Irklavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir turtingą istoriją, apimančią tiek tarptautinius pasiekimus, tiek nuolatinį sporto populiarumo augimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos irklavimo statistikos aspektus, pradedant nuo istorinių įvykių ir baigiant šiuolaikinėmis tendencijomis bei jaunųjų sportininkų pasiekimais.
Istorija ir Tradicijos
Irklavimas Lietuvoje yra viena seniausių sporto šakų. Dar 1885 m. Klaipėdoje įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas „Neptūnas“, o 1912-1913 m. Šilutėje - irklavimo klubas. 1920 m. įsteigta Vilniaus irklavimo draugija, o 1931 m. prie Lietuvos jachtų klubo (Kaunas; įkurtas 1921) įsteigta irklavimo sekcija. Pirmosios Lietuvoje irklavimo tarptautinės varžybos įvyko 1932 m. Klaipėdoje. 1937 m. irkluoti pradėjo ir moterys. 1940 m. Kaune įvyko pirmosios Lietuvos irklavimo pirmenybės, kurios nuo 1948 m. rengiamos kasmet. Lietuvos irklavimo federacija įkurta 1945 m., o 1991 m. priimta į Tarptautinę irklavimo federaciją. Nuo 1962 m. Trakuose kasmet rengiamos tarptautinės „Gintarinių irklų“ regatos.
Olimpiniai Pasiekimai
Lietuvos irkluotojai yra iškovoję ne vieną medalį olimpinėse žaidynėse, įrodydami šalies aukštą lygį šioje sporto šakoje:
- 1960 m. Romoje A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (2+) iškovojo sidabro medalį.
- 1968 m. Meksike A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna (8+) pelnė bronzos medalį.
- 1976 m. Monrealyje V. Butkus (4×) ir Klavdija Koženkova (8+) iškovojo sidabro, o G. Ramoškienė ir L. Kaminskaitė (2×) - bronzos medalius.
- 1980 m. Maskvoje J. Narmontas ir J. Pinskus (8+) pelnė bronzos medalį.
- 2000 m. Sidnėjuje Kristina Poplavskaja ir B. Šakickienė (2×) iškovojo bronzos medalį.
- 2016 m. Rio de Žaneire M. Griškonis ir S. Ritter (2×) iškovojo sidabro, o D. Vištartaitė ir M. Valčiukaitė (2×) - bronzos medalius.
Pasaulio ir Europos Čempionatų Medalininkai
Lietuvos irkluotojai taip pat sėkmingai dalyvavo pasaulio ir Europos čempionatuose. Pasaulio čempionatų medalininkai:
- 1962 m. sidabro medalį (1964 m. dar ir didįjį Henley regatos prizą) iškovojo A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, Petras Karla, Ričardas Vaitkevičius (8+).
- 1966 m. sidabro - A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, Z. Jukna (4-).
- 1974 m. - G. Šidagytė-Ramoškienė (1×).
- 1975 m. sidabro - Antanas Čikotas (8+), bronzos - G. Šidagytė-Ramoškienė (1×), L. Kaminskaitė (4×) ir V. Butkus (4×).
- 1978 m. sidabro - L. Kaminskaitė (2×).
- 1981 m. aukso - Zigmantas Gudauskas, J. Narmontas, S. Norušaitis, J. Pinskus, Vladimiras Nižegorodovas (8+), R. Baltutytė (8+).
- 1983 m. bronzos - J. Narmontas, J. Pinskus, V. Nižegorodovas (4+) ir Angelė Kulikauskaitė ir Fedosija Kaleinikova (4+), sidabro - S. Norušaitis (2+).
- 1985 m. aukso - Sigitas Kučinskas (4+) ir J. Pinskus (8+), sidabro - J. Narmontas (4-).
- 1986 m. aukso - V. Cesiūnaitė-Bagdonienė (8+), sidabro - J. Pinskus, Zigmantas Gudauskas (8+).
- 1987 m. sidabro ir 1990 m. bronzos - Sigitas Kučinskas ir J. Narmontas (4-).
Europos čempionatų prizininkai:
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
- 1961 m. A. Bagdonavičius, Z. Jukna, vairininkas Gerdas Morkus (2+) laimėjo pirmą vietą.
- 1963 m. Eugenijus Levickas, Romualdas Levickas, Povilas Liutkaitis, Celestinas Jucys (4+) - trečią vietą.
- 1963, 1965 ir 1967 m. Vilniaus „Žalgirio“ moterų aštuonvietė tapo čempionėmis, 1964 ir 1966 m. - vicečempionėmis.
- A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karla, R. Vaitkevičius (8+) 1963 ir 1964 m. laimėjo antrą vietą.
- A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, Z. Jukna 1965 m. (4-) - pirmą, 1967 m. (4+) - pirmą vietą.
- 1966 m. Sofija Grucova (4×) - antrą, 1968 m. - trečią, 1967 ir 1969 m. - pirmą vietą.
- 1969 m. J. Jagelavičius, Z. Jukna, L. Subačius (8+) - antrą vietą.
- G. Šidagytė-Ramoškienė (1×) 1969 ir 1973 m. - pirmą, 1967 ir 1970 m. - trečią vietą.
- Apolinaras Grigas, Benjaminas Nacevičius, Mindaugas Vaitkus 1971 m. (8+) - trečią, 1973 m. (4-) - antrą vietą.
- 1973 m. V. Butkus (1×) - antrą vietą.
Jaunimo Pasiekimai ir Ateities Perspektyvos
Lietuvos irklavimo ateitis atrodo daug žadanti, ypač atsižvelgiant į jaunųjų sportininkų pasiekimus. 2002 m. Galvės ežere (Trakai) surengtas pasaulio jaunių irklavimo čempionatas, o tai rodo Lietuvos įsitraukimą į jaunimo irklavimo judėjimą.
Pasaulio Jaunių Irklavimo Čempionatas Trakuose
Jau kitą savaitę, trečiadienį, geriausi pasaulio jaunieji irkluotojai pradės kovas Trakuose pasaulio jaunių irklavimo čempionate. Renginyje varžysis sportininkai iš viso pasaulio, kuriems yra iki 18-os metų. Į penkias dienas truksiančias varžybas jau plūsta delegacijos iš užsienio. Pirmieji atvyko tolimųjų šalių atstovai - Naujosios Zelandijos komanda. Iš jų estafetę perėmė Zimbabvė, Tunisas, Kanada, JAV, Meksika, Japonija. Iš viso Trakuose į starto pozicijas stos net 784 sportininkai iš 59 valstybių. Senojoje Lietuvos sostinėje bus galima sutikti kiekvieno žemyno atstovų, o šalių geografija siekia ir tokias egzotiškas šalis kaip Uganda ar Salvadoras. Didžiausią sportininkų būrį atsivežė Italija, Vokietija ir JAV - po 49. Nuo šių šalių nedaug atsilieka Australija - 47 bei Baltarusija 44. Mūsų šaliai šių metų jaunių čempionate atstovaus 14 sportininkų. Jeigu tektų išrikiuoti visas delegacijas pagal irkluotojų skaičių, Lietuva užimtų 20-21-ąją poziciją, kurią dalintųsi su Austrija. Iš pastarųjų vaikinai varžysis 7-iose, merginos 6-iose klasėse. Lietuvos jaunieji irkluotojai sieks medalių šiose valčių klasėse: vienviečių merginų, vienviečių vaikinų, dviviečių porinių merginų, dviviečių porinių vaikinų, keturviečių pavienių vaikinų bei keturviečių porinių vaikinų. Pasaulio jaunių irklavimo čempionatas prasideda rugpjūčio 7-ąją dieną ir pasibaigs finaliniais startais rugpjūčio 11-ąją. Čempionato atidarymo ceremonija ir dalyvių paradas - rugpjūčio 6 dieną, parado pradžia (nuo irklavimo bazės iki Trakų pilies) 18:30, ceremonija Trakų pilyje - 19:00.
Lietuvos Uždarų Patalpų Irklavimo Čempionatas
Lietuvos uždarų patalpų irklavimo čempionatas, vykstantis Vilniuje, taip pat prisideda prie sporto populiarumo augimo. Gruodžio 13 dieną Vilniuje vyko Atviras Lietuvos uždarų patalpų irklavimo čempionatas, tapęs vienu masiškiausių irklavimo renginių šalyje. Čempionato programa buvo itin plati - sportininkai varžėsi skirtingų distancijų, tarp kurių buvo individualios 500 m, 1000 m ir 2000 m rungtys bei komandiniai startai. Pirmą kartą čempionato istorijoje surengta PARA distancija, skirta žmonėms su negalia.
U15 amžiaus grupės 500 m rungtyje Kotryna Kivyliūtė užėmė 11 vietą tarp 25 dalyvių, o Elija Gadiliauskaitė liko 24 vietoje. Puikūs rezultatai užfiksuoti ir U17 individualiose rungtyse. 1000 m distancijoje Rasa Lapetinskaitė iškovojo 2 vietą tarp 42 dalyvių, o vaikinų grupėje Ridas Vaitkus taip pat tapo sidabro medalio laimėtoju, užėmęs 2 vietą tarp net 84 sportininkų. U19 amžiaus grupės 2000 m rungtyje startavo keturi mūsų sportininkai, o geriausią rezultatą pasiekė Eduardas Kazlauskas, užėmęs 16 vietą tarp 48 dalyvių.
Lietuvos irklavimo federacija pažymėjo, kad čempionatas kasmet auga ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir įvairove. Renginyje varžėsi tiek aukšto meistriškumo sportininkai, tiek mėgėjai. Čempionatas dar kartą parodė, kad uždarų patalpų irklavimas Lietuvoje sparčiai auga, buria bendruomenę ir suteikia galimybę varžytis įvairaus amžiaus bei pasirengimo sportininkams.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Irklavimo Valtys ir Varžybų Taisyklės
Lenktyninė valtis siaura, ilga, žemais lygia apkala (medine ar plastikine) šonais, su deniu. Irklo ilgis 285-385 cm, masė 3,5-4 kilogramai. Valtys būna 8 klasių: pavienės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 1 irklu: dvivietė su vairininku (2+, valties masė nuo 32 kg, vidutinis ilgis 10,4 m; tik vyrų) ir be jo (2-, masė nuo 27 kg, vidutinis ilgis 10,4 m), keturvietė su vairininku (4+, masė nuo 51 kg, vidutinis ilgis 13,4 m; tik vyrų) ir be jo (4-, masė nuo 50 kg, vidutinis ilgis 13,4 m), aštuonvietė su vairininku (8+, masė nuo 96 kg, vidutinis ilgis 19,9 m, sudedama iš 2 dalių); porinės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 2 irklais: vienvietė (1×, masė nuo 14 kg, ilgis nuo 7,2 m, vidutinis 8,2 m), dvivietė (2×, masė nuo 27 kg, vidutinis ilgis 10,4 m), keturvietė (4×, masė nuo 52 kg, vidutinis ilgis 13,4 m).
Lenktynės vyksta tiesioje trasoje daugiau kaip 2 m gylio ramiame vandenyje, kiekvienai valčiai skiriama 12,5-15 m pločio juosta, vienu metu gali startuoti 6-8 valtys.
Tarptautinė Irklavimo Federacija (FISA)
Tarptautinė irklavimo federacija (pranc. Fédération Internationale des Sociétés d’Avirons, FISA) įkurta 1892 m. 2023 m. ji vienijo 157 šalis. Pirmasis irklavimo Europos čempionatas surengtas 1893 m., į olimpinių žaidynių programą irklavimas įtrauktas 1900 m. (vyrų) ir 1976 m. (moterų); pasaulio čempionatai rengiami nuo 1962 m. vyrų ir nuo 1974 m. moterų, nuo 1974 m. jie rengiami kasmet.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
tags: #lietuvos #irklavimas #statistikos #departamentas