Žirgų sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias dar XIX amžių. Ši sporto šaka apima įvairias disciplinas, tokias kaip jojimas, važiavimas kinkiniais, rogių lenktynės ant ledo ir raitelių sportiniai žaidimai. Sportinė sėkmė žirgų sporte priklauso nuo raitelio ir žirgo bendradarbiavimo, todėl treniruotėse siekiama, kad žirgas suprastų, ko iš jo reikalaujama, ir stengtųsi tai atlikti.
Žirgų sporto disciplinos
Žirgų sportas apima įvairias rungtis, kurių kiekviena reikalauja skirtingų įgūdžių ir žirgo savybių. Populiariausios iš jų:
Konkūrai: Kliūtinis jojimas, kuriame raitelis ir žirgas turi įveikti 6-17 kliūčių maršrutą (parkūrą). Taisyklių pažeidimai vertinami baudos taškais arba baudos sekundėmis. Varžybos vyksta aptvertoje smėlio arba žolės aikštėje.
Dailusis jojimas (išjodinėjimas): Aliūrų ir žirgo judėjimo kitų rūšių demonstravimas. Įgūdžiai įgyjami žirgo išjodinėjimu - jo fizinių ir psichinių savybių lavinimu per sistemingas treniruotes.
Trikovė: Susideda iš dailiojo jojimo, kliūtinio laukų jojimo ir konkūro. Varžomasi 3 dienas tuo pačiu žirgu.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Reiningas: Jungtinių Amerikos Valstijų kaubojiškojo vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos apvalioje smėlio arenoje.
Ištvermės jojimas: Ilgų nuotolių jojimas 1 dieną su veterinarijos kontrolės punktais. Žirgų būklė tikrinama prieš startą, trasoje ir finiše.
Voltižiravimas: Gimnastika ant ratu bėgančio žirgo, pabalnoto specialiu balnu su rankenomis.
Važiavimas kinkiniais: Susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo.
Žirgų sporto istorija pasaulyje
Žirgų sportas yra viena seniausių sporto šakų. 682 m. pr. Kr. olimpinėse žaidynėse vyko važiavimo ketvertu žirgų varžybos. 1868 m. Dubline įvyko pirmosios šiuolaikinio žirgų sporto varžybos. 19 a. pabaigoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko šokimo per kliūtis varžybos. 1900 ir 1908 m. į olimpinių žaidynių programą įtrauktas polas, į 1912 m. oficialią programą - žirgų sporto 3 rungtys: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė. 1921 m. P. de Coubertino iniciatyva parengtos žirgų sporto taisyklės ir įkurta Tarptautinė žirgų sporto federacija (FEI).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Žirgų sporto istorija Lietuvoje
Lietuvoje žirgų sportas turi turtingą istoriją, kurią galima suskirstyti į kelis etapus:
XIX amžius: Pirmieji žingsniai
XIX amžiuje Lietuvoje vyko ristūnų lenktynės ant ežerų ledo, iš kurių iki šiol išliko Sartų lenktynės, kurios nuo 1933 m. tapo oficialios. Taip pat Vilniuje veikė Jojamųjų žirgų lenktynių draugija.
1920-1940 metai: Tarpukario laikotarpis
Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia Lietuvoje siejama su Lietuvos kavalerijos pulkais. Nuo 1920 m. visi 3 pulkai - husarai (Kaune), ulonai (Alytuje), dragūnai (Tauragėje) - geresniam kareivių ir žirgų parengimui naudojo 8 km kliūtinį laukų jojimą. 1925 m. pulkai pradėjo rengti savo konkūrų varžybas. 1929 m. Kaune surengtos pirmosios žirgų sporto oficialios varžybos - kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės (KPRSR). Geriausi raiteliai karininkai tobulinosi Vakarų Europos aukštosiose kavalerijos mokyklose.
1932 m. įsteigta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (LŽSS), kuri rengė varžybas ir įtraukė į jas civilius raitelius. 1933 m. įsteigta Sporūtos žirgų sporto sekcija Vytija, kuri rengė jaunuosius raitelius ir gerino žirgus. Buvo rengiamos raitelių varžybos, kuriose aktyviai dalyvavo šauliai, jaunalietuviai, skautai. 1934 m. VI Raitųjų dienose dalyvavo 248 raiteliai su 320 žirgų (iš jų 75 civilių žirgai). 1936 m. įvesta raitelių ir žirgų registracija bei licencijos.
Žirgų sportui buvo svarbi 1938 m. I Lietuvos tautinės olimpiados dalis. 1938 m. majoras Antanas Andriūnas (su Ampyru) Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarptautinių varžybų konkūrų rungties aukso medalį.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
1940-1990 metai: Sovietinis laikotarpis
Po sovietinės okupacijos žirgų sportas Lietuvoje buvo sunaikintas. Tačiau po J. Stalino mirties, keli entuziastai pradėjo jį atkurti. Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius - K. Načajus. 1955 m. Kaune įvyko 1 m aukščio konkūrų ir lenktynių varžybos, 1955 m. įkurta Kauno, 1957 m. - Vilniaus jojimo sporto mokykla, Lietuvos jojimo federacija. 1956 m. Kaune įvyko I oficialus Lietuvos čempionatas (išjodinėjimo, konkūrų ir trikovės rungtys).
1964 m. Kaune įvyko pirmos tarptautinės konkūrų varžybos (iki 1989 m. jų surengta 19). 1965 m. pradėtos rengti Nemuno draugijos žaidynės ir čempionatai. 1973 m. Lietuvos jaunimo konkūrų rinktinė tapo SSRS čempione. 1974 m. R. Žibaitis Europos trikovės jaunių čempionate individuliai užėmė 4 vietą, su SSRS rinktine pelnė bronzos medalį.
Nuo 1990 metų: Nepriklausomybės laikotarpis
1989 m. atkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (nuo 2010 m. Lietuvos žirginio sporto federacija), kuri 1992 m. tapo Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) nare. 1993 m. trikovininkas G. Pikūnas CCI Gotlande užėmė 8 vietą, 2003 m. Aistis Vitkauskas (su Candis) laimėjo 3 vietą dideliame CIC××× turnyre Švedijoje.
Nuo 1994 m. Lietuvos žirginio sporto federacija dalyvauja neakivaizdinėse Tarptautinės žirgų sporto federacijos pasaulio išjodinėjimo varžybose (FEI World Dressage Challenge). 1998 m. Z. Šarka (su Ema) pirmasis dalyvavo pasaulio žirgų sporto žaidynių (PŽSŽ; WEG) Romoje konkūrų varžybose. 2004 m. neakivaizdinėse pasaulio konkūrų varžybose Lietuvos komanda tapo bronzos medalininke. 2006 m. pasaulio žirgų sporto žaidynėse lietuviai pirmą kartą dalyvavo dailiojo jojimo ir ištvermės jojimo varžybose. 2009 m. Aistis Vitkauskas (su AK Galopper) pirmasis iš lietuvių raitelių dalyvavo Europos trikovės čempionate Fontainebleau (Prancūzija).
Ištvermės jojimas Lietuvoje
Ištvermės jojimas - ilgų nuotolių jojimas, kurio metu patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Ištvermės jojimo Lietuvoje pradininkas treneris Vytautas Martinavičius sako, kad šiame sporte ypatingai svarbus raitelio ir žirgo ryšys, tarpusavio pasitikėjimas, supratimas, o jį ugdyti reikia nuolat, ne tik varžybų laikotarpiu.
Lietuvos ištvermės sporto istorija prasidėjo 2000-aisiais, kai Kurtuvėnų regioniniame parke buvo surengta ištvermės jojimo parodomoji treniruotė. 2001-aisiais surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. 2006-aisiais lietuviai pirmą kartą dalyvavo pasaulio žirgų sporto žaidynėse ištvermės jojimo varžybose.
Ištvermės jojimo ypatumai
- Žirgo ir raitelio ryšys: Ypatingai svarbus raitelio ir žirgo ryšys, tarpusavio pasitikėjimas, supratimas.
- Žirgo paruošimas: Svarbu labai gerai suvokti žirgo paruošimą, jo psichologiją.
- Fizinė forma: Raitelio fizinė forma svarbi tiek, kad per varžybas žmogus būtų pakankamai ištvermingas išsėdėti balne keliolika valandų.
- Žirgų veislės: Ištvermės jojime dominuoja arabų žirgai ir kalnų žirgai - kabardinai, karačiajai.
- Komandinis sportas: Šis sportas suvienija visą komandą. Reikia nemažai žmonių: vieni trasoje atstato žirgą, kiti atveža į trasą vandenį, dar kiti apipila žirgą vandeniu.
- Taktika: Azartą sukeliančios varžybos, taktinė kova analizuojant situacijas ir priimant sprendimus, apskaičiuojant, kokiu greičiu joti, kad nenuvargintum žirgo.
Ištvermės jojimas šiandien
Ištvermės jojimas Lietuvoje yra pati jauniausia, tačiau sparčiai populiarėjanti žirginio sporto disciplina. Nacionalinių varžybų skaičius sparčiai išaugo per pastaruosius penkerius metus. Kurtuvėnuose buvo organizuojamos ir tarptautinės ištvermės jojimo varžybos - Šiaurės Europos šalių čempionatas, o anksčiau tarptautinės varžybos ten vykdavo kasmet.
Lietuvos žirginio sporto federacija
Lietuvos žirginio sporto federacija (LŽSF) yra pagrindinė žirgų sporto organizacija Lietuvoje. Ji rūpinasi žirgų sporto plėtra, varžybų organizavimu ir Lietuvos raitelių atstovavimu tarptautinėse varžybose. 2022 m. LŽSF pažymėjo 90 metų sukaktį.
Pastaraisiais metais žirgų sportas Lietuvoje išgyvena renesansą. Tai demonstruoja vis aukštesni raitelių rezultatai įvairiose šio sporto disciplinose ir aktyvi LŽSF veikla.
tags: #lietuvos #istverminguju #sporto #sajudis