ir rezultatyviai, o šalies čempionas Maskvos „Spartakas“ Vilniuje nugalėtas 5:2. 16 įvarčių pelnęs A. Ivanauskas tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju. „Žalgiris“ debiutavo UEFA taurės varžybose ir pirmose rungtynėse 2:0 laimėjo prieš Vienos „Austrija“.
Kiti Klubai
Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Nepriklausomybės Metai: Naujas Etapas
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Po 1990 m. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V. Sukristovas išvyko žaisti į užsienį.
Klubų Transformacijos Ir Iššūkiai
Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos futbolo klubai patyrė įvairių transformacijų, susidūrė su finansiniais sunkumais ir ieškojo naujų strategijų. Dėl rimtų finansinių problemų FK „Žalgiris“ nuo 2008 metų sezono tapo neveiksnus. 2009 metų pradžioje komandos žaidėjai, treneriai ir aktyviausi aistruoliai „Pietų IV“, nematydami tuometinių klubo savininkų aktyvių veiksmų ir siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“. 2009-ųjų kovo mėnesį LFF išimties tvarka suteikė galimybę VMFD „Žalgiriui“ rungtis I lygoje. Supažindintas su bendruomeninio klubo idėja, pagalbos ranką ištiesė Vilniaus meras Vilius Navickas. Kartu su juo žengė ir Vilniaus miesto Taryba. 2010 metų kovo 12 dieną, pritarus UEFA, LFF vadovai oficialiai atvėrė A lygos duris VMFD „Žalgiris“.
"Žalgiris": Kelias Į Viršūnę
2011 metų sezone komandai sekėsi daug geriau - ji sudarė rimtą konkurenciją Panevėžio „Ekrano“ komandai. Tačiau nesėkmės leido užimti antrąją vietą A lygoje. Praėjus trims metams nuo VMFD „Žalgiris“ įkūrimo ir nuveikus daug sunkių darbų, buvo iškovotas pirmasis trofėjus - LFF taurė, kuri į Vilnių grįžo po 9-erių metų pertraukos. 2013 metų sezono pradžioje „Žalgiris“ buvo vėl stipresnis už „Ekraną“. Taip pat apginta praėjusiame sezone iškovota LFF taurė. Rungtynėse prieš „Šiaulius“ po papildomo laiko švieslentė rodė rezultatą 3:3 (2:2), tad komandos stojo mušti 11 metrų baudinių. Sezonas buvo ypač įsimintinas ir dėl įspūdingo komandos žygio Europos lygos atrankoje. VMFD „Žalgiris“ pirmąkart Lietuvos istorijoje vienos kvalifikacijos metu eliminavo net 3 ekipas - Dublino „St Patrick’s Athletic“ (Airija), Jerevano „Pyunik“ (Armėnija) bei Poznanės „Lech“ (Lenkija). 2014 metų sezoną VMFD „Žalgiris“ vėl šlavė varžovus iš kelio - iškovojo LFF taurę įveikdamas Gargždų „Bangą“ (2:1) bei triumfavo šalies pirmenybėse. 2014 metų lapkričio 25 dieną, išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiris“. 2015 metų gegužės 23-iąją dieną FK „Žalgiris“ LFF taurės finale 2:0 nugalėjo Klaipėdos „Atlantą“ ir taip paliko naują įrašą Lietuvos futbolo istorijoje.
2016 metais „Žalgiris“ tęsė titulų medžioklę. Pirmose naujojo sezono rungtynėse vasario 28-ąją žalgiriečiai po pratęsimo 4:1 (1:1) įveikė „Trakų“ futbolininkus ir apgynė prieš trejus metus iškovotą Lietuvos Supertaurę. Gegužės 15-ąją Telšiuose vykusiose 2015-2016 metų LFF taurės turnyro finalinėse rungtynėse „Žalgiris“ po Lino Klimavičiaus įvarčio 1:0 palaužė „Trakus“ ir penktą kartą iš eilės iškovojo šį trofėjų. O rugsėjo 25-ąją Klaipėdoje - jau 2016 metų LFF taurės turnyro finale - žalgiriečiai 2:0 (0:0) susitvarkė su Marijampolės „Sūduva“ ir LFF taurę į viršų iškėlė šeštą kartą iš eilės. Spalio 30-ąją „Žalgiris“ LFF stadione 2:0 įveikė „Atlantą“ ir, likus trims turams iki A lygos pirmenybių pabaigos, užsitikrino Lietuvos čempionų titulą. Keturiais pelnytais trofėjais paženklintame sezone pritrūko tik sėkmės UEFA Čempionų lygoje. Trečius metus iš eilės „Žalgiris“ savo pasirodymą šiame turnyre pradėjo (ir baigė) antrajame atrankos varžybų etape. 2017 metų sezoną „Žalgiris“ pradėjo dar viena pergale Supertaurės rungtynėse. Antrus metus iš eilės žalgiriečiai kovoje dėl šio trofėjaus įveikė „Trakų“ futbolininkus. Vasario 26-ąją „Sportimos“ arenoje vykusiose rungtynėse „Žalgirio“ debiutantas Mahamane’as Traore pelnė vienintelį įvartį ir užtikrino savo ekipai pergalę 1:0 (0:0). A lygos pirmenybėse žalgiriečiams sezono pabaiga susiklostė itin nesėkmingai - paleista turėta persvara. Paskutinėse rungtynėse „Žalgiris“ Marijampolėje nusileido vietos „Sūduvai“ ir pirmą kartą nuo 2012 m.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Po apkartusio jubiliejinio sezono komandoje įvyko daug permainų. Vyriausiojo trenerio postas buvo patikėtas po kelių dešimtmečių iš Danijos į Lietuvą sugrįžusiam Aurelijui Skarbaliui, pokyčiai supurtė ir komandos sudėtį. Nepaisant permainų, žalgiriečiai sunkiai pradėjo naująjį sezoną ir turnyro lentelėje leido atsiplėšti „Sūduvai“. Ieškodami išeities iš susidariusios padėties „Žalgirio“ vadovai birželio mėnesį atsisveikino su A. Skarbaliumi ir komandos vairą patikėjo V. Čeburinui. Po šių permainų Vilniaus klubas pradėjo ilgą pergalių seriją ir į sostinę sugrąžino LFF taurę. Labai sėkmingai komanda pasirodė ir UEFA Europos lygos atrankoje, kur eliminavo „Klaksvik“ ir „Vaduz“ klubus bei trečiajame atrankos etape nusileido galingam Ispanijos „Sevilla“ klubui. Pirmose serijos rungtynėse Ispanijoje V. Čeburinas auklėtiniai nusileido rezultatu 0:1. Prieš 2019 m. sezoną naujuoju ekipos sporto direktoriumi tapo buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Deividas Česnauskis, o sporto operacijų direktoriumi - Deividas Šemberas. Sezonas žalgiriečiams baigėsi be trofėjų - užimta antroji vieta A lygoje, pralaimėtos rungtynės dėl Supertaurės, o žygis LFF taurės turnyre baigėsi pusfinalyje po pratęsimo. Rezultatyviausiu komandos futbolininku tapo 27 įvarčius pelnęs kroatas Tomislavas Kišas.
2019 m. Ekipai sezono pradžioje turėjo vadovauti strategas iš Ispanijos, bet jis atvykti negalėjo dėl sveikatos. Nuo sausio mėn. Komanda pradėjo sezoną iškovota Supertaure. A lygoje po 8 turų žalgiriečiai turėjo 8 taškų deficitą, iki 14 turo jį panaikino, tačiau vėliau vėl klupo ir likus 4 rungtynėms atsiliko 5 taškais. Taurės turnyre antrus metus iš eilės po pratęsimo suklupta pusfinalyje. Prancūzas Hugo Videmontas su 13 įvarčių (per 20 rungtynių) tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Prie komandos vairo stojo Lietuvoje su kitais klubais užsirekomendavęs kazachas Vladimiras Čeburinas. UEFA turnyruose žalgiriečiai Čempionų lygoje įveikė „Linfield“ ekipą, tačiau neprilygo pajėgiam Vengrijos čempionui „Ferencvaros“.
Istorinis Pasiekimas Europos Turnyruose
Po įspūdingos pergalės prieš „Malmo“ atrankoje pirmiems iš visų Lietuvos klubų pavyko prasibrauti į UEFA turnyrų grupių etapą. Vietos varžybose sezonas pradėtas apmaudžiu pralaimėjimu Supertaurėje prieš „Sūduvą“ po baudinių, sunkiai sekėsi ir čempionato starte. Tačiau įspūdingas spurtas sezono antroje pusėje leido užsitikrinti 10-ąjį čempionų titulą itin anksti, likus 7 rungtynėms iki sezono pabaigos. Debiutas įvyko prieš ketvirtį amžiaus, 1992 metais, kai Lietuva pirmą kartą gavo teisę deleguoti mūsų šalies čempioną į stipriausių Europos klubinių komandų turnyrą, kuris pirmą kartą vadinosi nauju pavadinimu - UEFA Čempionų lyga.
Vilniaus „Žalgirio“ debiutas UEFA Čempionų lygoje įvyko 1992 metų rugsėjo 16 dieną Eindhoveno „Philips Stadion“ arenoje. Tai buvo sunkūs laikai mūsų klubui, nes po sprendimo 1990 metų pavasarį visiems laikams pasitraukti iš Tarybų Sąjungos čempionato „Žalgirį“ palaipsniui paliko geriausi futbolininkai, kurie pradėjo žaisti užsienio klubuose. Antrosios rungtynės buvo žaistos rugsėjo 30 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Olandai negalėjo suprasti, kodėl tiek mažai žiūrovų tribūnose. Iš tiesų, žiūrovų buvo labai nedaug - apie 2 tūkstančius.
Antrą kartą UEFA Čempionų lygoje „Žalgiris“ dalyvavo 1999/2000 metų sezone. Šį sykį teko viską pradėti nuo pirmojo atrankos etapo. Varžovas - Armėnijos čempionas ir taurės laimėtojas Ararato miesto „Cement“ komanda. Antrajame atrankos etape Vilniaus „Žalgiris“ susitiko su Kijevo „Dinamo“ ekipa, treniruojama legendinio trenerio Valerijaus Lobanovskio.
Trečiojo starto Čempionų lygoje „Žalgiriui“ teko laukti 15 metų. Per tą laiką mūsų klubas patyrė ir galimo išnykimo širdgėlą, ir nuostabaus atgimimo džiaugsmą. Sustiprėjęs ir vėl tapęs aiškiu lyderiu Lietuvoje „Žalgiris“ sugrįžo į Čempionų lygą 2014 metų liepos 15 dieną Zagrebo „Maksimir“ stadione. Užpernai burtai lėmė žalgiriečiams žaisti su Švedijos čempionais „Malmö“ ekipa. Praeitos vasaros dvikova su „Astana“, ypač jos tragiška (sportiniu atžvilgiu) pabaiga neturi analogų legendiio šalies futbolo klubo istorijoje.
"Žalgiris" triumfuoja prieš "Malmo"
Vėlų liepos 27 dienos vakarą, Lietuvos futbolo padangėje įvyko tai, ko nematėme per visą nepriklausomybės istoriją. Vilniaus FK Žalgiris išvykoje įveikė Švedijos čempioną „Malmo“ ir mažiausiai užsitikrino vietą UEFA Konferencijų lygos grupių etape.
FK „Žalgiris“ UEFA Čempionų lygos antrojo atrankos etapo dvikovą prieš švedų „Malmo“ komandą pradėjo prieš savaitę namie, kukliame LFF stadione Liepkalnyje. Pilnas stadionas. Tokio reiškinio Lietuvos futbole dar nebuvo, berods nuo „Vėtros“ ir „Fulham“ europinių rungtynių. “Žalgirio” rungtynėse komandą palaikė pilnas stadionas, tikėdamas pergale. Prezidentas Gitanas Nausėda, net ir turėdamas tokias pareigas, liko ištikimas ilgametei tradicijai apsilankyti futbolo stadione, užimti vietas tarp paprastų sirgalių ir kartu šėlti.
FK „Žalgiris“ nepastatė autobuso savo baudos aikštelėje, žinoma, žaidžiant išvykoje svarbiausia buvo gynyba. Tačiau, pažymėtina kad nebuvo vien atsimušinėjimas nuo savo vartų kuo toliau, o buvo daug dirbama ties kontratakomis. Pirmasis įvartis buvo įmuštas būtent kontratakos metu. Antrasis - po sėkmingai atšokusio kamuolio. Sekasi? Sekasi geriausiems. Teisėjas neleido įsibėgėti grubiam futbolui, incidentus stabdydavo geltonomis kortelėmis. Mūsų komanda surinko net 7 geltonas korteles, o varžovai 4. Tiesa, A. Christinsianui buvo parodyta antroji geltona kortelė ir 78 minutę Švedijos komanda liko mažumoje. FK „Žalgiris“ toliau kovos Čempionų lygos atrankoje, bet jau turės ir kelialapį į Konferencijų lygą.
Regioniniai Klubai: Utenos "Utenis"
Utenos rajone organizuoto futbolo tradicijos siekia beveik 100 metų. 1978 m. Istorikas G.Kalinauskas knygoje „Ąžuolo šaknys“ pasakoja, jog pirmoji organizuoto futbolo dvikova veikiausia įvyko 1924 m., kai Užpaliuose žaidė šaulių būrių futbolo komandos. Utenos inteligentų klubas „Utenis“ užregistruotas 1933 m. pradžioje. Tais pačiais metais, rugsėjo 3 d. įvyko ir pirmosios klubo futbolo komandos rungtynės Zarasuose su vietos ekipa.
Pokariu Utenos futbolo bendruomenė išaugino vieną geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Stanislovą Ramelį, kuris net 14 sezonų gynė Vilniaus „Žalgirio“ komandos garbę. 1969 m. „Utenis“ laimėjo „Nemuno“ pirmenybių bronzos medalius, o 1978 m. Reprezentacinė Utenos miesto komanda nuo 1979 m. iki 1987 m. su poros sezonų pertrauka žaidė LTSR aukščiausioje lygoje. Po nepriklausomybės atkūrimo komanda blaškėsi tarp antrojo (I lyga) ir trečiojo diviziono (II lyga). Per šį laikotarpį komandoje rungtyniavo ir Utenos vardą garsino tokie žaidėjai kaip: Ričardas Zdančius, Vidmantas Vyšniauskas, Egidijus Varnas ir kiti. Po 2008 m. sezono iki 2014 m. „Utenis“ nežaidė I lygoje. Pora sezonų ekipa praleido III lygoje, vėliau apskritai trumpam išnyko. 2015 m. „Utenis“ iškovojo LFF I lygos bronzos medalius. Impulsą „Utenio“ komandos atsikūrimui suteikė stadiono rekonstrukcija. Stadiono rekonstrukcijai skirta per 20 milijonų litų. Įrengtas stadionas su 3000 vietų, treniruočių aikštėmis, suteikė galimybę reprezentacinei Utenos miesto komandai pradėti naują istorijos puslapį. 2013 m. pabaigoje atkurtas futbolo klubas „Utenos Utenis“. Patyrusių ir vietinių žaidėjų ekipą subūręs „Utenis“ startavo 2014 m. LFF I lygos pirmenybėse ir iškovojo bronzos medalius. Pradėta kurti profesionalaus futbolo klubo struktūra su komandomis nuo mažiausių vaikų iki vyrų komandos. Nuo 2015 m. iki 2017 m. tris sezonus vyrų komanda rungėsi jau A lygoje, o 2017 m. suburta ir merginų komanda, kuri 2018 m. debiutavo Lietuvos moterų I lygos pirmenybėse. 2018 m. Atsikūręs „Utenis“ pirmą kartą istorijoje sukūrę ir pilną klubo struktūrą, kurios pamatas - „Utenio akademija“. Joje treniruojasi berniukai ir mergaitės nuo 6 iki 16 metų, jai vadovauja specialistas iš Danijos Carsten Dohm.
Kretingos "Minija": Legendos Atminimas
Kretingoje futbolo atgimimo pradžia sietina su A. Lučinavičiumi, kuris 1958 m. po Panevėžio hidromelioracijos technikumo baigimo atvyko į Kretingą. Jis tuo metu buvo žinomas visoje Lietuvoje puolėjas-snaiperis, 1956 m. Lietuvos A klasės futbolo pirmenybėse atstovaudamas Panevėžio MSK komandai, per 22 rungtynes įmušęs 28 įvarčius, ir šis pirmenybių rekordas buvo pagerintas tik 2012 m. 1958 m. „Tiesos“ taurės skandalingame finale Kretingoje, rungtynes stebint 7 tūkst. A. Lučinavičius šiose rungtynėse įmušė 2 įvarčius, kai 1960-1961 m. Tvirtai sudėtas, turėjęs nepaprastą „uoslę“ įvarčiams puolėjas savo rezultatyviu žaidimu paskatino Kretingoje futbolą pradėti žaisti ne vieną vaiką ar jaunuolį. XX a. 7-o deš. pradžioje Kretingos rajono valdžia, įmonių vadovai ir pavieniai futbolo entuziastai dėjo daug pastangų, kad čia atsirastų pajėgi futbolo komanda, nes 1961-1962 m. R. Trumpensko vyresnės sesers Bronės teigimu, jos brolį, neseniai sukūrusį šeimą, kaip perspektyvų futbolininką Kretingos rajono sporto vadovams rekomendavo 1962 m. į Kretingą atvykęs iš Linkuvos kilęs futbolo vartininkas Algis Badaras, su R.
1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą, į priekį praleidusi tik šalies čempione tapusią Panevėžio „Statybą“, kurioje rezultatyviu žaidimu žibėjo į savo gimtąjį miestą iš Kretingos sugrįžęs A. Lučinavičius ir 2 Kauno komandas - „Politechniką“ ir „Inkarą“. 1964 m. rugsėjo 13 d. „Minijos“ komanda šalies „Tiesos“ taurės varžybose susitiko su pajėgia Klaipėdos „Atlanto“ komanda. Rungtynes stebint 5 tūkst. žiūrovų, kai Kretingoje gyventojų buvo apie 10 tūkst., „Minijos“ komanda pasirinko gynybinę taktiką, pirmiausia pasirūpindama savo vartų saugumu. Jos ginklas - greitos kontratakos, kurių smaigalyje buvo greitasis centro puolėjas R. Kaip rašė „Tiesos“ spec. korespondentas Mindaugas Barysas, „R. Kadangi klaipėdiečiai lengvai nepasidavė, rungtynės buvo atkaklios iki pat rungtynių pabaigos, jiems pelnius 2 įvarčius, o kretingiškiams atsakius 3-iuoju, apie kurį M. Barysas rašė: „S. Po atkaklių rungtynių, pasibaigusių rezultatu 3:2 „Minijos“ naudai, visi jos žaidėjai buvo apdovanoti ąžuolo vainikais ir garbės raštais, o komandos kapitonas R. Šią „Minijos“ pergalę šventė visa Kretinga, kai netrukus ji šalies A klasės pirmenybėse iškovojo III vietą, per 30 rungtynių įmušusi 59 įvarčius, iš kurių 25 pelnė R. Trumpenskas, tik vienu įvarčiu nusileidęs rezultatyviausiam pirmenybių žaidėjui.
Deja, iki šiol legendinės „Minijos“ reikšmė Kretingai ir jos žmonėms nėra deramai įvertinta, o prie futbolo prisišlieję veikėjai norėjo net ir „Minijos“ pavadinimą pelningai parduoti, nors jis visiems laikams priklauso neseniai mus palikusiam šviesaus atminimo futbolininkui kretingiškiui Romualdui Skurvydui (1942-2021), 1962 m. O „Miniją“ jis atsimena kaip savitą stilių ir braižą bei kietą žemaitišką charakterį turėjusią komandą, jos trenerį ir žaidėją Algirdą Andriuškevičių, jos lyderius puolėjus snaiperius R. Rekonstravus šiandien apleistą Kretingos gėda vadinamą stadioną, jame turėtų būti įamžintas legendinės Kretingos „Minijos“ komandos atminimas ir jos pasiekimai, o bevardė šalia naujosios dirbtinės dangos futbolo aikštės esanti gatvelė - pavadinta R.
Dabartiniai Klubai: A Lyga
Šiuo metu A lygoje varžosi stipriausi Lietuvos futbolo klubai, kurie siekia ne tik šalies čempiono titulo, bet ir galimybės atstovauti Lietuvai Europos turnyruose. Žymiausi A lygos klubai:
- Futbolo klubas Žalgiris
- Futbolo klubas PANEVĖŽYS
- Marijampolės futbolo klubas Sūduva
- Futbolo klubas Kauno Žalgiris
- FUTBOLO KLUBAS RITERIAI
- FC Hegelmann Litauen
- Gargždų futbolas
Taip pat egzistuoja ir kiti klubai kaip Futbolo klubas Ataka, Futbolo klubas Vilnius ir Futbolo klubas Gintra.
FC Hegelmann Litauen buvo įkurtas 2009 m., kai logistikos kompanija „Hegelmann transporte“ nusprendė plėtoti ir skatinti darbuotojų fizinį aktyvumą. Klubo įkūrimo pradžia laikoma Vilniaus „Dinamo“ susikūrimas prieš 1947 metų SSRS antrosios pagal pajėgumą zonos pirmenybes.