Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir galimybė šaliai parodyti savo kultūrą, pasiekimus ir vienybės dvasią. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti olimpinių žaidynių istoriją nuo antikos iki šių dienų, aptarti jų raidą, simbolius, sporto šakas bei Lietuvos sportininkų dalyvavimą.
Antikinės olimpinės žaidynės
Nėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės. Olimpines žaidynes įkvėpė antikinės Olimpiados. Olimpinių žaidynių istorija prasideda Olimpijoje. Jos buvo rengiamos dievo Dzeuso garbei kas ketveri metai. Olimpinių žaidynių istorija senovės Graikijoje atsirado kaip religinių švenčių dalis. Jos buvo rengiamos Dzeuso garbei. Olimpines žaidynes vyko net 1170 metų iki tol, kol Romos imperatorius Teodosijus jas nutraukė kaip pagonišką šventę. Žaidynių metu būdavo nutraukiami karai, priešingų armijų kariai drauge keliaudavo į Olimpiją šlovinti Dzeuso.
Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iki 472 pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 pr. Kr. į programą buvo įtrauktos įvairios rungtys.
Pirmosiose trylikoje Olimpijos žaidynių atletai varžėsi tik vienoje rungtyje - bėgime. Bėgimas buvo svarbiausias ir turbūt populiariausias sportas, įtrauktas į senovės olimpinių žaidynių programą. Labai mėgstamos senovės Graikijoje buvo penkiakovės varžybos. Jas sudarė penkios rungtys: šuolis į tolį; disko metimas; bėgimas; ieties metimas; imtynės. Vėliau į rungčių sąrašą buvo įtrauktos ir tokios sporto šakos kaip: kumštynės; pankrationas; vežimų lenktynės.
Olimpinių žaidynių nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. Olimpinių žaidynių nugalėtojai buvo apdovanojami perpintu šventojo alyvmedžio vainiku. Dėl ilgo amžiaus alyvmedis laikomas taikos medžiu, negana to, alyvos šakelė yra ir gerumo simbolis. 393 po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės. 394 m. Romos imperatorius Teodosijus nutraukė žaidynes kaip pagonišką šventę.
Taip pat skaitykite: Patirtis Lietuvos ežeruose
Per šventes vykdavo mugės, žiūrovus linksmino dainininkai, šokėjai, fokusininkai, rengtos oratoriu ir poetų varžytuvės.
Šiuolaikinės olimpinės žaidynės
Šiuolaikinės Olimpinės žaidynės arba Olimpiada - svarbiausios tarptautinės žiemos ir vasaros sporto šakų varžybos. 1894 m. Pjeras de Kubertenas inicijavo olimpinių žaidynių atgaivinimą. 1896 m. Graikijos karalius paskelbė pirmąsias naujųjų laikų žaidynes.
XX ir XXI a. Olimpinio judėjimo raida nulėmė keletą pasikeitimų Olimpinėse žaidynėse. Olimpinį judėjimą sudaro tarptautinės sporto federacijos. Žaidynės taip išaugo, kad jose atstovaujama beveik kiekviena pasaulio valstybė.
Olimpiniai simboliai
Olimpinių žaidynių simboliai:
- Olimpiniai žiedai: simbolizuoja penkis žemynus - Europą, Aziją, Afriką, Ameriką ir Australiją.
- Šūkis: ,,Citius, Altius, Fortius” (liet. Greičiau, aukščiau, tvirčiau).
Žiemos olimpinės žaidynės
Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir galimybė šaliai parodyti savo kultūrą, pasiekimus ir vienybės dvasią.
Taip pat skaitykite: Įvairios sporto formos
Žiemos olimpinių žaidynių sporto šakos
Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse atletai varžėsi penkiolikos sporto šakų varžybose, kurias sudarė net 102 rungtys. Tarp jų:
- Kalnų slidinėjimas: Šiuolaikinis kalnų slidinėjimas atsirado maždaug 1850 m., kai norvegų legenda Sondre Norheimas išpopuliarino slides su išlenktais galais.
- Biatlonas: Biatlonas kilo iš XVII-XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis. Varžybų metu sportininkai slidinėja ir šaudo į taikinius.
- Slidinėjimas: Slidinėjimas - viena sudėtingiausių ištvermės sporto šakų. Varžybos gali vykti klasikiniu ir laisvuoju stiliumi.
- Akrobatinis slidinėjimas: Akrobatinis slidinėjimas - balais vertinamas sportas. Varžybų dalyviai vertinami už šuolio pakilimą, šuolio techniką ir nusileidimą.
- Šuoliai su slidėmis: Šuoliai su slidėmis atsirado Morgedalyje (Norvegija). Rezultatas skaičiuojamas vertinant šuolio ilgį ir jo atlikimo techniką.
- Snieglenčių sportas: Snieglenčių sportas atsirado 1960 m. JAV. Snieglentininkas leidžiasi nuo sniegu padengtų šlaitų ant snieglentės.
Pekino žiemos olimpinės žaidynės
Pekino žiemos olimpinės žaidynės baigėsi įspūdinga uždarymo ceremonija, kuri vyko Pekino nacionaliniame stadione, vadinamame „Paukščio lizdu“. Ceremonijos metu Lietuvos vėliavą nešė slidininkas Modestas Vaičiulis, jau trečią kartą dalyvavęs olimpinėse žiemos žaidynėse. Olimpinė ugnis pradėjo kelionę po pasaulį iki 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių, kurios įvyks Italijoje, Milane ir Kortinoje d’Ampecoje.
Uždarymo ceremonijos režisierius Zhang Yimou tapo pirmuoju žmogumi, kuris vadovavo tiek 2008 m., tiek 2022 m. atidarymo ceremonijoms. Jam buvo patikėta surengti ir iškilmingą uždarymo ceremoniją. Stadiono centrinė dalis buvo sudaryta iš 11 600 kvadratinių metrų ploto LED ekranų, kurie imitavo „kristalo tyrumo“ ledo pagrindą.
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas uždarymo metu pabrėžė sportininkų vienybę ir pagarbą vieni kitiems, o Pekino žaidynių organizacinio komiteto prezidentas Qi Cai akcentavo Kinijos įsipareigojimą surengti aplinkai draugiškas, įtraukiančias ir sąžiningas žaidynes.
Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 90 nacionalinių olimpinių komitetų ir 2900 sportininkų iš viso pasaulio. Valstybių įskaitoje triumfavo Norvegija, iškovojusi 16 aukso, 8 sidabro ir 13 bronzos medalių. Pagal aukso medalių skaičių antra buvo Vokietija (12), trečia - Kinija (9). Pagal bendrą medalių skaičių geriausia buvo Norvegija (37), antroje vietoje liko Rusijos olimpinis komitetas (32), trečioje - Vokietija (27).
Taip pat skaitykite: Reklama ir sportas Lietuvoje
Likus metams iki Pekino žiemos olimpinių žaidynių, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas pakvietė sportininkus dalyvauti šiose žaidynėse. Pekinas pateko į istoriją kaip pirmasis miestas, rengęs ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes.
Pekino olimpinėse žaidynėse vyko septynių sporto šakų 15 disciplinų rungtys. Buvo išdalinti 109 medalių komplektai. Žaidynių programoje debiutavo moterų vienviečių bobslėjaus rogių rungtis, laisvojo slidinėjimo vyrų ir moterų didžiojo šuolio rungtis, mišrių komandų akrobatiniai šuoliai, šuolių su slidėmis bei snieglenčių kroso mišrių komandų varžybos, greitojo čiuožimo trumpuoju taku mišri estafetė. Pekino olimpinės žaidynės pasižymėjo didžiausia lyčių pusiausvyra visų žiemos olimpinių žaidynių istorijoje.
Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvavo daug žiemos sporto žvaigždžių, įskaitant Gu Ailing Eileen, Wu Dajingą, Johannesą Thingnes Boe, Hanyu Yuzuru, Nathaną Cheną, Mikaelą Shiffrin ir Chloe Kim.
Nors Pekinas buvo laikomas pagrindiniu žaidynes priimančiu miestu-šeimininku, varžybos vyko trijose skirtingose vietovėse: Pekine, Jančinge ir Džangdziakou.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Šiais metais olimpinėse žiemos žaidynėse Pekine dalyvavo gausiausia Lietuvos komanda per visą istoriją - net 13 atletų. Atidarymo ceremonijos metu Lietuvos vėliavą patikėta nešti dailiojo čiuožimo porai Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai, o uždarymo ceremonijos metu ją nešė slidininkas Modestas Vaičiulis.
Nors Lietuva nėra tradicinė žiemos sporto šalis, tačiau mūsų sportininkai dalyvauja žiemos olimpinėse žaidynėse ir siekia aukščiausių rezultatų. Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją dar nėra pavykę iškovoti nė vieno medalio žiemos olimpinėse žaidynėse. Tačiau trys lietuviai yra tapę žiemos olimpiniais prizininkais, atstovaudami Sovietų Sąjungai arba Rusijai: Algimantas Šalna, Vida Vencienė ir Darius Kasparaitis.
Lietuvos sportininkų pasirodymas Pekine
Šiais metais olimpinėse žiemos žaidynėse Pekine dalyvavo gausiausia Lietuvos komanda per visą istoriją - net 13 atletų. Atidarymo ceremonijos metu Lietuvos vėliavą patikėta nešti dailiojo čiuožimo porai Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai, o uždarymo ceremonijos metu ją nešė slidininkas Modestas Vaičiulis.
Istoriniai faktai apie Lietuvos dalyvavimą olimpinėse žaidynėse
Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms artėjant link pabaigos, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristato visus, iki šiol žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusius Lietuvos atletus.
Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis buvo Kęstutis Bulota, dalyvavęs 1928 m. Sankt Morice. Paskelbus nepriklausomybę jis buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų, o greituoju čiuožimu labiausiai susidomėjo mokydamasis Berlyne. K.Bulota dalyvavo Vokietijoje rengtose greitojo čiuožimo varžybose, nuvyko į 1928 m. pasaulio pirmenybes, o paskui iščiuožė į ledo taką per Sankt Morico žiemos olimpines žaidynes.
K.Bulota startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse. Jis užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose. Lietuvos sportininkas nučiuožė ir 10 000 m, bet šios rungties varžybos atšilus orui nebuvo baigtos.
Pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS, buvo biatlonininkas Algimantas Šalna. Jis 1984 m. Sarajevo žaidynėse stojo prie dviejų rungčių starto linijos. A.Šalna sprinto lenktynėse užėmė penktą vietą, o paskui su trimis komandos draugais iškovojo estafetės aukso medalius.
1988 m. Kalgaryje V.Vencienė iškovojo du medalius. Ji tapo olimpine čempione šliuoždama 10 km klasikiniu stiliumi, o po trijų dienų 5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė trečią vietą.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos bei Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.
Į olimpinę šeimą Lietuvos sportininkai sugrįžo 1992 m. Albervilyje. Lietuvos sporto vadovams reikėjo skubiai išspręsti maskvietės M.Drobiazko pilietybės klausimą, tačiau sportininkė laiku gavo Lietuvos pasą ir galėjo atstovauti mūsų šaliai. Dailiojo čiuožimo pora užėmė 16 vietą.
Kadangi Lietuva neturėjo vilčių iškovoti kelialapio į olimpinį ledo ritulio turnyrą, elektrėniškis Darius Kasparaitis priėmė kvietimą apsivilkti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandos aprangą. NVS ledo ritulininkai tapo olimpiniais čempionais, o 19-metis D.Kasparaitis pasižymėjo dviem rezultatyviais perdavimais.
1994 m. į Lilehamerį išvyko tas pats lietuvių šešetas, kaip prieš dvejus metus į Albervilį: slidininkai V.Vencienė ir R.Panavas, biatlonininkai K.Strolienė ir G.Jasinskas bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas. P.Vanagas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą.
1998 m. į Nagano žaidynes išvyko septyni Lietuvos sportininkai: ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas, biatlonininkas Liutauras Barila, slidininkai R.Panavas, Vladislavas Zybaila ir K.Strolienė bei kalnų slidininkas Linas Vaitkus.
2002 m. Solt Leik Sičio žaidynės buvo jau ketvirtosios R.Panavo karjeroje. Per atidarymo šventę Lietuvos vėliavą nešė ketvirtose žaidynėse dalyvavęs slidininkas R.Panavas, o mūsų šalies delegacijoje buvo dar septyni sportininkai: slidininkai Vadimas Gusevas, V.Zybaila ir Irina Terentjeva, biatlonininkai L.Barila ir Diana Rasimovičiūtė bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas.
2006 m. žiemos olimpinės žaidynės grįžo į Europą ir buvo surengtos Italijoje, Turine. Per atidarymą Lietuvos vėliavą nešė ne sportininkas, bet delegacijos vadovė, olimpinė čempionė V.Vencienė.
2010 m. per Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių nuo šalies sugrįžimo į olimpinę šeimą. Trečią kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavusi I.Terentjeva per atidarymą nešė Lietuvos vėliavą.
2014 m. į Rusijos vasaros kurortą Sočį išvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje. Prieš žaidynes kančių kelius nueiti vėl teko ledo šokėjui D.Stagniūnui. Jis iškovojo olimpinį kelialapį su kita amerikiete partnere Isabella Tobias ir ilgai laukė žinių, ar JAV čiuožėjai bus suteikta Lietuvos pilietybė. Pirmasis I.Tobias prašymas buvo atmestas, tačiau 2013-ųjų gruodį ji galėjo džiaugtis Lietuvos pasu. D.Stagniūnas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą, o ledo šokėjų pora užėmė 17 vietą.
2018 m. žiemos olimpines žaidynes priėmęs Korėjos miestas Pjongčangas išvydo tokio paties dydžio Lietuvos delegaciją, kaip ir prieš ketverius metus Sočis. Nors D.Rasimovičiūtė dalyvavo penktose olimpinėse žaidynėse ir pagal šį rodiklį pavijo M.Drobiazko bei P.Vanagą, dėmesio centre atsidūrė kitas biatlonininkas T.Kaukėnas. Jis per olimpinių žaidynių atidarymą, spiginant net tiems kraštams neįprastam šalčiui, nešė Lietuvos trispalvę, o paskui pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją.
P. Vanago ir M. Drobiazko istorija: skandalas, pakeitęs dailiojo čiuožimo veidą
Viena labiausiai įsimintinų ir kontraversiškų istorijų Lietuvos žiemos sporto istorijoje - dailiojo čiuožimo poros Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko dalyvavimas 2002 m. Solt Leik Sičio olimpiadoje.
Lietuvos žiemos olimpinė istorija žiniasklaidoje (2010-2018 m.)
Tyrimai rodo, kad didžiausi Lietuvos interneto naujienų dienraščiai Delfi.lt ir Lrytas.lt daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos sportininkų pasirodymams žiemos olimpinėse žaidynėse. Publikacijų šaltinis dažniausiai buvo agentūrų pranešimai, o žanras - interviu. Lrytas.lt publikavo daugiau autorinių publikacijų nei Delfi.lt, nes akreditavo savo žurnalistus visose trejose olimpinėse žaidynėse. Sporto žurnalistai, rašydami apie Lietuvos sportininkus, naudojo ekspresyviąsias antraštes.
Lietuvos komandos žiemos olimpinėse žaidynėse (atkūrus nepriklausomybę)
| Sporto šaka | 1992 | 1994 | 1998 | 2002 | 2006 | 2010 | 2014 | 2018 | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Slidinėjimas | 2 | 2 | 3 | 4 | 2 | 4 | 2 | 3 | 12 |
| Biatlonas | 2 | 2 | 1 | 2 | 2 | 1 | 2 | 4 | 8 |
| Kalnų slidinėjimas | - | - | 1 | - | 1 | 1 | 2 | 2 | 5 |
| Dailusis čiuožimas | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | - | 2 | - | 4 |
| Greitasis čiuožimas trumpuoju taku | - | - | - | - | - | - | 1 | - | 1 |
| Iš viso | 6 | 6 | 7 | 8 | 7 | 6 | 9 | 9 | 29 |
Visų spalvų medaliai
Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis savo kolekcijoje turi tris olimpinius medalius. 1992 m. Albervilyje su Jungtine komanda, į kurią buvo susibūrę byrančios SSRS sportininkai (išskyrus Baltijos šalis), iškovojo olimpinį aukso medalį. Po šešerių metų jau su Rusijos rinktine Nagane pasipuošė sidabru, o 2002 m. Solt Leik Sityje savo kolekciją papildė ir olimpine bronza. Be solidaus olimpinio kraičio, D.Kasparaitis greičiausiai bus minimas ir kaip vienas vyriausių sportininkų, debiutavusių Lietuvos rinktinėje. Kaip žinoma, 2017-ųjų pabaigoje D.Kasparaitis pirmąkart oficialiai apsivilko ledo ritulininko aprangą su vytimi ir debiutavo Lietuvos rinktinėje būdamas 45-erių.